Visgi suvaldyti sukčius, mėgstančius „pajauninti“ parduodamus automobilius, priemonių būtų, tereikia kontrolės mechanizmo, tikina specialistai.
„Praslydo“ techninėje apžiūroje
DELFI pasiekė skaitytojo Eimanto laiškas, kuriuo vyras piktinosi, kad nepaisant to, jog duomenys apie tikrąją ridą gana lengvai pasiekiami net automobilių sferoje nedirbantiems asmenims, techninių apžiūrų centrų darbuotojai į tikruosius duomenis nesigilina – nurašo tai, ką rodo odometras.
Eimantas pasakojo, kad skelbimų portale rado parduodamą „Volkswagen Touran“. Pardavėjas pasakojo, kad automobilį įsigijo iš aukciono Olandijoje, tikino, kad, kad jo rida – 148 tūkst. kilometrai.
„Paskambinau į „Volkswagen“ atstovybę, pasakiau, kad ketinu pirkti naudotą automobilį ir pasiteiravau, ar gali pateikti automobilio priežiūros istoriją. Išgirdau atsakymą, kad istoriją gali pateikti tik savininkui, o man gali pasakyti paskutinę fiksuotą ridą. Ji buvo daugiau nei 500 tūkst. km“, – DELFI sakė vyras.
Anot jo, keisčiausia yra tai, kad jo patikrintas automobilis įveikė techninę apžiūrą šių metų rugsėjo 19 d. Oficialiai dokumentuose įrašyta rida – 148 494 kilometrai.
„Ir specialistai net nepatikrinę įrašė į dokumentus suklastotą ridą. Taip ir išeina, kad pardavėjas apgaudinėja, o techninių apžiūrų centras nepasinaudojęs lengvai prieinama informacija leidžiasi apgaunamas. Galbūt valstybinės institucijos turėtų bendradarbiauti su pilietiškai nusiteikusiais gamintojais ar jų atstovais?“ – svarstė skaitytojas.
Keliuose – tūkstančiai tokių
Techninių apžiūrų centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas pastebi, beveik prieš trejus metus buvo nuspręsta, kad už transporto priemonių ridos klastojimą turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė – bauda iki 19 tūkst. eurų arba kalėjimas iki 2 metų. Visgi per tą laiką efektyviu kontrolės mechanizmu niekas nepasirūpino.
„Vienintelė vieta, kur oficialiai užfiksuojama automobilio rida, yra privalomosios techninės apžiūros centrai. Įprastai lengviesiems automobiliams ši procedūra atliekama kartą per dvejus metus ir remiamasi tik odometro duomenimis“ – kalbėjo R. Gabartas.
Jis išdavė, kad įvertinus 2017 m. ir 2015 m. „Transekstos“ informacinėje sistemoje sukauptus duomenis, Lietuvos keliais šiuo metu važinėja apie 15 tūkst. automobilių, kurių rida nuo 2015 m. iki 2017 m. sumažėjo daugiau nei 30 tūkst. km.
„Tikėtina, kad yra daugybė transporto priemonių, kurių odometrų „paklaidos“ gerokai didesnės“, – akcentavo „Transekstos“ atstovas.
Nėra apibrėžta, kaip elgtis
Pasak R. Gabarto, net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais, tolesni veiksmai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais. Pavyzdžiui, dėl gedimo, apgadinimo eismo įvykio metu ar dėl kitų objektyvių priežasčių prireikus keisti prietaisų skydelį, darbus atliekanti įmonė ar meistras neturi prievolės nustatyti realių odometro rodmenų, taip pat – ir įgaliojimų pranešti apie tokius atvejus teisėsaugos institucijoms ar bent išduoti dokumentą, kuriame būtų nurodyti ankstesnio odometro duomenys ir „nauja“ rida.
„Techninės apžiūros kontrolieriai gali tik konstatuoti faktą, ką kokiu metu rodo odometras, tačiau neturi nei galimybių gilintis į tokių pokyčių priežastis, nei įgaliojimų imtis kokių nors sankcijų, nei prievolės apie tokius atvejus pranešti teisėsaugos institucijoms“, – DELFI teigė „Transekstos“ atstovas.
Anot pašnekovo, prieš kelis mėnesius buvo siūloma techninės apžiūros centrus įpareigoti nepratęsti techninės apžiūros ir neleisti toliau važinėti automobiliu, jeigu jo rida sumažėjusi. Kalbėta, kad tokiems automobiliams turėtų būti skiriama ekspertizė, tačiau, anot R. Gabarto, vargu ar tokia priemonė apsaugotų nuo apgavysčių naudotų automobilių pirkėjus.
„Dažniausiai odometro rodmenys koreguojami prieš automobilį parduodant, todėl, jei pirkimo-pardavimo sandoris įvyksta praėjus, tarkime, pusmečiui ar metams po paskutinės techninės apžiūros, ir pirkėjas neatkreipė dėmesio į įrašus techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje, apie apgavystę naujasis automobilio šeimininkas atitinkamai sužinotų tik teikdamas savo automobilį eilinei techninei apžiūrai“, – aiškino R. Gabartas.
Prabėgus tiek laiko, sakė specialistas, galimybė pardavėjui reikšti pretenzijas būtų greičiau teorinė nei reali.
Siūlo dažniau fiksuoti ridą
Anot „Transekstos“ specialistų, bene vienintelis būdas užkirsti kelią odometro rodmenų klastojimui – kuo dažnesnis odometro rodmenų fiksavimas. Pavyzdžiui, pasak R. Gabarto, atvykstant į „Regitrą“, sudarant draudimo sutartis, kiekvieno vizito į remonto dirbtuves metu ir pan.
„Padėtis keistųsi tik imantis kompleksinių priemonių, į šį procesą įtraukiant automobilių remonto įmones (reikalavimai remonto paslaugų teikėjams fiksuoti ridą jau seniai nustatyti Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše) bei pradėjus keistis duomenimis su tų šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenami naudoti automobiliai, transporto priemonių registrus administruojančiomis institucijomis. Galbūt galėtų būti numatyta prievolė keičiantis automobilio savininkui odometro rodmenis sutikrinti kompetentingoje institucijoje“, – dalinosi „Transekstos“ siūlymais R. Gabartas.
Anot žinovo, tik ėmusis tokių sprendimų būtų galima atsekti, kada automobilio rida buvo klastojama ir kas už tai atsakingas, o pirkėjai ir pardavėjai galėtų išsiaiškinti visus klausimus dar iki sudedant parašus ant pirkimo-pardavimo sutarčių.
Tikrinti techninių apžiūrų istoriją
„Kol dabartinė tvarka nepasikeitė, perkantiems nenaujus automobilius „Transeksta“ rekomenduoja atkreipti dėmesį į įrašus Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje), kurioje fiksuojami odometro rodmenys tiek paskutinio apsilankymo TA stotyje metu, tiek trejų ankstesnių vizitų į TA stotį metu buvę duomenys (t. y. nurodomi oficialūs šešerių metų „ridos“ pokyčiai). Jei šie skaičiai nesikeičia ar mažėja, pirkėjas turėtų paprašyti šiuos dalykus paaiškinti automobilio pardavėjo“, – patarė R. Gabartas.
Technikos ekspertai taip pat pabrėžia, kad teoriškai atsekti ridos korekcijas galima jungiantis prie automobilio borto kompiuterio ir įdėmiai apžiūrint variklio skyrių, kuriame gali būti žymų apie tam tikru laiku automobiliui atliktus techninės priežiūros darbus (pvz., stabdžių skysčio, variklio alyvos ar oro filtro keitimą).
„Kita vertus, net ir tai neduoda garantijos, kad ridą klastoti nusprendęs veikėjas nepasirūpino suvienodinti duomenis visose panašiose vietose ir „juodosiose dėžėse“ – patyrę programišiai turi galimybę nepalikti jokių savo nusikaltimo pėdsakų“, – kalbėjo „Transekstos“ atstovas.
