„Brexit“ problema, galinti skaudžiau įgelti Lietuvos vairuotojams, – tai padidėsančios detalių kainos ir taip išaugsiančios automobilių išlaidos.
„Labai daug mūsų šalyje dalimis ardomų automobilių atkeliauja būtent iš Didžiosios Britanijos. Tai yra geras nebrangių kėbulo dalių, mechaninių mazgų ir agregatų šaltinis detalių prekeiviams, todėl, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES ir pabrangus logistikai ar atsiradus sudėtingesniems biurokratiniams procesams, tikėtina, kad ne tik sumažės dalimis ardomų automobilių, bet ir paaugs jų kainos Lietuvoje“, – galimą scenarijų pristato Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis.
Tačiau Lietuvoje užregistruojama nedaug transporto priemonių, mat iš šios šalies atvežtos transporto priemonės yra nepageidaujamos – šalyje per tris mėnesius užregistruojama iki 20 iš Didžiosios Britanijos įvežtų automobilių.
„Įsigijus automobilį su vairu dešinėje pusėje, reikia ne tik perdaryti visą vairo mechanizmą ar pakeisti žibintus, bet ir įveikti sudėtingus biurokratinius procesus, kad transporto priemonė galėtų būti užregistruota Lietuvoje“, – aiškina M. Buzelis.
Automobilių rinka atsigauna, krinta kainos
Kaip teigia M. Buzelis, Lietuvoje automobilių rinka yra atsigavusi ir užtikrintai juda į priekį. Po 2015-aisiais įvesto euro naudotų automobilių kainos Lietuvoje šoktelėjo į viršų. Vidutinė naudoto automobilio kaina 2015 m. pirmąjį ketvirtį siekė 3,4 tūkst. eurų, tačiau paskutinį ketvirtį paaugo daugiau nei dešimtadaliu – net iki 3,8 tūkst. eurų.
Pirmasis šių metų ketvirtis parodė, kad skaičiai nesikeičia, o tai buvo ilgai lauktas ir stabilumą rinkoje rodantis faktorius. Tačiau po balandžio–birželio laikotarpio vidutinė naudotų automobilių kaina ėmė kristi. Nors kritimas buvo simboliškas – 2,7 proc. (arba 100 eurų), bet ilgai lauktas Lietuvos automobilių rinkoje.
Sumažėjusi vidutinė naudoto automobilio kaina prisidėjo ir prie Lietuvos rinkos aktyvumo. Valstybinės įmonės „Regitra“, „AutoTyrimai“ ir Autoplius.lt duomenimis, per antrąjį 2016 m. ketvirtį įvykdyta 101 tūkst. automobilių sandorių: 62,1 tūkst. – Lietuvoje, 32 tūkst. – įvežtų iš užsienio automobilių ir 6,9 tūkst. – naujų automobilių sandorių.
„Su tokiais rezultatais lenkiame 2013-ųjų antrojo ketvirčio statistiką, o iki rekordinių 2008-ųjų to paties laikotarpio skaičių trūksta ne tiek ir daug – vos 4,6 tūkst. (arba 4,6 proc.) sandorių. Tai yra pakankamai geras rodiklis ir, jei toliau judėsime tokiu tempu, šiemet arba kitąmet pavysime prieškrizinį laikotarpį“, – skaičiuoja M. Buzelis.
Pasak automobilių rinkos eksperto, augimas buvo fiksuojamas visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje naujų automobilių prekyba buvo itin aktyvi. Per antrąjį šių metų ketvirtį parduota beveik trečdaliu (29,1 proc.) daugiau naujų transporto priemonių, o tai stipriai padidino bendrą apyvartą.
Pagal prekybą naujais automobiliais Lietuva lenkia Latviją (atitinkamai 6,9 tūkst. ir 5,3 tūkst. sandorių), tačiau Estijos rezultatų (7,7 tūkst. sandorių) dar nepavijo.
Tautiečiai neskuba sėsti į naujesnius automobilius
Lietuvos automobilių parko amžius ir toliau laikosi sustojęs ties 15 metų padala, o ir galimų pokyčių nematyti.
„Senesnių automobilių populiarumas ir toliau išlieka seno mūsų autoparko problemos kaltininku. Net 41,4 proc. visų įvežtų automobilių priklauso būtent 11–15 metų amžiaus grupei. Į Latviją įvežama 38,4 proc. šios amžiaus grupės automobilių, o į Estiją – tik 27,5 proc.“, – sako M. Buzelis.
Naudotų automobilių dešimtukų viršūnėse Lietuvoje ir Estijoje yra „Volkswagen Passat“. Tai – ištikimas Baltijos šalių automobilių rinkų palydovas. O Latvijoje į pirmą viešą pakilo „Audi A4“ modeliai.
O naujų automobilių prekyboje Baltijos šalys turi savo favoritus. Lietuvoje populiariausi automobiliai „Fiat“, nors nemaža jų dalis yra reeksportuojama. Šios itališkos markės modelių pardavimai Lietuvoje 2016 m. antrąjį ketvirtį paaugo 41,2 proc. (iki 1 172 vnt.). Antrą ir trečią vietas dalijasi automobiliai „Volkswagen“ (909 vnt.) bei „Toyota“ (829 vnt.).
Kaip teigia M. Buzelis, Baltijos šalių fenomenas – „Toyotos“ populiarumo priklausomybė nuo geografinės padėties: „Ši markė Lietuvoje užima trečią vietą, Latvijoje – antrą, o Estijoje joks kitas gamintojas nesugebėjo priartėti prie daugiau nei 1000 automobilių pardavusio prekės ženklo iš tolimosios Japonijos“.
Naujų automobilių „Toyota“ populiarumas padidėjo beveik ketvirtadaliu – 24,3 proc., iki 1024 automobilių.
