Likutinė vertė automobiliams suteikiama labai įvairi – po 5 metų ji gali būti ir 25, ir 40 proc. Griežtų taisyklių šioje srityje nėra, mat prognozuoti kainą po tiek metų yra be galo sudėtinga užduotis. Pardavėjai apsidraudžia ir likutinę vertę neretai nurodo gerokai mažesnę nei numatoma, todėl didelė tikimybė, kad pasibaigus lizingui pirkėjui finansiškai bus naudinga automobilį išpirkti ir iškart parduoti.

O kaip suprasti, kada tokia tikimybė didžiausia ir automobilį pavyks parduoti ne tik finansiškai naudingai, bet ir greitai? Apie lengvuosius asmeninius automobilius informacijos internete galima rasti nemažai, tačiau kokia situacija yra komercinių rinkoje?

Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į numatomą automobilio pardavimą pasibaigus lizingui, o įvertinti naudotų kainas (bei palyginti jas su naujo), pardavimo greitį galima peržvelgus skelbimus jau šiandien.

Papildomai reikėtų įvertinti dabartinę naujo automobilio įrangą. Pavyzdžiui, dabar naudoto mikroautobuso niekas nepirktų be ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), mat ji jau daugelį metų privalomai montuojama į kiekvieną Europos Sąjungoje parduodamą transporto priemonę ir vairuotojai prie jos yra įpratę. Tikėtina, kad po penkerių metų žmonės vangiau pirks tuos modelius, kurie neturės kai kurių jau šiandien daugeliui žinomų ir naudingų sistemų.

Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz Vito“ standartinėje įrangoje jau yra šoninio vėjo kompensavimo ir vairuotojo dėmesio išlaikymo pagalbinė sistemos, o papildomai užsakomos aklosios zonos stebėjimo, susidūrimo prevencijos ir kitos saugumo sistemos.

Dėl šios priežasties dažniausiai lengviau parduodami „premium“ klasės automobiliai – ši tendencija galioja tiek asmeninės, tiek komercinės paskirties modeliams. Jau nauji jie yra kokybiškesni, geriau sukomplektuoti, tad per kelerius metus moraliai pasensta mažiau, o ir fizinis nusidėvėjimas neretai – mažesnis.

Tas pats jau anksčiau minėtas „Vito“ mikroautobusas turi visiškai cinkuotą kėbulą, tad po 5 metų jis atrodys gerai, o kai kurių kitų jie gali būti padengti paviršinėmis rūdimis. Kėbulai labai sparčiai rūdija būtent Lietuvoje – žiemą keliuose barstoma druska bei pastovi aukšta santykinė oro drėgmė neigiamai veikia metalines dalis, o cinkavimas yra bene geriausia apsauga nuo vadinamojo rudojo maro.

Lizingas – tik su likutine verte

Kartais automobilio vertė po kelerių metų žmonėms būna neaktuali – dalis pirkėjų renkasi lizingą be likutinės vertės, t. y. sumoka visą automobilio kainą per nustatytą lizingo terminą.

Tai daryti ne visada naudinga – per lizingo laikotarpį, kuris dažniausiai siekia 5 metus, rinkoje gali nutikti daug pokyčių. Pavyzdžiui, šiandien nusipirktas automobilis po tiek metų gali būti labai nepopuliarus, išaiškėti tam tikrų jo gedimų ir kitų problemų, tad pačiam jį parduoti bus sudėtinga, o toliau naudotis nepatikimu automobiliu taip pat nebus naudinga.

Pasirinkus lizingą su likutine verte, šią riziką prisiima pardavėjas – jeigu automobilis per 5 metus nuvertėja daugiau nei buvo numatyta pirkimo metu, pardavėjas vis tiek jį atsiima. O jeigu nutiko priešingai, automobilio rinkos vertė yra didesnė nei numatyta likutinė vertė lizingo sutartyje, jį galima išsipirkti ir pelningai parduoti rinkoje.

Kitas, ne ką mažiau svarbus privalumas – mažesnė mėnesinė įmoka. Pavyzdžiui, jeigu automobilis kainuoja 20 000 eurų, būtina pradinė įmoka yra 2 000 Eur (10 proc. nuo pirkimo kainos), tad pasirinkus lizingą be likutinės vertės, per 60 mėnesių (5 metus) reikėtų sumokėti 18 000 eurų (neskaičiuojant palūkanų, draudimo įmokų ir kitų papildomų išlaidų). Arba 300 eurų/mėn., jeigu automobilis įsigyjamas, pavyzdžiui, su 25 proc. likutine verte (5 000 eurų), per 60 mėnesių reikėtų išsimokėti tik 13 000 Eur (arba 217 eurų/mėn.).

Skirtumas – 83 eurai per mėnesį. Ir tai yra premija už tai, kad po 5 metų (ar kito lizingo laikotarpio) turėsite sprendimo laisvę: galėsite automobilį arba išsipirkti (arba pasirašyti naują lizingo sutartį), arba palikti pardavėjui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)