aA
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų ne kartą kaitaliotas, taisytas ir pildytas šalies eismo tvarką reglamentuojantis įstatymas ilgam nenugulė vairuotojų ir pėsčiųjų galvose. Susisiekimo ministerija ketina imtis naujų, tarp jų ir radikalių, priemonių.
© A.Didžgalvio nuotr.

Vairavimo mokytojai tikisi, kad jomis bus padėtas taškas nesibaigiančiam Kelių eismo taisyklių (KET) redagavimui. Ratuotoji brolija savo ruožtu viliasi sulaukti dokumento, aiškaus ir konkretaus, neperkrauto įvairiai suvokiamais reikalavimais ir teorinėmis sampratomis, skirtomis labiau kelininkams nei eismo dalyviams.

Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje pareiškęs apie ketinimą imtis naujų ir netgi radikalių priemonių susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, jog daugelis ankstesnių sprendimų padidinti bausmes ir įvesti papildomas sankcijas taisykles pažeidžiantiems vairuotojams pasiteisino. Tačiau dalis nesąžiningų vairuotojų jų vis dar išvengia arba prisitaikė prie esamos tvarkos. Todėl jos pokyčius artimiausiu metu ir nulems planuojamos naujos priemonės.

„Kitų metų pradžioje Seimui siūlysime peržiūrėti dabar galiojančias baudas. Vienos galbūt galėtų būti sumažintos, o kitos – padidintos. Ir toliau skirsime daug lėšų visuomenės švietimui, nesaugių kelių rekonstrukcijai“, – žada E. Masiulis.

Policijos departamento atstovai atkreipia dėmesį, kad savivaldybės taupo pinigus gatvių apšvietimui ir dėl to kenčia pėstieji. Be to, daugelis savivaldybių nėra parengę „juodųjų dėmių“ žemėlapių ir skiria per mažą dėmesį avaringų ruožų pertvarkai.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 2249 eismo įvykiai (pernai tuo pat metu – 2431), juose žuvo 182 žmonės (pernai tuo pat metu – 234), sužeisti 2748 žmonės (pernai tuo pat metu – 2817).

2001 m. pagal žuvusių keliuose skaičių Lietuva tarp dabartinių Europos Sąjungos valstybių buvo priešpaskutinė ir lenkė tik Latviją. Vienam milijonui gyventojų teko 202 žuvusieji. Pernai šis rodiklis siekė 110. Lietuva aplenkė ne tik Latviją, bet ir kaimyninę Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją bei Graikiją.
Vertinant šalių progresą 2008–2009 m., Lietuva ES užėmė antrą vietą – žuvusiųjų sumažėjo 26 proc. Geresnių rezultatų pasiekė tik Slovakija.

Daug painiavos

Žurnalo „Transportas“ surengtoje apklausoje dauguma kalbintų vairuotojų dabartinėse KET įžvelgia apsčiai nelogiškumų ir netgi klaidų, teigdami, kad teorinėmis sampratomis perkrautos taisyklių formuluotės parankios inertiškiems, „nemąstantiems“ vairuotojams, tačiau glumina tuos, kurie bando įsigilinti į įstatymo subtilybes.

Pavyzdžiui, didelę vairavimo patirtį turintis vilnietis Vytautas Martinkus teigia negalintis rasti paaiškinimo, kodėl dviejų priešpriešinių eismo juostų kelyje aplenkiant kliūtį, kaip antai, stovintį automobilį ar kelininkų iškastą bei aptvertą duobę ir dėl to išsukant į priešpriešinio eismo juostą nereikalaujama rodyti posūkio signalo.

„Atlikdamas bet kokį manevrą, tarp jų ir aplenkdamas kelyje pasitaikiusią kliūtį, vairuotojas privalo posūkio signalu informuoti kitus eismo dalyvius. Ir esu įsitikinęs, kad taip elgiasi dauguma vairuotojų. Tačiau dabartinėse KET teigiama, jog minėtu atveju posūkio signalo rodyti nereikia, nes tai nėra persirikiavimas, o įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Tad kodėl atliekant kitus manevrus posūkio signalas rodomas, o įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą – ne?“, – gūžčioja pečiais V. Martinkus.

Perkrautos formuluotės

Motociklininkų klubų asociacijos prezidentui Mindaugui Šimėnui abejonių kelia sąvokos „Automagistralė“ traktavimas. Anksčiau automagistrale laikytas kelias, kurio pradžia ir pabaiga pažymėti kelio ženklais „Automagistralė“. Ir viskas buvo tuo pasakyta – labai paprasta ir aišku.

Gi dabartinėse KET automagistralės apibrėžimą sudaro daugybė sąlygų, iš kurių punktas apie patį ženklą „Automagistralė“ – paskutinėje vietoje. Netikite – atsiverskite dabartines KET! Citata: „Automagistralė“ – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias (viena sąlyga), kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas ir iš jų išvažiuoti (antra sąlyga), ir kuris turi tam tikras vietas arba atskiras dviejų krypčių važiuojamąsias dalis (trečia sąlyga), kurios viena nuo kitos atskirtos transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta (ketvirta sąlyga), nekerta viename lygyje jokio kito kelio, nekerta geležinkelio bėgių, pėsčiųjų tako ir t. t., (ir pagaliau pabaigoje) turi būti pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“.

Kitaip tariant, mąstantis vairuotojas, išvydęs kelio ženklą „Automagistralė“, dar negalėtų būti tikras, važiuoja jis automagistrale ar greitkeliu, nes nežino, ar kelias atitinka visas KET išvardintas sąlygas. Pavyzdžiui, išvažiavęs iš Kauno Klaipėdos link ir išvydęs kelio ženklą „Automagistralė“ vairuotojas jau turėtų pradėti ieškoti likusių daugybės automagistralės požymių, apibrėžtų KET, spėliodamas, bus priekyje ar nebus įvažiavimų ir išvažiavimų į šalia esančias teritorijas, sankryžų viename lygyje. Nes ženklo buvimas – tik viena iš daugybės KET išvardintų sąlygų, būtinų, bet nepakankamų.

„Tuomet mane vasaros metu nuo Kauno Klaipėdos link važiuojantį 130 km/val. greičiu policija gali nubausti už 20–30 km ar daugiau viršytą leistiną greitį. Ir jie būtų teisūs, teigdami, jog priekyje gali pasitaikyti sankryžėlė, todėl čia – nebe automagistralė“, – argumentuoja M. Šimėnas.

Supranta tik kelininkai

Akivaizdu, kad KET kūrėjai paėmė ir įrašė kelininkams, bet ne vairuotojams būtinus reikalavimus, kurie skirti ne KET, o kitiems normatyviniams dokumentams, kaip antai, Kelio ženklų statymo taisyklėms, Kelių įstatymui ir pan. „Jeigu kelio ruožas tenkina „Automagistralės“ ar „Greitkelio“ techninius reikalavimus, kurie surašyti Konvencijoje ar nacionaliniuose teisės aktuose, vairuotojui dėl to galvos neturėtų skaudėti, kokie jame susikirtimai, kur vaikšto pėstieji. Vairuotojui svarbu ženklas, jis yra – ir viskas aišku. Nėra ženklo – irgi viskas aišku. O dabar padarytas kažkoks jovalas“, – piktinasi M. Šimėnas.

Tačiau kurioziškiausiu dabartinių KET punktu šalies motociklininkų lyderiui atrodo išvardijimas transporto priemonių, kurioms leidžiama važiuoti „Automagistrale“. „Pasirodo, įstatyme bandytų išvardinti visų transporto priemonių sąraše kažkoks valdininkas pamiršo įrašyti motociklus“, –juokiasi M. Šimėnas.

Tvirtinant pirmąsias nacionalines KET iš jų buvo išbraukti nurodymai, kaip elgtis kelyje su tramvajaus eismu. Lietuvoje nėra tokios transporto rūšies, todėl neįžvelgta prasmės reglamentuoti tramvajų eismą. Tačiau žurnalo „Transportas“ kalbinti vairuotojai teigė, kad bent jau pedagoginiais tikslais šalies vairuotojai turėtų įgyti supratimą apie tramvajų eismą. Tačiau vėlgi neaišku, kokios šalies reglamentaciją mums reiktų pasirinkti, nes Vokietijoje vienokios tramvajų taisyklės, Rusijoje – kitokios. Matyt, naujosios KET redakcijos kūrėjai turėtų vadovautis bendraisiais Vienos konvencijos teiginiais.

Žadama aktualesnė tvarka

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis kol kas nelinkęs atvirauti apie rengiamas KET naujoves. Anot jo, projekte, dienos šviesą išvysiančiame dar šių metų pabaigoje, turėtų būti apibrėžtos aktualesnės tvarkos dėl vairuotojų profesionalų rengimo, įvertinti tarptautinių dokumentų reikalavimai dėl vaikų vežimo.

„Po mėnesio tikrai turėtų būti įdomių žinių. Darbinį KET projektą mes galėsime komentuoti tik tada, kai pirminis jo variantas bus suderintas su vadovybe. Kol kas nėra sudarytos darbo grupės, tačiau mes matome, kokius KET punktus reiktų tobulinti“, – tikina V. Pumputis.

Įvairios žinybos jau pateikusios savo siūlymus redaguojamoms KET. Žemės ūkio ministerija (ŽUM), pasak jos vyriausiojo specialisto Vinco Andriuškevičiaus, bandė inicijuoti dviejų KET punktų pakeitimus. Vienas iš jų turėtų panaikinti dabar vyraujantį tam tikrą prieštaravimą tarp dabartinės tvarkos, leidžiančios ūkininkams prekiauti laikinuose mobiliuose turgeliuose, ir tarp eismo taisyklių.

Leidimus turintys ūkininkai gali prekiauti iš mobiliųjų turgelių, esančių transporto priemonėms stovėti draudžiamose vietose, kaip antai, aikštėse, ant šaligatvių. Bet tai draudžia KET, jeigu nėra specialių ženklų, nedraudžiančių transporto priemonėms stovėti ant šaligatvių. Įteisinus ŽUM siūlymą, KET leistų mobiliesiems turgeliams legaliai stovėti ir ant šaligatvių, jeigu ta transporto priemonė nurodyta leidime prekybai viešoje vietoje renginių metu. Tokiam siūlymui neprieštaravo Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos. Tačiau jos nepritarė kitam ŽUM siūlymui keisti KET 213 punktą, numatantį, kad žemės ūkio mašinos galėtų važiuoti be leidimo dienos metu, jeigu tos transporto priemonės viršija nustatytus gabaritus.

Pasirodys nauji kelio ženklai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Egidijaus Skrodenio teigimu, kelininkams vadovaujančios žinybos pasiūlymai atnaujinamoms KET susiję su eismo dalyvių kontrole. Į KET rengiamasi įtraukti kelis naujus kelių ženklus pagal ES direktyvas, kaip antai, iškiliosios greičio mažinimo priemonės. Jas iki šiol žymėdavo ženklas „Nelygus kelias“. Dabar kalnelis kaip speciali greičio mažinimo priemonė bus žymima atskiru, o ne tuo pačiu ženklu „Nelygus kelias“.

Turėtų būti pakeistas ir kalnelių ženklinimo pobūdis, palengvinsiantis šių įrenginių eksploataciją. Pokyčius patirs ir ženklai 550, 551, skelbiantys gyvenamosios teritorijos pradžią ir pabaigą. „Reikalavimas atnaujinti ženklus numatytas ES reikalavimuose, kurie remiasi 1968 m. Vienos konvencija. Per tą laiką atsirado naujų kelio ženklų, kurie turi būti įtraukti į KET“, – sako E. Skrodenis.

Nepritaria dažniems pokyčiams

Žinia apie rengiamus KET pokyčius nepradžiugino vairavimo mokyklų asociacijos prezidento Dariaus Lesicko. Tokį jo skeptišką požiūrį iš dalies lėmė nusivylimas KET kūrėjais ir karti patirtis.

„Kai buvo rengiamas dabar galiojančių KET redakcijos projektas, vairavimo mokyklų asociacija pateikė per 200 pasiūlymų, tačiau jie net nebuvo svarstomi jokiame aptarime. Tik atsakyta, jog jie nepriimtini, ir tiek. O kodėl – nepaaiškinta. Taip ir nugulė valdininkų stalčiuose“, – sako D. Lesickas, primindamas, kad vairavimo mokytojai kasdien tiesiogiai susiduria su KET reikalavimais.

Dažni KET pokyčiai mokytojams kelia galvosūkių. Ypač kai naujai atsiradusios teorinėmis sampratomis prisodrintos KET formuluotės pateikiamos be papildomų komentarų.

„Kiekvieną kartą, kai pakeičiamos KET, jos dar labiau sugadinamos negu buvo prieš tai. O esminių taisyklių dažnai kaitalioti negalima. Bet blogiausia, kai pakeitimai pateikiami be jokių paaiškinimų. Komentarų mes patys rašyti negalime, tad susidarę neaiškumai kelia sunkumus mokant būsimuosius vairuotojus“, – teigia D. Lesickas.

Anot jo, KET turėtų būti pats konservatyviausias juridinis dokumentas, nes kartą išmokęs vairuotojas jo teiginiais vadovaujasi ilgus metus. Tuo labiau, kad nėra įstatymu įteisintos prievolės kaskart atnaujinti dažnai kaitaliojamų KET niuansus.

„Atsiradus KET pokyčiams būtinas ir pereinamasis laikotarpis jiems įsisavinti. Ne taip, kaip kad atsitiko 2008 m. spalį, kai pasirodę priešpaskutinieji KET pakeitimai dar ir įsigaliojo tą pačią dieną. Kaip tuomet mokytojams – išvakarėse vienaip išaiškinai, o kitą dieną paneigti, ką sakei, ir antraip porinti?“, – klausia D. Lesickas, išreikšdamas viltį, kad KET pagaliau taps išbaigtu įstatymu, kurio kitąmet nereikės taisyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Barselonos gatves užblokavo dėl pavėžėjų įpykę taksistai: jei reikės, stovėsim čia ir metus specialiai DELFI iš Ispanijos (53)

Kone savaitę Ispaniją kamuoja taksi vairuotojų streikas . Įniršio kupinas judėjimas, nukreiptas...

Aplinkos tvarkytojai sunerimę – 4 iš 5 automobilių išardomi nelegaliai (12)

Pernai Lietuvoje pirmąkart buvo įregistruota 3,3 karto daugiau naudotų transporto priemonių nei...

Dakaro aidas: Vanago šuolis nosimi į žemę ir Gelažninko smėlyje pamestas motociklas (71)

Šių metų Dakaras Lietuvai ypač sėkmingas – parvežti net du rekordai: 24 vieta galutinėje...

Kompanijos ėmė gaminti dar didesnius automobilius (15)

Šią savaitę Detroite vykusios automobilių parodos esminis akcentas – dideli automobiliai....

Vairuotojams siunčia skubų perspėjimą: kai kurios gatvės nepravažiuojamos, keliuose – chaosas eismas link Vilniaus vyksta tik viena eismo juosta, papildyta 11.56 val. (336)

Penktadienis daugeliui vairuotojų prasidėjo itin prastomis nuotaikomis keliaujant į darbą. DELFI...

Top naujienos

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (220)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Andrius Užkalnis. Išaiškėjo, ką Užkalnis iš tikrųjų veikia JAV ir ką liepia dirbti jums (186)

Pamatėte nuotrauką ir žinote, kodėl iš tikrųjų taip ilgai ir dažnai būnu Amerikoje....

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV (187)

Rusija trečiadienį pademonstravo raketų sistemą, anot Vašingtono, pažeidžiančią svarbą...

Sielos išsivystymas liks

V. V. L.: Atsimenu gražius tavo tekstus iš dienoraščio, kai maždaug 1950-ais metais rašei, kad...

Dainiaus Sinkevičiaus filmo „Pravieniškių mafija“ premjera (55)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios ir jau betseleriu...

Kelionės tikslas – Jordanija: turistų neišlepinti vietiniai atostogas paverčia tobulomis (53)

Prieš pradėdamas norėčiau įspėti – jei Jūs esate poilsį paplūdimyje mėgstantis turistas,...

Karbauskis nori pertvarkų partijoje: jau žino, kokių žmonių nebeliktų (88)

Artėjant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) suvažiavimui, į partijos narius...

Įtampa Vilniaus daugiabutyje: kaimynui pradėjus remontą – pradėjo griūti visas namas (187)

Nenori susipykti su kaimynu, nepradėk remonto, – sako žmonės. Vieno Vilniaus daugiabučio...

Rusijos grėsmių akivaizdoje – svarbus iššūkis Lietuvai: ekspertai įvardijo, koks žingsnis būtų pražūtingas (577)

Kas turi dar įvykti, kad lietuviai nebesiilgėtų Sovietų Sąjungos? Kuri šalis mums atrodo pati...

Iš „Eurovizijos“ atrankų pasitraukusiam Sashai Song gresia tūkstantinė bauda papildyta dainininko komentaru (22)

Trečiadienio vakarą LRT televizijoje filmuojant dar vieną „Eurovizijos“ atrankų laidą...