Mokėk ir bandyk
Populiariausios B kategorijos vairuotojo pažymėjimą norintys gauti mokiniai turi laikyti teorijos ir praktikos egzaminus valstybės įmonėje „Regitra“ ir už tokią galimybę pakloti mažiausiai 142 Lt. Tiesa, daugeliui to būna maža – iš pirmo karto neišlaikytus egzaminus tenka perlaikyti. Kiekvienas kitas bandymas jums kainuos 82,50 Lt.
Laimei, nuo šių metų rudens tris kartus neišlaikę egzamino asmenys galės toliau laikyti egzaminus be apribojimų – iš jų nebebus reikalaujamas pakartotinio mokymo kurso baigimo liudijimas. Tai numatyta įsigaliojusiame Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu. Vadinasi, bent jau vairavimo mokykloms papildomai mokėti nebereikia.
Verta priminti tik tai, kad teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, kol išlaikomas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienus metus. Išlaikyto praktikos egzamino rezultatas galioja, kol asmeniui išduodamas vairuotojo pažymėjimas, bet taip pat ne ilgiau kaip metus.
Atrodo, laiko lyg ir yra. Neišlaikei egzamino iš pirmo karto – laikyk vėl. Galbūt pasiseks. Svarbu pasimokyti iš klaidų ir jų nebekartoti. Tik štai yra ir kita nuomonė – būsimieji vairuotojai klaidinami tyčia. Daugelis jų vairuoja gerai, bet yra klaidinami egzaminuotojo.
Šiuos gandus labai sunku patvirtinti, bet kartu sunku ir paneigti. Akivaizdu, kad vienos ir teisingos nuomonės mes nerasime. Vis dėlto pasidomėjome, kuo toks baisus ir sudėtingas vairavimo egzaminas ir kodėl jo taip bijoma? Kas kaltas – prastas vairuotojų parengimas ar nesąžiningi egzaminuotojai?
Streso įkaitai
Kiek vairuotojų, tiek nuomonių. Mes pasiteiravome apie vairavimo egzaminą tų, kurie išlaikė jį iš pirmo karto ir tuo didžiuojasi, bei tų, kurie iš pirmo karto jo neišlaikė. Pastarieji dažniausiai kaltino „Regitrą“ ir egzaminuotojus. Vos vienas kitas pripažino ir savo kaltę.
„Žinote, išlaikiau egzaminą iš ketvirto karto, – prisipažino Gintarė. – Žinau, kad dariau klaidų. Vis dėlto būta ne vien mano kaltės.“
Pasak pašnekovės, susikaupti labiausiai trukdė automobilyje vyraujanti įtampa. „Egzaminuotojai manęs neklaidino, tačiau nuolat reiškė emocijas. Atrodo, vos atsisėdusi prie vairo jau žinojau, kad neišlaikysiu, – piktinasi mergina. – Pasitikėjimo kaskart buvo vis mažiau, tad jau maniau pradėti ieškoti kitų būdų.“
Ypač apie tai galvoti Gintarė pradėjo po trečios nesėkmės. „Prisisegiau saugos diržą, matau, kad egzaminuotojas – ne, – prisimena pašnekovė. – Paprašiau jo tai padaryti, o jis atrėžė, kad ne mano reikalas, jei jis neprisisegęs. Susinervinau – egzamino neišlaikiau.“
Ketvirtą kartą laikyti egzamino Gintarė ėjo išgėrusi raminamosios arbatos ir tvirtai prisižadėjusi, jog, kad ir kas nutiktų, ji nenusimins. „Pasakiau sau: „Vairuoti moku, o jeigu ir šįkart nepavyks, bandysiu po tam tikros pertraukos. Vis tiek gausiu vairuotojo pažymėjimą“, – šypteli mergina. – Ar egzaminuotojas man buvo palankus, ar žvaigždės danguje palankiai išsidėstė tądien, bet egzaminą išlaikiau. Vairuoju jau ketverius metus ir esu tikra, kad gerokai patobulėjau, tapau ryžtingesnė. Juk įgūdžiai ateina su metais.“
Pakliuvę į spąstus
Kai kurie būsimieji vairuotojai sako, kad Vilniuje yra vieta, kurioje egzaminuotojas pasako važiuoti tiesiai, nors kelias eina į dešinę. Jeigu mokinys nuvažiuoja tiesiai, pamato „plytą“. Tuo egzaminas ir pasibaigia. Pasakysite, kad taip egzaminuotojui elgtis draudžiama? Galbūt, tačiau taip patikrinamas vairuotojo budrumas.
„Praktikos egzaminą išlaikiau iš pirmo karto, tačiau turiu pripažinti, kad ir mane buvo bandoma klaidinti, – prisimena Mantas. – Pavyzdžiui, egzaminuotojas sako: „Važiuok greičiau – trukdai važiuojantiesiems už tavęs.“ Pažiūrėjau į spidometrą: mano greitis – leidžiamo šiame ruože greičio riba. Laimei, pasitikrinau ir nepaklusau egzaminuotojo paliepimui. Kitaip būtų tekę laikyti egzaminą dar kartą.“
„Pakliuvau ir aš į „Regitros“ parengtus spąstus, – prisimena Miglė. – Man teko toks automobilis, kuriuo niekaip negalėjau įveikti kalniuko – vis užgesdavo. Iki tol nemažai automobilių buvau išbandžiusi ir panašių bėdų nė su vienu neturėjau, tad per egzaminą labai nustebau, kad tokioje vietoje įmanoma susikirsti.“
Iš pradžių moteris kaltino tik save. Tiesa, vėliau savo nuomonę pakeitė. „Kitąkart atėjau į „Regitrą“ registruotis papildomam bandymui po gero mėnesio, – pasakoja Miglė. – Žiūriu pro langą, o ten tas pats automobilis, kuriuo važiavau egzamino metu, negali įvažiuoti į tą patį kalniuką. Įdomus sutapimas, tiesa?“
Kitąsyk Miglė išlaikė egzaminą, bet, kaip pati sako, apmaudas liko. „Juk ir kitiems pakiša tą lemtingąjį automobilį, – sako moteris. – Kitaip to nepavadinsi – tikri pinigų išviliojimo spąstai.“
Tegul išmoksta vairuoti
Kai kurie vairuotojai itin piktinasi tvarka, kai neišlaikius egzamino dėl netinkamo manevro mieste tenka sumokėti mokestį ir iš naujo laikyti egzaminą ne tik mieste, bet ir aikštelėje, kur praėjusį kartą viskas sekėsi kuo puikiausiai. „Nejaugi per tam tikrą laiką pasikeis mano įgūdžiai? – nesupranta Ona. – Galbūt būtų naudingiau antrąsyk mokėti už egzaminą mažiau ir važiuoti tik po miestą?“
Tiesa, yra vairuotojų, įsitikinusių, kad egzamino „Regitroje“ neišlaiko tie, kurie nemoka vairuoti, tad nereikia ieškoti kokių nors pateisinimų. Pasak jų, jokio sąmokslo čia nėra. Nemoki vairuoti – vairuotojo pažymėjimo negauni.
„Yra kategorija žmonių, norinčių išmokti vairuoti, ir yra tie kiti, kurie nori turėti vairuotojo pažymėjimą, – įsitikinęs Rimantas. – Manau, būtent tiems kitiems visur ir vaidenasi blogi egzaminuotojai, spąstai, korupcija...“
Pašnekovas teigia, kad dėl visko kalta mūsų pačių vairavimo kultūra. Kokioje aplinkoje augame, kokias vairavimo manieras matome, taip elgiamės ir patys. „Manau, ne ką geriau vairuoja ir šių atžalų gimdytojai, – sako Rimantas. – Kai išvažiuoji į gatvę, kas kelintam senesniam vairuotojui norisi palinkėti perlaikyti vairavimo egzaminą. Tai nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus. Paprasčiausiai stinga vairavimo kultūros.“
Kiti mano, kad būsimųjų vairuotojų ir egzaminuotojų ginče kaltas mūsų charakterio bruožas ieškoti kaltų. „Kaltų ieškojimas prasideda laikant teorijos egzaminą, – teigia Dovilė. – Juk „Regitra“ neleidžia nusirašinėti. O kiek tokių išmestų už nusirašinėjimą taip ir nesupranta, kad sėsdamas prie vairo esi atsakingas ne tik už savo, bet ir už kitų žmonių saugumą. Tuomet ir prasideda kaltųjų paieškos. Tarkim, kita situacija: nesusikalbėjo būsimasis vairuotojas su egzaminuotoju ir pasuko ne tuo keliu. Bet ar egzaminuotojas kaltas, jei būsimasis vairuotojas nesupranta, kad „per plytą“ važiuoti draudžiama? O ką daryti, jeigu jis nepastebėjo ženklo? Tad pradeda kaltinti egzaminuotoją – juk kas nors turi būti kaltas, tik ne aš pats.“
Kaltos mokyklos?
Tuo atveju, jeigu vairuotojas nepažįsta kelių eismo ženklų, žinoma, kaltas tik jis pats, nors egzaminuotojas ir liepia važiuoti vienu ar kitu keliu – viskas priklauso nuo paties vairuotojo pastabumo ir pasirengimo.
„Su savo mokiniais Vilniuje visada važiuoju tuo maršrutu, kur kartais egzaminuotojai mėgsta paklaidinti, ir parodau, kad čia važiuoti negalima, – sako prisistatyti nenorėjęs vienos sostinės vairavimo mokyklų atstovas. – Žinoma, per dešimt pamokų viso to neišmoksi. Mes suteikiame tik pagrindus – visa kita ateis su laiku. Jei matau, kad mokinys nepasiruošęs, paprasčiausiai pasiūlau jam papildomų pamokų. Tačiau ir per jas neįmanoma visko išmokti.“
Pasak pašnekovo, negalima taip griežtai vertinti pradedančiųjų. „Žinoma, „Regitrai“ tai iš dalies naudinga, – sako instruktorius. – Kiekvienas papildomas perlaikymas – pinigai. Tačiau kartais tai primena pasityčiojimą.“
Tiesa, yra žmonių, visiškai nepritariančių šiai nuomonei. Jie kaltina ne ką kitą, o pačias vairavimo mokyklas. „Vairavimo mokyklos blogai rengia vairuotojus, nors šie, kai neišlaiko, kaltina „Regitrą“, – tvirtina Andrius. – Šiemet baigiau vairavimo mokyklą A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. Paskaitų nebuvo, taisykles mokiausi savarankiškai, mokykloje prie kompiuterio spręsdavau bilietus, praktinis važiavimas motociklu visą laiką vyko aikštelėje. Važiuoti realaus eismo sąlygomis mieste teko tik vieną kartą. Pasisukinėjome po apylinkes, ir viskas.“
Vaikino teigimu, kai kurie instruktoriai į savo darbą žiūri itin atsainiai. „Užsiregistruoti vairavimo pamokai – tikras košmaras, – sako Andrius. – Niekada negali žinoti, kada tau bus paskirtas laikas: tai oras blogas, tai motociklas sugedęs, tai instruktorius prastos nuotaikos. O tu privalai prie visko taikytis.“
Anot pašnekovo, vienas instruktorius pagal sutartį moko vairavimo penkių mokyklų mokinius, tad kiekvienam skirti dėmesio nepavyksta. „Jeigu nebūčiau turėjęs savo motociklo ir važinėjęs savarankiškai „zuikiu“ po miestą, „Regitroje“ būčiau neišlaikęs egzamino“, – priduria buvęs mokinys.
Po miestą važinėti su mokiniais neskuba, pasirodo, ir kitų vairavimo mokyklų atstovai. „Vairuotojo pažymėjimą gavau prieš trejus metus, – sako Lina. – „Regitrai“ priekaištų neturiu, bet štai vairavimo mokyklos instruktoriui – tikrai. Turėjau 10 vairavimo pamokų, bet nė karto nesu važiavusi į miesto centrą. Devynis kartus važiavau vienu ir tuo pačiu keliu ir tik vieną kartą važiavau iki „Regitros“ apžiūrėti aikštelės. Tiesa, keletą kartų siūliau instruktoriui bandyti pavažinėti po miestą. Jis atsakė, kad visur važiavimas yra vienodas – skiriasi tik ženklai.“
*************
Turėtume būti dar griežtesni
Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas:
Visus tuos gandus apie vairavimo egzaminą ir prastus egzaminuotojus žinau mintinai. Suprantu, kad yra visokių žmonių – už visus kalbėti negaliu, bet dažniausiai tokie gandai neturi nė menkiausio pagrindo.
Jei kalbėsime apie pačią egzaminavimo tvarką ir reikalavimus, man atrodo, kad jie nėra pakankamai griežti. „Regitra“ yra Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos – CIECA – narė ir savo veikloje stengiasi įgyvendinti geriausią šios komisijos narių patirtį, tad šiemet buvome pasikvietę šios komisijos atstovus stebėti mūsų darbo ir parengti ataskaitą apie tai, kaip egzaminuojami būsimieji vairuotojai, ką reikėtų šioje sistemoje keisti, tobulinti.
Mūsų šalyje vairavimo egzaminą B kategorijai gauti iš pirmo karto išlaiko apie 40 proc. mokinių, tad pirmasis užsienio kolegų klausimas buvo toks: kodėl taip mažai? Mes suteikėme jiems galimybę dalyvauti egzamine – sėdėti automobilyje, kuriame egzaminuojamas būsimasis vairuotojas. Patikros vyko dvi dienas Vilniuje ir Alytuje. Po jų britų atstovas paklausė: „Kodėl pas jus tiek daug vairuotojų išlaiko egzaminą? Juk jie nemoka vairuoti.“
Akivaizdu, kad būsimųjų vairuotojų parengimas apgailėtinas. Žinoma, paprasčiau apkaltinti vieną „Regitrą“. Pasirodo, 400 Lietuvos vairavimo mokyklų mokinius parengia puikiai, o viena „Regitra“ suranda prie ko prisikabinti. Jeigu manote, kad mūsų egzaminuojamieji taip puikiai vairuoja, ateikite į aikštelę ir pažiūrėkite. Visi tai gali padaryti. Tuomet pamatysite, kodėl tiek daug būsimųjų vairuotojų neišlaiko egzamino, ir nereikės sakyti, kad mes paprasčiausiai iš jų pelnomės. Nesame UAB, esame valstybės įmonė. Kaip galime užsidirbti iš būsimųjų vairuotojų? Kokia mums iš to nauda? Tik eilės didesnės, darbo daugiau.
Didžiojoje Britanijoje, jei neišlaikai egzamino, gali jį perlaikyti ne anksčiau nei po 10 darbo dienų. Kodėl? Kad turėtum laiko pasitobulinti. Pas mus skubama viską daryti tuojau pat. Tai tarsi loterija, kur gali laimėti vairuotojo pažymėjimą. O gal pasiseks?
Be to, vairavimo mokyklos rengia mokinius pažymėjimui gauti, o ne vairuoti. Žinai KET – važiuok, o tai, kad nemoki elgtis automobilyje, niekam nerūpi. Tuomet pridaroma klaidų, o mokinys galvoja, kad viską padarė tinkamai. Ateityje žadame būsimiesiems vairuotojams parašyti komentarus apie kiekvieną klaidą – paaiškinti, kas ir kodėl klaidinga.
Kol kas vairavimo mokyklos suteikia tik pagrindus. Mes buvome priversti paskelbti maršrutus, kuriais važiuojama egzaminų metu. Mano nuomone, taip neturėtų būti. Kodėl? Vairavimo mokyklos mokinius moko važiuoti tik tais maršrutais. Tokie vairuotojai savarankiškai važiuodami sutriks. Juk jų niekas neišmokė orientuotis – tik važiuoti vienu ar kitu maršrutu.
Laimei, bent jau kartoti kurso būsimiesiems vairuotojams nebereikia, jeigu tris kartus neišlaiko egzamino. Taip vairavimo mokyklos užsidirbdavo papildomai. Tad kodėl jos taip prastai parengdavo mokinius, jei reikia mokytis dar ir dar? Mano nuomone, yra teisinga, kad išklausęs kursą ir pavažinėjęs su instruktoriumi būsimasis vairuotojas gali mokytis vairuoti su savo šeimos nariu. Taip ir tobulėji, ir pinigų papildomai neleidi.
Žinoma, skaidrumo visoje šioje sistemoje trūksta. Keliose Europos šalyse didesniam skaidrumui užtikrinti vairavimo egzamino metu yra naudojamos vaizdo kameros. Filmuojamos ne tik egzaminavimo aikštelės, bet ir automobilio salonas. Taip galima įrodyti, ką vairuotojas netinkamai padarė. Artimiausiu metu šią sistemą stengsimės įdiegti ir pas mus. Tačiau Lietuvoje galime turėti problemų dėl duomenų tvarkymo. Filmuojami asmenys turėtų duoti sutikimą. Tačiau kas būtų, jeigu jie susitartų to sutikimo neduoti? Bet kuriuo atveju stengiamės daryti viską, kad vairavimo egzaminas būtų patikimas ir skaidrus. Tikimės supratimo ir iš vairavimo mokyklų – joms taip pat būtina suvokti, kad pats laikas pasitempti.