Kauno automobilių turgui vadovaujančios įmonė UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis tvirtino, kad pagrindiniai turgaus pirkėjai yra užsieniečiai. Todėl euro įvedimas Lietuvoje jiems jokios įtakos neturi.
„Mes laikomės nuomonės, kad vis dėlto automobilis nėra gera investicija. Jų kaina nesikeis (po euro įvedimo – DELFI). Visi automobiliai atvežti iš Vakarų, pirkti eurais, ten sava rinka yra. Jiems visiškai neįdomu, ar pas mus bus euras ar nebus. Kaina bus tokia, kokia buvo“, - sakė V. Naujanis, pridėjęs, kad nesitiki klientų skaičiaus pokyčio po euro įvedimo.
Tačiau UAB „Baltijos realizacijos centras“ („BRC“) direktorius Mindaugas Slovikas teigė, kad apie 95 proc. įmonės klientų sudaro lietuviai ir prieš euro įvedimą pastebimas klientų pagausėjimas.
„Mes laukiame klientų trūkumo po euro įvedimo, – apie rinkos pokyčius sakė M. Slovikas. – Turbūt, bloga investicija yra automobilis, bet, matyt, žmonės nori išleisti litus ir tikrai aktyviai perka šiuo metu automobilius.“
Pašnekovas pridūrė, kad Latvijoje ir Estijoje įkurtuose įmonės padaliniuose taip pat buvo matomos panašios tendencijos prieš euro įvedimą tose šalyse.
Ekonomistai nesistebi
Ekonomistė Rūta Vainienė tvirtino, kad toks pirkėjų elgesys yra visiškai normalus. Taip pat pridėjo mananti, kad žmonės į automobilį tikriausiai nežiūri kaip į investiciją, bet tiesiog galiausiai priėmė ilgai svarstytą sprendimą – pakeisti turimą automobilį kitu.
„Manau, kad tai yra tie žmonės, kurie ketino įsigyti kitą automobilį. Jie suskumba tai padaryti lito laikotarpiu, nes lito laikotarpiu dar viskas yra gana prognozuojama. Mes žinome, kokios yra kainos. Jeigu kas nors keičia savo automobilį, t.y. parduoda savo ir perka kitą, žmogus žino, ir kiek kainuoja perkamas, ir tas, kurį galima parduoti“, – sakė R. Vainienė.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad naudotais automobiliais galėjo susidomėti ir neoficialių pajamų gavę šalies gyventojai, nenorintys šių pinigų keisti banke.
„Dalis Lietuvos ekonomikos yra šešėlyje ir tie gyventojai, kurie vienu ar kitu būdu tų pinigų yra gavę (...), šiek tiek baiminasi eurų, nes jiems reikės nemažą dalį grynųjų pinigų keisti iš litų į eurus. Tai jie, vietoje to, kad pasikeistų, paprasčiausiai užbėga įvykiams už akių ir tuos pinigus išleidžia apsipirkdami“, – sakė Ž. Mauricas.
Euras – ne priežastis pirkti
Pašnekovų nuomone, įtakos pirkėjų pagausėjimui turi ir nuostata, kad po Naujųjų visos prekės ir paslaugos brangs. Dėl to žmonės perka ne tik brangius, rimto apsisprendimo reikalaujančius pirkinius, bet netgi bando apsirūpinti įvairiais smulkesniais ar kasdieniais daiktais. Pavyzdžiui, baldais ar namų apyvokos technika.
Ž. Mauricas teigė, kad planavę įsigyti ilgalaikio vartojimo daiktų gali tuo pasirūpinti dar iki euro įvedimo, bet abu ekonomistai akcentavo, kad nereikėtų pinigų leisti neplanuotiems pirkiniams vien dėl to, kad baiminamasi prekių pabrangimo.
„Aš nemanau, kad reikėtų kažką pirkti. Nemanau, kad euras būtų tas veiksnys, dėl kurio reikėtų taip elgtis“, – tikino pašnekovas.
R. Vainienė tvirtino, kad dėl artėjančio euro, šių metų pabaigoje prekyba bus netgi aktyvesnė negu įprastai, bet po Naujųjų prekybininkų lauks štilis. Ekonomistė taip pat akcentavo, kad perkantiems prekes iki euro įvedimo ir taip besitikintiems sutaupyti, matyt, nepasiseks. Ji juokavo, kad neįmanoma įsigyti reikiamų daiktų dešimčiai metų į priekį. Todėl toks išankstinis pirkimas didelės naudos neduos. O planuojantys investuoti, bet neturintys investavimo patirties, gali netgi skaudžiai nukentėti.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!
