Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Administracinių teisės pažeidimo kodekso pakeitimams, kurie buvo būtini, norint sutvarkyti baudų skyrimo mechanizmą. Nustatyta, kad užfiksavus pažeidimą, pažeidėjas gali būti nubaustas „už akių“, jei kviečiamas neatvyksta į įvykio nagrinėjimą.
„Pagal pateiktą pasiūlymą, yra numatyti keturi pažeidimai, kuriuos fiksuos sistemos, kurias planuojama pradėti įrengti kitais metais, t.y. ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, ar yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, ar automobilis neperkrautas ir ar neviršija numatytų gabaritų, - sako Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. - Numatoma, kad ji bus įrengiama magistraliniuose keliuose, ten, kur yra didžiausi eismo intensyvumo srautai. Tai nebus tik vienas, du ar trys punktai, tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, bet tikrai bus daugiau nei 10 skanavimo įrenginių. O jų veikimo principas paprastas: važiuojančio automobilio valstybinis numeris bus skanuojamas ir sistema patikrins, ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą, taip pat ar atitinka gabaritus ir svorį.“
Naują sistemą nuspręsta diegti dėl to, jog buvo pastebėta, kad kai automobiliai tikrinami nuolat, pažeidimų fiksuojama mažiau, nei tikrinant nereguliariai.
„Tokia sistema nėra naujovė tokiose šalyse kaip Prancūzija, Austrija, Vokietija, bet tai yra naujovė Baltijos šalių regione“, - pasakoja V. Pumputis.
Lietuvoje naujos automobilių patikrinimų sistemos diegimui yra pritarusi Saugaus eismo komisija, kuri yra nusprendusi, kad ruošiantis naujos sistemos diegimui būtų parengtas Vyriausybės nutarimas dėl šios paslaugos pirkimo per 10 metų.
Patikrinimo postų kiekis turėtų paaiškėti rudeniop
„Šiuo metu yra atliekamos analizės ir įvairūs tyrimai, nes reikia nustatyti klimatines ir geometrines sąlygas, kur gali būti tokios sistemos įdiegiamos, - sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. - Dabar aš negaliu pasakyti, kiek ji (sistema – DELFI) galėtų kainuoti, todėl, kad pirmas dalykas, kuris neleidžia mums įvertinti kainos, šiuo metu atliekamas tyrimas, kokio tankumo būtų tokia kontrolė ir kur šie punktai galėtų būti.“
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,7 tūkst. km magistralinių kelių ir svarstoma, kur ir kiek bus statoma patikrinimų vartų, o kur pakaks stulpų su kameromis.
„Vien kamerų galėtų būti daugiau, o svėrimo postų – gal 14, gal 5. Pirmus preliminarius duomenis turėtume turėti rugsėjį, o po rugsėjo mėnesio planai bus tikslinami“, - dėsto E. Skrodenis.
Anot jo, tikėtina, kad naujoji sistema bus pradėta diegti kitų metų antroje pusėje, o jai pradėjus veikti bus galimybių užkardyti ir nusikalstamas veiklas.
„Sistemą įdiegti nėra sudėtinga, nes jos veikia ir kitose Europos valstybėse, bet didžiausia problema yra skirtingose šalyse galiojančios skirtingos teisinės bazės. Šiai dienai pirmas dalykas, kuris mus stabdo yra asmens duomenų apsauga. Tai reiškia, kad reikia pakeisti ne vieną teisės aktą, kurie leistų tokiai sistemai gyvuoti, nes būtų fiksuojamas visas eismas. Be to, šita sistema būtų tarpinstitucinė, - pasakoja E. Skrodenis. - Ja galėtų naudotis ir policija, ir Valstybinė kelių transporto inspekcija, ir Draudikų biuras, ir Kelių direkcija. Ši sistema gali būti panaudojama ir kriminalinių nusikaltimų užkardymui, galima matyti, kur keliauja vogti automobiliai ir visa kita, tačiau dar yra daug spręstinų problemų teisinėse, technologinėse sferose.“
