Esą „Nissan“ nėra finansiškai pajėgi įgyvendinti tokio mąsto sandorį, o „Honda“ ir „Mitsubishi“ kompanijoms to visiškai nereikia. Kone epinis „Nissan“ kompanijos gelbėjimo procesas šiuo metu išgyvena krizę ir veikia avarinio valdymo režimu.
Įmonės išsigelbėjimu turėjo būti susijungimas su „Honda“ ir „Mitsubishi“, apie kurio pasirengimo pradžią oficialiai paskelbta dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Prieš susijungimo projektą buvo rengiamas šių automobilių gamintojų aljansas, tačiau toks formatas neleis „Nissan“ išsilaikyti „virš vandens“.
Laidoje teigiama, jog tam, kad gamintojas išliktų, reikia labai galingos finansinės injekcijos, kurios kaina – nepriklausomybės praradimas. Žinią, apie būsimą „Honda“, „Nissan“ ir Mitsubishi“ susijungimą, ekspertų bendruomenė sutiko labai skeptiškai ir nesuprasdami, kam bendrovei „Honda“ to reikia.

Neoficialūs šaltiniai, tarp jų ir buvęs „Renault“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ aljanso generalinis direktorius ir vyriausiasis architektas Carlosas Ghosnas, teigia, kad Japonijos vyriausybė tiesiog verčia „Hondą“ perimti „Nissan“, nes kitaip ji bankrutuos ir tai labai smarkiai pakenks Japonijos ekonomikai.
Beje, „Renault“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ aljansas buvo atnaujintas 2023 metų vasarą ir šiandien egzistuoja daugiau formaliai. „Renault“ ir „Nissan“ jau seniai atvėso viena kitos atžvilgiu ir visai nenori spręsti viena kitos problemų. „Honda“, „Nissan“ ir Mitsubishi“ susijungimas buvo sumanytas neatsižvelgiant į „Renault“ interesus, o prancūzų nedomina likusių įmonių likimas.

„Bloomberg“ duomenimis, „Renault“ turi beveik 36 proc. „Nissan“ akcijų, o praėjusią savaitę japonų spauda atskleidė, kad „Honda“ reikalauja, jog „Nissan“ išpirktų šį akcijų paketą prieš pradedant susijungimą.
Kalbama, jog šio pirkinio suma yra didesnė nei 3 milijardai dolerių. Ant bankroto ribos balansuojanti įmonė negali sau leisti sau tokio didelio pirkinio, todėl dabar susijungimas su „Honda“ pakibo ant plauko.