Prieš penkerius metus šalyje buvo registruoti vos šeši elektromobiliai. Per tą laiką jų padaugėjo beveik 60 kartų. Atrodytų, įspūdingas augimas, tačiau tai absoliučiais skaičiais sudaro vos 351 elektromobilį, arba 0,03 proc. nuo visų Lietuvoje registruotų lengvųjų mašinų. „Mūsų šalis neturi jokios elektromobilių pardavimo skatinimo strategijos“, - tikina tokių transporto priemonių pardavėjai.
© Reuters / Scanpix

Infrastruktūros tinklo vystytojai Vyriausybei irgi turi aibę pastabų. Pastarosios atstovai tikina, kad problemos sprendžiamos, nors ir pripažįsta, kad apie galimą elektromobilių pirkėjų skatinimą net nesvarstoma.

„Per artimiausius septynerius metus planuojama, kad kas dešimtas naujas automobilis Lietuvoje būtų varomas elektra. Nesunku suskaičiuoti, kad net esant tokiems augimo tempams, nepavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, o elektra varomi automobiliai vis dar bus egzotika“, – neseniai savo nuomonę apie „elektrinę“ ateitį mūsų šalies keliuose viešoje erdvėje pareiškė Martynas Daujotas, „Modus Group“ atstovas, BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje.

Jis teigia, kad nors iškelti ambicingi planai, tačiau Lietuva iš esmės niekaip neskatina įsigyti elektromobilių, ir mūsų valstybė su savo skatinimo priemonėmis nuo šioje srityje pirmaujančių šalių atsilieka geru dešimtmečiu.

„Visos esamos priemonės galbūt ir motyvuoja naudotis tokio tipo automobiliais, tačiau neskatina jų įsigyti. Maža to, daugelis skatinimo priemonių yra savivaldybių lygmens, o ne valstybės.

Elektromobilio savininkas didžiuosiuose šalies miestuose gali nemokėti už automobilio statymą savivaldybei priklausančiose aikštelėse. Tačiau jei, pavyzdžiui, turite „BMW i3“ ir tikitės, kad kontrolieriai jį atpažins kaip elektromobilį, klystate – elektromobilių savininkai turi išsiimti parkavimo leidimus, kurie kai kuriuose miestuose yra mokami.

Antra privilegija, kurią turi elektra varomų automobilių savininkai, yra galėjimas naudotis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis. Tai iš tiesų taupo laiką gyvenant didmiestyje, kai piko valandomis gali sutaupyti pusvalandį nestovėdamas spūstyje. Tačiau ar tai argumentas pirkti elektromobilį mažesnių miestų gyventojams?“ – abejoja M. Daujotas.

Elektromobilių savininkams Klaipėdoje jau egzistuoja tam tikros lengvatos
Elektromobilių savininkams Klaipėdoje jau egzistuoja tam tikros lengvatos
© E.Chachlovo nuotr.

Pranašumą vadina trumpalaikiu

Be to, pasak jo, kol kas įkrauti elektromobilius įkrovimo stotelėse Lietuvoje galima nemokamai, tačiau problema esą yra nedidelis jų tinklas.

„Norvegijoje įkrovimo stotelių tinklas išdėstytas bent 30 km tankiu, o Lietuvoje jų bendras skaičius nesiekia nė trisdešimt, tad turint elektromobilį vis tik dažniausiai jis bus kraunamas namie. Galima ir prognozuoti, kad daugėjant elektromobilių, tai virs mokama paslauga, taigi šis pranašumas yra trumpalaikis“, – mano automobilių pardavimo įmonės atstovas.

Ką reikėtų keisti? Pasak M. Daujoto, didžiausią efektą automobilių parko elektrifikacijai duotų tiesioginis (Vokietijos, Prancūzijos pavyzdžiai) ar netiesioginis (Norvegijos atvejis) finansinis skatinimas.

„Norint, kad Lietuvoje įvyktų lūžis, kaip tai įvyko kitose valstybėse, reikėtų skatinti ne tik naudotis elektromobiliais, tačiau ir juos įsigyti – tiek suteikiant realią finansinę paramą, tiek mokestines lengvatas. Tokie veiksmai sukurtų kritinę masę elektromobilių naudotojų, prasidėtų intensyvus infrastruktūros kūrimas, taip pat elektromobilis nebebūtų egzotika – kaip tai atsitiko Norvegijoje“, – sako jis.

Einama ne tuo keliu?

Jau minėtuoju elektromobilių įkrovos tinklu, tiksliau valstybės požiūriu į jo kūrimą, nėra patenkinti ir privatūs tokių transporto priemonių infrastruktūros vystytojai.

Stasys Pakarklis, bendrovės „Elektromobiliai“ bendraturtis, įsitikinęs, kad Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio žengiant švarios energijos keliu: esą procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, platesnio suvokimo.

Žinia, 2013 m. pabaigoje Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 metais programą, pagal kurią iki 2020-ųjų planuojama įrengti ne mažiau nei 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų.

Elektromobilis
Elektromobilis
© Andrius Laucius

S. Pakarklis mano, jog su šia elektros įkrovos stotelių plėtros programa, „savivaldybėms nuleista iš viršaus“, einama ne tuo keliu.

„Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – teigia verslininkas. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už Europos Sąjungos pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“

Apie uždarą kodą

Kitas niuansas, į kurį, jo nuomone, valstybė turėtų atsižvelgti – viešuosiuose pirkimuose suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios esą turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima.

„Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta.

Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

„Parodys laikas“

Jis pritaria M. Daujoto nuomonei, kad reikia įstatymų, kurie leistų subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų.

„Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas“, – sako S. Pakarklis.

Lietuvoje rengiamos elektromobilių lenktynės
Lietuvoje rengiamos elektromobilių lenktynės
© Marius Bendzelauskas

Sujungs „valstybines“ prieigas

Žinia, dar 2013 metais Estija tapo pirmąja pasaulyje valstybe, kurioje veikia visą šalį apimantis elektromobilių įkrovimo tinklas, kurį sudaro 165 nuolatinės srovės įkroviklių, išdėstytų maždaug kas 60 km.

Ten viskas labai aišku – yra vienas operatorius, kuris visą tą tinklą prižiūri, ir naudojimasis juo visoje šalyje bendras: nereikia atskirų kortelių, „čipų“ ir pan.

- Ar ketinama kas nors panašaus daryti Lietuvoje – visą tinklą jau esamų ir dar tik planuojamų įkrovimo stotelių tinklą sujungti į bendrą sistemą? – „Autosalonas“ paklausė Susisiekimo ministerijos (SM) Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjo Vytauto Palevičiaus.

– Lietuvoje šiuo metu kuriamas viešai prieinamas elektromobilių įkrovimo prieigų tinklas. Prie kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui, ir prie kitų valstybinės reikšmės kelių iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 19 viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 m. – ne mažiau kaip 28 prieigas. Lietuvos kurortuose, taip pat miestuose ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos numatoma įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, kuriomis 5 metus bus galima naudotis nemokamai. Visas šias prieigas planuojama sujungti į vieną sistemą bei skelbti informaciją apie jų vietą, užimtumo ir atsilaisvinimo laiką.

Ar nebus chaoso?

- Panašu, kad bent kol kas Klaipėdoje elektromobilių infrastruktūra vystosi Brauno dalelių judėjimo principu. Vienas stoteles miestas bandys įsigyti per jūsų ministeriją, kitas statyti prašys teritorijų vystytojų, o tos, kurios jau yra, valdomos skirtingų Savivaldybės įmonių, net ir Savivaldybės ūkio skyriaus, kelios kitos priklauso privačiam verslui... Ar SM neplanuoja savivaldybėms sukurti vienodų taisyklių, kriterijų, kuriuos naudodamos jos privalėtų skelbti konkursus toms stotelėms įrengti – kad ateityje nebūtų panašaus chaoso ir kad vartotojai patirtų kuo mažiau nepatogumų?

– Šių metų kovą susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairės, kuriose nustatyta, kad savivaldybės savo planuojamų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus turi suderinti su SM. Suderinusios šiuos planus, savivaldybės galės rengti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo kūrimo projektinius pasiūlymus. Surinkus informaciją apie savivaldybių poreikį, bus atliekamas bendras viešasis pirkimas elektromobilių įkrovimo prieigų įrangai bei jos montavimo ir techninės priežiūros paslaugoms įsigyti. Šį pirkimą įgaliota atlikti Lietuvos automobilių kelių direkcija.

- Šiuo metu savivaldybės rašo paraiškas į SM dėl įkrovos stotelių įsigijimo. Kiek, remiantis šia programa, joms bus pasiūlyta šių stotelių ir kokios galios?

"Tesla Model 3"
"Tesla Model 3"
© Reuters / Scanpix

– Teikdamos paraiškas dėl elektromobilių įkrovimo prieigų, savivaldybės turi atsižvelgti į joms numatytas skirti lėšas ir suderintus prieigų išdėstymo planus. Pagal tai savivaldybės paraiškose nurodo joms pagrįstai reikalingą prieigų skaičių, jų tipą ir galią.

Subsidijoms – ne

- Pagal anksčiau skelbtus SM planus, šiemet ketinama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. Kaip vyksta šis procesas?

– Šiais metais planuojamų įrengti prieigų keliuose A1 ir A2 projekto įgyvendinimas užtruko, nes prieigos įrengiamos vietovėse, kuriose nėra išplėtota elektros tinklų infrastruktūra ir elektros kabelius kartais tenka atvesti net 30 km. Kabeliai tiesiami per keleto skirtingų savininkų sklypus, todėl ilgiau trunka derinimo su sklypų savininkais procedūros. Be to, įgyvendinant projektą paaiškėjo, kad dėl tam tikrų geologinių priežasčių kabelių negalima nutiesti numatyta trajektorija, todėl užtruko naujų elektros prisijungimo sąlygų derinimas. Šiuo metu elektra yra atvesta į 5 elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo vietas. Tikimės, kad pirmosios įkrovimo stotelės pradės veikti dar iki vasaros pabaigos.

- Finansinės subsidijos yra labai svarbus faktorius apsisprendžiant dėl elektromobilio įsigijimo. Ar, jūsų žiniomis, svarstoma galimybė subsidijuoti dalį elektromobilio įsigijimo išlaidų?

– Susisiekimo ministerija siekia skatinti naudotis elektromobiliais, kurdama ir plėtodama viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje. Kitos priemonės šiuo metu nėra svarstomos.

Viešosios įkrovimo vietos savivaldybėse

Šiemet kovą susisiekimo ministro Roko Masiulio patvirtintose Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairėse numatyta Lietuvos miestuose ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos įrengti ne mažiau kaip 100 veikiančių viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

Jos turėtų atsirasti savivaldybėse, kurios atitinka minėtą kriterijų ir pateikia paraiškas. ES fondų lėšomis prieigų įrengimą numatoma finansuoti Panevėžyje, Utenoje, Jonavoje, Tauragėje, Telšiuose, Druskininkuose, Šiauliuose, Neringoje, Visagine, Vilniuje, Birštone, Mažeikiuose, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Alytuje, Kėdainiuose, Marijampolėje. Kiekviena savivaldybė prieigų poreikį (kiekį, tipą ir vietą) nusistato pati.

Klaipėda savo elektromobilių įkrovimo prieigų plane ES fondų lėšomis numato įrengti 3 kombinuotas greito įkrovimo prieigas.

Estijos patirtis

2013 m. vasarį Estija tapo pirmąja pasaulyje valstybe, paleidusia visą šalį apimantį greitojo įkrovimo elektra varomų transporto priemonių tinklą. 165 internetu sujungtų nuolatinės srovės (DC) įkrovimo prieigos įrengtos miestuose, turinčiuose daugiau nei 5 000 gyventojų, ir pagrindiniuose keliuose visoje šalyje. Taip Estijoje buvo įkurtas tankiausias Europoje DC įkroviklių tinklas. Keliuose jie įrengti ne didesniu nei 60 km atstumu vienas nuo kito, todėl elektromobiliu čia galima keliauti nebijant pusiaukelėje likti be energijos.

Vokietija: nuo nemokamo parkavimo iki subsidijų

2010 m. Vokietija paskelbė ambicingą planą, kad iki 2020 m. jos keliuose važinės milijonas elektromobilių. Tam buvo numatytos tokios priemonės, kaip nemokamas parkavimas, naudojimasis viešojo transporto eismo juostomis, nemokamas baterijų krovimas įkrovimo punktuose.

Tačiau įvertinus rezultatus po ketverių metų nustatyta, kad įsigyta vos 24 tūkst. elektra varomų automobilių, kai 2014 m. jų turėjo būti 100 tūkst. Po rezultatų analizės nuspręsta keisti kryptį. Numatyta skirti 1 mlrd. eurų, iš kurių du trečdaliai dedikuoti skatinti automobilių pirkimą, o likęs trečdalis investuotas į įkrovimo stotelių plėtrą. Dabar kiekvienam elektromobilio pirkėjui suteikiama 4 000 eurų kompensacija. Paskelbus šią programą, vien per kelis mėnesius sulaukta kelių tūkstančių paraiškų dėl automobilių įsigijimo – tai 4-5 kartus daugiau nei iki programos veikimo.

Norvegija: atleidimas nuo mokesčių

Norvegijoje jau dabar kas trečias naujas parduodamas automobilis yra varomas elektra, o penki procentai registruotų lengvųjų automobilių yra elektromobiliai. Ne veltui Oslas yra vadinamas elektromobilių sostine.

Norvegijoje tai pavyko pasiekti per netiesioginį finansavimą. Buvo užsibrėžtas tikslas, kad iki 2018 m. šalies keliuose važinės 50 tūkst. elektromobilių. Tam pasiekti buvo numatytos mokestinės lengvatos. Elektromobilių pirkėjai buvo atleidžiami nuo automobilių įsigijimo mokesčio, pridėtinės vertės, kelių ir parkavimo mokesčių.

Priemonės davė stulbinamą efektą – tikslas buvo pasiektas per dvejus metus, 2015 m., o skatinimo priemonės išlaikytos iki 2017 m. Tik dabar yra atšaukiamos kai kurios mokestinės lengvatos, tačiau automobilių parko elektrifikacija įgavusi „sniego gniūžtės“ efektą, tad norvegai nesiruošia sustoti.

Estija: viešojo sektoriaus indėlis

Estijoje elektromobilių yra keturis kartus daugiau nei Lietuvoje, o didžiausią postūmį suteikė Estijos vyriausybės veiksmai. Proveržis pasiektas, kai nuspręsta taršos leidimus iškeisti į elektromobilius.

Už šias lėšas buvo įrengtas įkrovimo stotelių tinklas, kuris šiuo metu pasaulyje yra antras pagal tankumą po Norvegijos. Elektromobiliais buvo aprūpinti ir viešojo sektoriaus darbuotojai, o pirmiesiems 500 privačių elektromobilių pirkėjų numatytos kompensacijos. Tai leido nuskambėti Estijai kaip vienai iš automobilių parko elektrifikacijos lyderių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Volkswagen“ neskuba finansuoti „Uber“ varžovo

Taksi programėlės kūrėjai „ Gett “ vargsta mėgindami surinkti daugiau lėšų, o...

„Tesla“ darbuotojai Vokietijoje išsireikalavo didesnių atlyginimų (3)

„ Tesla “ ir jos inžinerinio padalinio Vokietijoje darbuotojų lyderiai sutarė dėl naujos...

Atliktos kratos Vokietijos automobilių gamintojos BMW patalpose (14)

Europos Komisijos pareigūnai atlikto kratas Vokietijos automobilių gamybos kompanijos BMW...

„CityBee“ pasipildė dar vienu „Porsche“ (17)

Žiemai ruošiasi ne tik gamta, bet ir automobilių dalijimosi paslaugas teikiantis startuolis...

„Volvo“ trečiąjį ketvirtį padvigubino grynąjį pelną (3)

Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių gamintoja „ Volvo “, prekiaujanti „Mack“,...

Top naujienos

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (409)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Vieta, kur Šiaurės Korėja plauna savo pinigus (86)

„Easey Commercial Building“ biurų pastatas stovi pagrindinėje Honkongo Wan Chai rajono...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (10)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Šimtmečio pasiekimai: nuo priimtos LR Konstitucijos iki į Lietuvą grįžusių varpų (2)

Valstybės atkūrimo šimtmetį kiekvieną dieną kūrė ir tebekuria skirtingi žmonės, įvykiai,...

Negailestingos ligos nublokšta į patį dugną: jei su manim taip elgiasi, kas vyksta su kitomis? (57)

Gražaus gyvenimo planus sugriovusi negailestinga liga jauną moterį nubloškė į patį dugną....

Patys beprotiškiausi kariniai mokymai pasaulyje (11)

Labai jautriems žmonėms tikrai nerekomenduojame žiūrėti vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti...

Gyvai / „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Neptūnas“ - „Dzūkija“ (2)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Neptūnas“ - „Dzūkija“. Tiesiogiai iš Klaipėdos.

Gyvai / „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Vytautas“ (16)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Vytautas“. Tiesiogiai iš Kauno.

E. Žičkus atšventė 35-ąjį gimtadienį: garsūs svečiai ir netikėtoje vietoje sukurta spindinti prabanga (61)

Nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto žurnalistas Edvardas Žičkus skubėjo pasirūpinti...

A. Užkalnis tarp daugiabučių rado Vietnamo perlą (169)

„Atsiprašau, ar jūs kartais ne Užkalnis?“, – jau pavalgius manęs klausia padavėjas....