Pernai Lietuvoje įregistruoti 7 467 nauji ir 153 786 naudoti (anksčiau jau registruoti užsienyje) lengvieji automobiliai. Palyginti su 2009 m., senų automobilių pernai įregistruota 18,5 proc. daugiau, o naujų – tik 2,2 proc. daugiau. Buvęs valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ generalinis direktorius Ramutis Oleka pabrėžė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje įregistruojama vis daugiau naudotų lengvųjų automobilių, o naujų daugėja nežymiai.
Paklausiausi vokiški automobiliai
Ekonomikos krizės smaugiami Lietuvos gyventojai naujų, saugių ir ekonomiškų automobilių pirkimą atideda, o taupydami renkasi naudotus, dažnai senus ir nesaugius automobilius. Daugiausia jų atsivežama iš Vokietijos, Italijos, Belgijos ir Prancūzijos.
VĮ „Regitra“ pernai įregistravo 161 253 lengvuosius keleivinius (M 1 klasės) automobilius. Automobilių įregistruota 17,6 proc. daugiau nei 2009 m. (tada jų buvo įregistruota per 137 095). Fiziniai asmenys įregistravo daugiausia (72 proc.), o juridiniai – 28 proc. naudotų lengvųjų automobilių.
Daugiausia (38 proc.) jų pernai įvežta iš Vokietijos (2009 m. – 36 proc.). Antroje vietoje pagal šį rodiklį buvo Prancūzija (16 proc.), trečioje – Italija (15 proc.), ketvirtoje – Belgija (10 proc.).
Daugiau kaip pusė (69 proc.) iš pernai Lietuvoje įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių turėjo dyzeliniams degalams pritaikytą sistemą (2009 m. – 55 proc.).
Populiariausi „Volkswagen Passat“
Juridiniai asmenys įregistravo didžiąją dalį – 6 456 (86 proc.) naujų lengvųjų automobilių, tarp kurių apie ketvirtadalį automobilių įregistravo lizingo paslaugas teikiančios įstaigos. Tik 1 011 (14 proc.) naujų lengvųjų automobilių įregistravo fiziniai asmenys.
Tarp šalyje pirmą kartą įregistruotų lengvųjų automobilių modelių kaip ir užpernai (2009 m.) populiariausi išliko „Volkswagen Passat“ – įregistruoti 12 133 šio modelio automobiliai. Antroje vietoje pagal populiarumą – „Volkswagen Golf“ (7 028), o trečioje – „Opel Astra“ (6 818).
Iš naujų lengvųjų automobilių modelių 2010 m. daugiausia įregistruota „Peugeot 3008“, „Nissan Qashqai“ ir „Subaru Legacy“ (atitinkamai 455, 386 ir 368).
Didėja eksportas į Rytus
Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas minėjo, jog automobilių pardavėjai tikisi, kad 2011 m. lengvųjų automobilių rinka išaugs 15 proc.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi 1,73 mln. lengvųjų automobilių – 1,8 automobilio vienam šalies piliečiui. Itin didelė senų automobilių Lietuvoje dalis – jų naudojimo trukmės vidurkis – keliolika metų.
Lietuva, kaip tranzito šalis, yra ir naudotų automobilių iš Vakarų Europos tarpinė stotis. Didžiausia Europoje naudotų automobilių prekyvietė – be poilsio dienų veikiantis Kauno automobilių turgus. Kitos stambios automobilių turgavietės yra Marijampolėje, Utenoje, Radviliškyje, Rietave. Pernai šalies automobilių turguose vien užsieniečiai įsigijo per 60 tūkst. naudotų automobilių.
„Regitroje“ transporto priemones išregistruojančių gyventojų pateiktais duomenimis, 2010 m. lengvųjų automobilių eksportas, palyginti su 2009 m., išaugo 24,3 proc. 2010 m. buvo eksportuota 28 940 Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių. Iš jų daugiausia automobilių išvežta į Rusiją (7 013), Kazachstaną (3 685) ir Baltarusiją (3 441).
Pasigendama aiškios transporto politikos
„Tiek gyventojų skatinimo politika, tiek valstybės požiūris į naudotų automobilių įvežimą ir eksploatavimą turi kardinaliai pasikeisti. Šiuo metu palankesnės sąlygos sudaromos tiems, kurie važinėja senais automobiliais, ir nepalankesnės perkantiesiems naujus. O vakariečiai tik džiaugiasi, kad Lietuva tempia tą seną šlamštą iš jų valstybių“, – aiškino R.Oleka.
Liuksemburge, kelis kartus už Lietuvą mažesnėje šalyje, naujų automobilių 1 mln. gyventojų tenka beveik 48 kartus daugiau. Estija jau ilgą laiką naujų automobilių per metus įregistruoja tiek, kiek Lietuva ir Latvija kartu sudėjus. Visa tai rodo, kad transporto politikos Lietuvoje tiesiog nėra.
P.Ignoto teigimu, vienas naujas parduotas automobilis valstybės biudžetui vidutiniškai atneša 18 tūkst. litų tiesioginių mokesčių, o sumą, kuri biudžetui tenka pardavus naudotą automobilį, gaubia visiška nežinia, nes čia klesti šešėlinis verslas.
Estai dažniau perka naujus automobilius
Naujausiais duomenimis, šių metų sausio mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinka išaugo 105 proc., iki 952 vnt. Latvijos rinka šoktelėjo net 177 proc., iki 801 vnt., o Estijos rinka augo mažiausiai – 80 proc., tačiau joje yra net 1508 vnt., ir estai užtikrintai išsaugojo pirmą vietą regione.
„AutoTyrimų“ duomenimis, apibendrinus „Regitros“ (Lietuva), CSDD (Latvija) ir „Maanteeamet“ (Estija) pateiktą pradinę informaciją, sausį Lietuvos rinkoje pirmavo „Nissan“ (129 vnt.), antrą vietą užėmė „Toyota“ (108 vnt.), o trečioje liko „Volkswagen“ (106 vnt.). Latvijos rinkoje praėjusį mėnesį dominavo „Volkswagen“ (184 vnt.), kuris gerokai aplenkė „Renault“ (98 vnt.) ir „Toyota“ (88 vnt.). Estijoje į priekį smarkiai išsiveržė „Peugeot“ (287 vnt.), antroje vietoje liko „Toyota“ (144 vnt.), o trečią vietą užėmė „Renault“ (141 vnt.).
Pasak R.Olekos, saugūs ir techniškai tvarkingi automobiliai yra viena iš svarbiausių veiksnių, sudarančių sąlygas saugiam eismui. Skatinant gyventojus ir įstaigas įsigyti naujus ir saugius automobilius ir mažinant galimybes Lietuvoje naudoti užsienyje baigtus eksploatuoti automobilius, būtų prisidedama prie ilgalaikių saugaus eismo tendencijų užtikrinimo.
Reikia nustatyti išmetamų teršalų ribas
Rimantas Šilagalis, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, Geografijos ir kraštotvarkos katedros vyresnysis specialistas
Aplinkosaugos požiūriu nauji automobiliai yra švaresni ir saugesni nei naudoti seni. Reikia griežtesnės naudotų automobilių kontrolės. Autotransportas šiuo metu yra didžiausias aplinkos teršėjas. Būtina nustatyti senų automobilių išmetamų teršalų ribas. Šalies keliuose turi nelikti itin senų, netvarkingų ir nesaugių transporto priemonių. Miestuose derėtų aktyviau skatinti naudotis viešuoju transportu. Labai gera, ekologiniu požiūriu, išeitis – elektromobiliai. Tačiau atsinaujinančių šaltinių transporto priemonės Lietuvai šiuo metu dar neįkandamos.
Svarbu automobilio ekonomiškumas
Danutė Kleinienė, Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto dekanė
Jeigu vidutines pajamas turintis žmogus nori naujo automobilio – jis taupys pinigus ilgesnį laiką ir jį nusipirks. O jei žmogaus poreikiai kuklesni, pajamos menkesnės, o važinėti nuosavu automobiliu yra būtinybė – jis pirks panaudotą, pigesnį automobilį, tačiau jis neturėtų būti labai senas ir taršus. Taigi sprendimo teisingumas priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbu, kad automobilis mažiau naudotų degalų, būtų patogus žmogui. Valstybė turėtų skatinti žmones naudotis viešuoju transportu, įsigyti elektromobilius. Nederėtų propaguoti pirkti naujų ar senų, benzinu varomų automobilių.
