Didžiojoje Britanijoje eismui kairiąja kelio puse skirtus automobilius pirkę vairuotojai gali džiūgauti – jų skundai buvo išgirsti. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad dešiniavairių automobilių registravimą draudžianti Lietuva pažeidė ES teisę.
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuva su Europos Komisija (EK) dėl šio klausimo bylinėjosi nuo 2012 m. Ketvirtadienį Teisingumo Teismas paskelbė mūsų šaliai nepalankų sprendimą.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad drausdama registruoti lengvuosius automobilius, kurių vairas įrengtas dešinėje pusėje, ir reikalaudama prieš registruojant perkelti naujų ar anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę, Lietuva pažeidė ES teisę. Svarbiausias argumentas - taip neužtikrinamas laisvas prekių judėjimas.

Taip pat nuspręsta iš Lietuvos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su Lietuva šioje byloje pralaimėjo ir Lenkija, Latvija bei Estija, kurioms bus taikomos tokios pat sankcijos.

„Tai išskirtinis atvejis, nes palyginus su kitomis valstybėmis narėmis, Lietuvos Respublika yra itin retai pripažįstama pažeidusi ES teisę. Per dešimt narystės metų buvo priimti tik keli Lietuvai nepalankūs sprendimai (vienas iš jų buvo susijęs ir su netinkamu direktyvos, reikalaujančios bendruoju pagalbos numeriu skambinančio asmens vietos nustatymo, įgyvendinimu). Šios dienos ES Teismo sprendimas ateityje palengvins naudojimąsi ir registravimą Lietuvoje automobilių, kurių vairas yra dešinėje pusėje“, – tvirtina advokatų kontoros LAWIN teisininkė Elzė Matulionytė.

Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, šiuo metu Lietuvoje draudžiama viešajame eisme dalyvauti automobiliams, pritaikytiems eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turintiems vairą dešinėje pusėje. Išimtis taikoma tik automobiliams, kurie buvo įregistruoti iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurie pagal konstrukciją ir įrangą yra skirti specialioms darbo funkcijoms atlikti. Taip pat šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

Lietuvos argumentai neįtikino

DELFI primena, kad anksčiau Susisiekimo ministerija EK adresuotame laiške teigė, kad vairuojant dešiniavairę transporto priemonę dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Tai reikalauja papildomų automobilio valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami.

Buvo pabrėžiama, kad Lietuvos teisės aktai draudžia registruoti automobilį su dešinėje pusėje įrengtu vairu dėl priežasčių, susijusių su vairuotojo galimybe saugiai vairuoti transporto priemonę, o ne dėl vairo mechanizmo tinkamo veikimo ar patikimumo.

Tačiau tokie argumentai Teisingumo Teismo neįtikino, todėl buvo nutarta, kad draudimas registruoti dešiniavairius automobilius viršija tai, kas būtina kelių eismo saugumui užtikrinti.

Teisingumo Teismas: yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą

Ketvirtadienį priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad naujų transporto priemonių atveju šiomis direktyvomis įtvirtintos suderintos sistemos tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, kartu siekiant užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo lygį visiškai suderinant techninius reikalavimus, susijusius, be kita ko, su transporto priemonių konstrukcija.

Nors šiose direktyvose nereglamentuota transporto priemonės vairuotojo vietos padėtis, nurodant, pavyzdžiui, kad ji visuomet turi būti pusėje, priešingoje tai, kuria vyksta kelių eismas, tai, Teisingumo Teismo nuomone, vis dėlto nereiškia, kad šis elementas nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį. Manytina, kad šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė automobilių gamintojams laisvę, kurios negalima atimti ar apriboti nacionalinės teisės aktais.

Toliau Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Direktyvoje 70/311 įtvirtintas draudimas atsisakyti registruoti yra kategoriškas ir bendras, o sąvoka „vairavimo mechanizmas“ taip pat apima vairuotojo vietą, t. y. transporto priemonių vairo, kuris yra sudedamoji vairavimo mechanizmo dalis, padėtį.

Kadangi šis draudimas įterptas Aktu dėl Airijos ir Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas, o tuo metu tai buvo vienintelės valstybės narės, kuriose eismas vyko kairiąja kelio puse, negalima pagrįstai teigti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neatsižvelgė į faktą, jog šių valstybių narių (kurių viena gamino automobilius su dešinėje pusėje esančia vairuotojo vieta), įstojimas į vidaus rinkos sistemą, kurioje galioja laisvo judėjimo teisė, gali turėti įtakos vairavimo įpročiams ir net sukelti tam tikrą su kelių eismu susijusį pavojų.

Teisingumo Teismas mano, kad pakeitimai, kurių galima reikalauti, gali būti susiję ne su vairuotojo vietos perkėlimu, o tik su minimalaus pobūdžio įsikišimais. Toks platus reikalavimas būtų kišimasis, iš esmės pakeičiantis transporto priemonės konstrukciją, o tai prieštarautų Direktyvos 70/311 tekstui ir tikslui.

Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad vairuotojo vietos, kuri yra sudedamoji transporto priemonės vairavimo mechanizmo dalis, padėčiai taikomas direktyvomis 2007/46 ir 70/311 įtvirtintas suderinimas, todėl valstybės narės negali dėl kelių eismo saugumo reikalauti registruojant naują transporto priemonę jų teritorijoje perkelti jos vairuotojo vietą į priešingą pusę nei ta, kuria vyksta eismas.

Toliau, kiek tai susiję su kitoje valstybėje narėje anksčiau įregistruotais lengvaisiais automobiliais, kurių vairuotojo vieta įrengta dešinėje pusėje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ginčijami teisės aktai yra kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės, draudžiamos pagal Sutartį. Iš tiesų šiais teisės aktais kliudoma tiekti į Lenkijos ir Lietuvos rinką transporto priemones, kurių vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje ir kurios teisėtai gaminamos ir registruojamos kitose valstybėse narėse.

Teisingumo Teismas išnagrinėjo Lenkijos ir Lietuvos argumentą, kad šių valstybių teisės aktai pateisinami būtinybe užtikrinti kelių eismo saugumą, pripažintą privalomuoju viešojo intereso pagrindu, kuriuo gali būti pateisinamos laisvo prekių judėjimo kliūtys.

Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad nagrinėjamuose teisės aktuose numatytos išimtys dėl dešiniavairių transporto priemonių, kuriomis naudojasi kitose valstybėse narėse gyvenantys asmenys, atvykstantys į Lenkiją ir Lietuvą ribotam laikui (pavyzdžiui, turistai). Anot Teisingumo Teismo, ši aplinkybė rodo, kad ginčijamais teisės aktais toleruojamas tokių transporto priemonių kelių eisme keliamas pavojus.

Be to, Teisingumo Teismo nutarė, kad Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių pateiktais statistikos duomenimis nepakankamai įrodomas ryšys tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir transporto priemonių su vairuotojo vieta dešinėje pusėje dalyvavimo eisme.

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą ir tinkamų gerokai sumažinti pavojų, galintį kilti dėl transporto priemonių su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, dalyvavimo kelių eisme. Jis pabrėžė, kad šioje srityje valstybės narės turi diskreciją nustatyti priemones, kurios, atsižvelgiant į technikos būklę, yra tinkamos užtikrinti transporto priemonės su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, vairuotojui pakankamą priekinį ir galinį matomumą (pavyzdžiui, papildomų išorinių galinio vaizdo veidrodėlių įrengimas arba atitinkamas apšvietimo prietaisų ir valytuvų sureguliavimas).

Anot Teisingumo Teismo, neatrodo, kad nagrinėjamas priemones būtų galima laikyti būtinomis Lenkijos ir Lietuvos siekiamam kelių eismo saugumo tikslui įgyvendinti. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad nagrinėjamos priemonės neatitinka proporcingumo principo.

Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Lenkija ir Lietuva pažeidė Sąjungos teisę.

Teisingumo Teismui konstatavus, kad įsipareigojimai neįvykdyti, atitinkama valstybė narė privalo nedelsdama įvykdyti šį sprendimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvoje komercinės paskirties transporto priemonių pardavimai augo bene sparčiausiai ES

Balandžio 24-ąją Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) paskelbė ataskaitą apie naujų...

Garsus lenktynininkas nukreipė žvilgsnį į „CityBee“ taranuotą pavėžėtojo automobilį: kilo įtarimų (256)

Sekmadienio paryčiais Vilnių sukrėtė skaudi avarija – girto vairuotojo vairuojamas išnuomotas...

Po emisijų skandalo liūdnos žinios „Volkswagen“ nesibaigia (13)

Vokietijos koncerno „ Volkswagen Group “ veiklą stebintis nepriklausomas kontrolierius, buvęs...

Po tragiškos avarijos „CityBee“ žada imtis priemonių (62)

Po savaitgalį tragiškai pasibaigusios avarijos Vilniuje, kurios metu neblaivus vairuotojas,...

Prancūzai optimizuoja „Opel“ taip, kad jau priversta įsikišti ir Angela Merkel (25)

PSA grupės kova sumažinti gamybos išlaidas „ Opel “ fabrikuose Vokietijoje persikėlė į...

Top naujienos

Skvernelio žodis dėl Markausko: ministras traukiasi nuolat pildoma (104)

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad kaltinimų dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių...

Įspėja, kad naujas NT mokestis – tik pradžia: prisidengiant juo, siekiama visai kito tikslo (186)

Naujas mokestis turintiems daugiau nei vieną būstą gali išauginti nuomos kainas, sako...

Netrukus į Lietuvą sugrįš tikra kaitra: kokios tikėtis vasaros?  birželį ir rugpjūtį turėtų būti daugiau kritulių (26)

Klimatologai skaičiuoja, kad šis balandis lepino rekordiškai šiltomis dienomis. Ir nors pastaruoju...

„Olympiakos“ – ant prarajos krašto, bet ginklų nesudeda: tiki Spanouliu ir žada grąžinti seriją į Pirėjų (20)

Pirėjo „Olympiakos“ per pastaruosius šešerius metus keturis kartus žaidė Eurolygos finale ir...

Rudos laikai baigėsi: lietuviai tiesiog pamišo dėl kitos spalvos (9)

Lietuviai – pamišę dėl pilkos spalvos. Pasirodo, pilka spalva dominuoja tiek vidaus, tiek...

Mokslininkai nustatė, kad Uranas siaubingai dvokia

Uranas dvokia supuvusiais kiaušiniais. Taip juokauja mokslininkai ir perspėja, kad smarvė nėra...

Lietuvė tapo karališkojo kūdikio sutiktuvių liudininke: juokavome, kad gal jau galiu pretenduoti į krikšto mamas (5)

Pirmadienį, balandžio 23 d., visą pasaulį apskriejo džiugi žinia – princas Williamas ir jo...

Paaiškino planus dėl mokesčių dirbantiesiems trejiems metams į priekį jau dabar galima paskaičiuoti, kaip keisis atlyginimas (84)

Finansų ministerija planuoja užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų aiškūs trejiems...

Lietuvos trispalvei – 100: kodėl geltona, žalia ir raudona? (7)

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas iššaukė centrinės Vokietijos valdžios...

Dalinkitės savo namų nuotraukomis ir laimėkite „Ikea“ čekius (1)

Namai – vieta, kur net po pačios blogiausios dienos gera sugrįžti. Kiekvienas žmogus trokšta...