Diplomuotas statybos inžinierius Jonas Bereika į vidutinį statistinį statybininką visiškai nepanašus. Pernelyg jaunas, pernelyg didelis svajotojas ir tiesiog nepadoriai tvarkingas. Ypač, kai po darbų užsidaro savo garaže. Kai mūsų fotografas Giedrius bando paerzinti po jo perdirbamo automobilio dangčiu pastebėjęs dulkę (vieną vienetą), šį spalį 25-ąjį gimtadienį atšventęs Jonas rimtu veidu pradeda atsiprašinėti...

Bet prie reikalo. Šio kauniečio modifikuotą rodsterį „Honda S2000“ daug kas vadina gražiausiu automobiliu Lietuvoje. Tiksliau – skoningiausiai tiuninguotu. Štai kaip tai nutiko.

Kvočiamas, kaip užsikabliavo automobilių pasaulyje, Jonas dėsto save nuo vystyklų prisimenantis beveik vien tik švelniai benzinu kvepiančioje aplinkoje.

„Automobiliai nuo mažų dienų mano kasdienybė. Tėtis visai rimtai buvo paniręs į ralį. Brolis taip pat augo su automobiliais, o užaugęs su jais dirbo. Tai aš kaip obuolys nuo obels toli nenuriedėjau, nors oficialiai esu statybininkas, – šypsosi Jonas. – Kai pradėjau pats vairuoti ir suvokti automobilinių ideologijų skirtumus, ypač intriguojanti pasirodė japoniškų mašinų kultūra. Po keleto metų daugiau ar mažiau aktyvaus dalyvavimo įvairiuose automobilininkų renginiuose susidomėjimas virto kažkuo tarp hobio ir ligos.“

Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių vaikinuką užsidaryti garaže, buvo suvokimas, kad automobilio išskirtinumas nepriklauso nuo to, kaip plačiai atveriama piniginė jį perkant. Net ir labai brangus standartinis ratuotis visada bus standartinis. O investavus šiek tiek savo laiko, energijos ir fantazijos, modifikuotas prêt-à-porter tipo automobilis gali virsti savotišku meno kūriniu. Taip vienu šūviu paklojami mažiausiai du zuikiai: savininkas-konstruktorius patenkina savo kūrybines ambicijas ir važinėja unikaliu, pagal nuosavas užgaidas nušlifuotu automobiliu. Antra – jei savininkas-konstruktorius iš tiesų turi ne tik menininko talentą, bet ir verslininko gyslelę, jo kūrinys gali tapti paklausia preke. Tokia, kurią išvydusiems technikos gurmanams pradeda nevalingai tįsti seilės.

Būtent taip nutiko su pirmuoju Jono patobulintu automobiliu – specialiai Šiaurės Amerikos rinkai skirta „Mazdos MX5“ modifikacija „MAZDASPEED Miata“ buvo gaminama tik 2004–2005 metais. Per šį laiką nuo konvejerio nuriedėjo viso labo 5400 rodsterių, kurie nuo įprasto modelio skyrėsi aštresniu 178 AG varikliu su turbokompresoriumi, riboto slydimo diferencialu, jautresniu vairo mechanizmu, standesne važiuokle, kiek modifikuota pavarų dėže ir kai kuriomis kitomis detalėmis.

Šiam aparatui sumontavęs tarpinį oro aušintuvą ir kiek pakeitęs oro įsiurbimo sistemą, vaikinukas iš variklio išspaudė bene 50 papildomų arklių. Po kurio laiko buvo padaryta dar keletas intervencijų į „MAZDASPEED Miatos“ vidurius: patobulinta išmetimo sistema, pakaba dar labiau pakietinta, o dvivietė mašina stipriau prispausta prie kelio. Jonas prikišo rankas ir prie mašinos išorės: pritaikė efektingai atrodančius ratus, šiek tiek išpūtė sparnus ir „Mazdą“ apkarstė dar keletu akį traukiančių smulkmenų.

„Šis automobiliukas sulaukė tikrai daug dėmesio ir buvo smagus važiuoti, kaip gokartas. Atėjus laikui su juo atsisveikinti, buvo žiauriai gaila. Nugalėjo pragmatizmas, nes tuo metu garaže jau stovėjo „Honda S2000“, o lietaus šalyje turėti du kabrioletus – akivaizdžiai pernelyg didelė prabanga. Visi dūsavimai baigėsi tuo, kad „truputį lietuviška“ „MAZDASPEED Miata“ iškeliavo į Lenkiją. Ją įsigijusi nauja savininkė dalyvauja įvairiuose renginiuose ir, kiek žinau, jau laimėjo ne vieną apdovanojimą“, – dėsto J. Bereika.

Tokia atomazga paskatino dar atidžiau krapštytis prie „Hondos S2000“. Jonas tikina, kad su šia mašina žaidžia panašiai kaip kad vaikystėje žaisdavo su lego.

„Nesu pats sau suformulavęs aiškiai apibrėžto tikslo. Paprasčiausiai po truputį judu link automobilio, idealiai atitinkančio mano norus ir kaprizus. Kadangi viskas kinta, įsivėlus į tokį procesą sunkoka sustoti, – aiškina Jonas. – Tiesa, kad projektas netaptų be galo ilgas ar, dar blogiau, apskritai neužstrigtų, stengiuosi naudoti tik profesionalų pagamintas ir realiai išbandytas detales bei agregatus. Pats gaminau tik keletą smulkmenų.“

Kuo virto standartinė „Honda S2000“ J. Bereikos garaže? Štai ką kalba skaičiai. Variklio galia nuo įprastų 240 AG šoktelėjo iki 400 AG, todėl dabar 100 km/val. greitis pasiekiamas per maždaug 5 sekundes nuo starto. Dabartinė pavarų dėžė leidžia įsibėgėti iki 260 km/val. Keletas aerodinaminių pagardų leidžia dinaminį šio žaislo potencialą išnaudoti nerizikuojant netilpti greitesniame posūkyje.

Klausiamas, ar tokia veikla gali tapti visaverčiu verslu, Jonas neskuba taškytis pažadais. Kruopštusis samadielkinas tikina, kad kol kas jam pakanka patiriamų teigiamų emocijų, kurias generuoja nuolat kintantis automobilis.

„Kita vertus, faktas, kad vieną modifikuotą mašiną pavyko sėkmingai parduoti, kad ir šiuo aparatu yra rimtai besidominčių, verčia apie viską rimtai pagalvoti. Taip pat žvalgytis naujų idėjų ir naujų automobilių būsimiesiems projektams. Labai norėtųsi tikėti, kad šis hobis kada nors pastorins piniginę, o ne paplonins, kaip kad dažniausiai būdavo lig šiol“, – svajoja J. Bereika.

„Hondos S2000“ vizitinė kortelė

Variklis
„Rotrex C38-81“ kompresorius
„750 cc RC“ degalų purkštukai
„Mocal“ alyvos radiatorius
Interkuleris
„Protec PT342“ degalų siurblys
„Denso Iridium IK27“ uždegamosios žvakės
„Hondatos FlashPro“ programuojamas kompiuteris
ACT keraminės sankabos komplektas
„Fidanzos“ aliumininis smagratis
Išorė
APR anglies pluošto veidrodėliai
„Origin Lab“ anglies pluošto aptakas
„Seibon“ anglies pluošto priekinio buferio pažeminimas
Patobulintas galinis difuzorius, slenksčiai ir priekinis spliteris
Važiuoklė
„KW Variant 3“ reguliuojami amortizatoriai
„Cusco“ dugno sutvirtinimai
„Racing Hart CP-035R“ ratlankiai
Stabdžiai
„Goodridge“ armuotos stabdžių žarnelės
„EBC Yellow Stuff“ trinkelės
Raižyti stabdžių diskai