Iššūkiai, kylantys šalims, besistengiančioms mažinti dyzelinu varomų automobilių skaičių savo keliuose, bei tokio mažinimo pasekmės, buvo aptartos „European Diesel Summit“ susitikime Briuselyje. Ir atsakymą į klausimą, kaip atsisakyti dyzelinu varomų automobilių, rasti labai sudėtinga, pastebi susitikime dalyvavęs Vitoldas Milius, automobilių žurnalistas ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovas.
„Dabar greitai į besikeičiančią situaciją reaguojančios šalys padaro taip, kad taršesni dyzeliai iš jų rinkos iškeliauja į aplinkines, kad ir į Lietuvą. Žiūrint globaliai, tokie veiksmai nieko nelemia, nes tarša pasaulyje bendrai nesumažėja – sprendžiama tik konkrečios šalies problema“, – pastebi žinovas.
Susitikime dalyvavę kelių didžiųjų Europos miestų atstovai, pripažino V. Milius, apskritai nedrįso pareikšti, kad ims ir uždraus dyzelinu varomus automobilius. Ir tai, pasak jo, nieko keisto, mat Europa nuo seno yra dyzelinu varomų automobilių kraštas.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje automobilių pramonė groja pagrindiniu smuiku. Vokiečiai supranta, kad jų šalis, keliai, infrastruktūra pritaikyta greitiems, didelius atstumus važiuojantiems, dyzelinu varomiems automobiliams. Tačiau net ir čia skatinama atsikratyti senų dyzelinių automobilių ir pirkti naujus, atitinkančius naujausius taršos standartus“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie tokią pačią taktiką praneša ir Prancūzija. Čia įprastai atsisakant seno automobilio skiriama 2 tūkst. eurų subsidija, tačiau pabrėžiama, kad žemiausias pajamas turintys vairuotojai bus skatinami dukart didesne suma, kad pasiryžtų atsikratyti taršių dyzelinių automobilių.
Opiausia transporto taršos problema yra miestuose, ten, kur didelė automobilių koncentracija. Pasak V. Miliaus, susitikime išsakyta toliaregiškų pasiūlymų, kaip šią problemą spręsti. Pavyzdžiui, siūlyta miestams pradėti keisti transporto parko paveikslą nuo viešojo ir sunkiojo transporto. Tai yra, į miestus nebeįleisti vilkikų, o verslą, naudojantį distribucinį transportą produktų ir prekių išvežiojimui, skatinti pirkti jį kuo ekologiškesnį. Taip pat kitaip formuoti ir viešojo transporto parkus – rinktis elektrinius autobusus, kurti darnaus judėjimo sistemas, leidžiančias patogiai keliauti per miestą įvairiomis transporto rūšimis jas keičiant, tarkime, kelionę pradedant nuosavu automobiliu, baigiant išnuomotu dviračiu.
„Šias sritis suvaldyti gerokai lengviau nei lengvuosius automobilius“, – pastebėjo pašnekovas.
Sprendžiame ne tas pačias problemas
Visgi dyzelinu varomų automobilių draudimas Lietuvoje, pasak pašnekovo, dar nėra prioritetinė problema. Ir su tokia realybe susiduria daugiau šalių, ne vien Lietuva.
„Bulgarija, Rumunija, netgi Lenkija savo automobilių parkais yra panašios į Lietuvą. Ir mums problema yra ne dyzelis, o seni ir techniškai netvarkingi automobiliai. Ypač, kai mūsų „durys“ atviros visokiam šiukšlynui. Kartu su Europa sprendžiame tikrai ne tas pačias problemas“, – apibrėžė pašnekovas.
Pirmiausia, pasak eksperto, reikėtų aiškios krypties, kaip turėtų būti formuojamas šalies automobilių parkas.
„Dabar madinga kalbėti apie elektromobilius ir alternatyvius degalus, bet jeigu Seimo nariai važinėja su visokiais „Escalade“ ir 7 serijos BMW, tai jie rodo pavyzdį ir savo požiūrį. Lietuvoje vis dar gajus automobilio ne pagal savo pajamas norėjimas ir viso to išgyvendinimui reikės laiko, – griežtai vertino LAA vadovas. – Valdininkai kalba apie būdus gerinti automobilių parką, bet per daug metų nėra priimtas nė vienas strateginis sprendimas, kuris nurodytų automobilių parko formavimo kryptį. Kitose šalyse labai aiškiai nurodyta, kokias lengvatas, kas ir kaip, už ką jas gali gauti.“
Pasak jo, Lietuva taps visko, kas vyksta Europoje, atspindžiu. Būtent todėl reikia aiškios krypties, kad žmonės žinotų, kokius automobilius rinktis, tačiau kol kas nedaroma nieko. V. Milius tiki, kol kas nėra jokios prasmės Lietuvoje drausti dyzelinu varomus automobilius, mat ilgainiui jų sumažės natūraliai.
„Lietuvos automobilių parko problema yra netvarkingi dyzeliniai automobiliai“, – kalbėjo LAA vadovas.
Uždraudė ir magistralėje
Vokietijos teismas nurodė, kad vietos valdžia turi uždrausti senesniems dyzelinu varomiems automobiliams įvažiuoti į dalį Vakarų Vokietijoje esančių Eseno ir Gezelkircheno miestų teritorijų. Taip pat ir dalyje judrios A40 magistralės.
Esene seniems dyzeliniams automobiliams įvažiuoti draudžiama į 18 iš 50 miesto rajono. Draudžiamos sekcijos apima ir minėtą magistralės A40 atkarpą.
Tiesa, kaip praneša trans.info, draudimas įsigalios ne iš karto. Dyzeliniai automobiliai, kurių taršos lygis atitinka „Euro 4“ ir mažiau negalės į draudžiamas zonas įvažiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. Nuo tų pačių metų rugsėjo 1-osios, į šias zonas galės įvažiuoti tik „Euro 6“ arba aukštesnį standartą atitinkantys, kitaip tariant, pagaminti nuo 2014 m., dyzelinu varomi automobiliai.
Tai – ne pirmas ribojimas seniems dyzelinu varomiems automobiliams. Hamburgas, Frankfurtas, Štutgartas planuoja arba jau uždraudė įvažiuoti į miestus seniems dyzeliams. Seni dyzelinu varomi automobiliai nepageidaujami ir dalyje Bonos bei Kelno mikrorajonų.
