Pardavėjai apskaičiavo, kad prekyba automobiliais sumažėjo 70-80 procentų, tačiau kainos išliko tokios pat. Vos prieš porą mėnesių automobilių prekeiviai skaičiavo paskutines pelningas dienas. Aštuonis iš dešimties automobilių nupirkdavo baltarusiai, kazachai, kirgizai, rusai.
Nedidelę dalį - lenkai, latviai ir estai. Nuo liepos 1 dienos Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija sujungė savo muitų sistemą. Manoma, kad minėtos šalys į savo teritoriją įsileidžia vakarietiškų automobilių gamyklas, todėl joms reikia sukurti savą pirkėjų rinką.
„Lietuviai pradėjo gausiau pirkti, todėl kainos beveik nesumažėjo. Jei ir toliau bus toks automobilių antplūdis, padidinsime stovėjimo kainą iki 10 litų tiems, kurie čia laiko automobiliu ne kasdien, o atvyksta tik per turgadienius“, — konstatavo „Pabalių turgaus“ direktorius Žydrūnas Augustinas.
Šiaulietis automobilių prekeivis Andrius kalba apie kitokias kainų politikos priežastis. Vasarą Lenkijoje brango kelių mokesčiai. Dabar vieno kilometro kaina šioje šalyje gali svyruoti nuo 6 iki 14 eurocentų. Taip pat kainas reguliuoja ir automobilių pasiūla Vakarų šalyse. Pigiai nupirkti gerą automobilį darosi neįmanoma ne tik Vokietijoje, bet ir Italijoje. Į šią šalį lietuvių supirkėjai atkeliavo po to, kai sunkiai įpirko vokiškus, belgiškus ir prancūziškus automobilius.
