21 metų ir senesnių įregistruotų automobilių sumažėjo net 600 tūkst. vnt. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Trečdaliu mažiau (183 tūkst.) sumažėjo 16-20 metų amžiaus grupės automobilių.

„Statistiškai žvelgiant, 783 tūkst. automobilių „išgaravo“ iš Lietuvos automobilių parko. Tačiau reali situacija yra tokia, didžiosios dalies jų Lietuvoje seniai nebėra, o likę tik registracijos duomenys „Regitroje, dalis vis dar važinėja keliais be jokių galiojančių dokumentų“, – teigia Viktoras Daukšas, automobilių rinkos ekspertas.

Lengvųjų automobilių eksperto teigimu, automobilių sumažėjimas – praėjusių metų liepos pradžioje įsigaliojusios naujos automatinio automobilių išregistravimo tvarkos padarinys.

„Skaičiuojama, kad Lietuvos automobilių parkas susitraukė daugiau nei trečdaliu. Nors dauguma automobilių niekur nedingo, norint juos eksploatuoti, transporto priemonę reikia iš naujo įregistruoti. Antradienis buvo paskutinė diena, kai lengvatiniu būdu buvo galima atnaujinti automobilio registraciją“, – pastebi V. Daukšas.

2015 m. metų pradžioje Lietuvos automobilių parke daugiausiai buvo 11-15 metų amžiaus grupės automobilių. Pirmąjį ketvirtį jie sudarė 38 proc. (439,4 tūkst. vnt.) visų automobilių parke esančių transporto priemonių.

Pagal populiarumą antra amžiaus grupė – prieš 16-20 m. pagaminti automobiliai. Nors jų skaičius gerokai sumažėjo, tačiau išliko solidus – 255,7 tūkst. vnt. Toliau rikiuojasi 6–10 metų amžiaus grupės automobiliai (211,5 tūkst. vnt.), o senesnių nei 21 metų liko vos 178,1 tūkst. vnt.

Lietuviai lieka ištikimi pilkai spalvai – daugiau nei kas trečias (34 proc.) šalies keliais važiuojantis automobilis yra būtent šios spalvos. Neabejingi lietuviai ir mėlynai (18 proc.), juodai (14 proc.) spalvoms, kas dešimtas automobilis – žalias, toliau rikiuojasi raudona (8,9 proc.), balta (7,56 proc.).

Baltijos šalyse dominuoja vokiškos markės

Lietuvos automobilių parke populiariausių markių („Volkswagen“, „Opel“, „Audi“, „Toyota“,„Renault“) skaičius per metus sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Iš populiariausiųjų penketuko iškrito „Ford“ markė.

„Populiariausių markių sumažėjimui įtakos turėjo automatinio išregistravimo tvarka, nes didžioji dalis „išnykusių“ automobilių yra populiariausių markių („Volkswagen“, „Audi“, „Opel“). Latvijos ir Estijos automobilių parkuose situacija kitokia nei Lietuvoje – populiariausių markių transporto priemonių padaugėjo atitinkamai 3,5 ir 3 proc.“, – teigia V. Daukšas.

2015 m. pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse „Volkswagen“ markės automobilis išliko populiariausiu. Tiesa, Lietuvoje jų kiekis per metus sumažėjo nuo 371,1 tūkst. iki 224,6 tūkst. vnt. Latvijos ir Estijos automobilių parkuose „Volkswagen“ skaičius augo apie 4 proc., iš viso registruota atitinkamai 141,5 ir 94,9 tūkst. vnt.

Lietuvoje per metus pastebimai sumažėjo ne tik „Volkswagen”, bet ir kitų populiariausių markių automobilių – „Audi“ (iki 155,8 tūkst.), „Opel“ (iki 115,1 tūkst vnt.).

Po „Volkswagen“ Latvijos keliais dažniausiai rieda „Audi“, „Opel“, BMW automobiliai. Pastarųjų skaičius per metus augo labiausiai (5,4 proc. iki 46,5 tūkst. vnt.). Estijoje tarp populiariausiųjų – „Volkswagen“, „Ford“, „Audi“, „Toyota“ (pastarųjų skaičius per metus paaugo net 7,5 proc. – iki 47,9 tūkst.).

Populiariausiu modeliu Baltijos šalių automobilių parkuose sausio-kovo mėnesiais išliko „Volkswagen Passat“ (jis pirmauja Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje nusileidžia tik „Volkswagen Golf“).

Palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje šių automobilių sumažėjo 36,9 proc. iki 84,3 tūkst. vnt. Latvijoje ir Estijoje „Volkswagen“ automobilių skaičius padaugėjo atitinkamai 1,8-2,8 proc. iki 42,1 tūkst. ir 32,3 tūkst. vnt.

„Suskaičiuota, kad per metus Lietuvos automobilių parke labiausiai sumažėjo „Audi 80“ ir „BMW 5-series“ modelių. Krito beveik visų populiariausių modelių kiekis. Estijoje taip pat mažėjo „Audi 80“, o Latvijoje – „Audi 100“. Šalies automobilių parkas Latvijoje labiausiai pasipildė „Audi A4“, o Estijoje – „Toyota Avensis“ transporto priemonėmis“, – situaciją apibendrina V. Daukšas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (111)