„Apklausos duomenys nustebino. Pastaraisiais metais žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius keliuose mažėja, saugumo padėtis gerėja, o vairuotojai vis labiau linksta daryti mažareikšmius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau sunku spręsti, kas yra mažareikšmis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Mano galva, kiekvienas pažeidimas, net ir vadinamas smulkiu ar nedideliu, vieną kartą gali išaugti į didžiulę bėdą. Turime ir tokių blogų pavyzdžių – pernai vieno eismo įvykio metu, kuris įvyko dėl to, kad vairuotojas kalbėjo mobiliuoju telefonu, žuvo du žmonės, vienas jų – nepilnametis“, – siūlydamas atsargiau klasifikuoti pažeidimus sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Apklausos duomenys rodo, kad nedidelius KET pažeidimus labiausiai linkę toleruoti sostinės vairuotojai (beveik 75 proc.), mažiausiai – Šiaulių miesto gyventojai (beveik 30 proc.). Beveik pusė apklaustų vairuotojų daugiau nei kartą persirikiuodami sąmoningai nerodė posūkio signalo. Penktadalis vairuotojų teigė, kad yra rodę nepadorius gestus, grūmoję suerzinusiam vairuotojui: vyrai penkis kartus dažniau nei moterys nepasitenkinimą išlieja grasinančiais rankų mostais.
Labiausiai smulkius KET pažeidimus pateisina jauni vairuotojai – beveik 91 proc. jaunuolių iki 19 m. amžiaus teigė tai toleruojantys. 60 m. ir vyresni vairuotojai yra mažiausiai (57,4 proc.) pakantūs nedrausmingiems vairuotojams.
G. Aliksandravičius pabrėžė, kad jaunų vairuotojų polinkis toleruoti nedidelius KET pažeidimus atsispindi ir avaringumo statistikoje – dažniausiai avarijų kaltininkais tampa būtent jaunimas.
Pernai buvo nustatyta 407 tūkst. KET pažeidimų, t.y. mažiau nei 2009 m., kai buvo išaiškinta beveik 449 tūkst. KET pažeidimų. Ir nors šis skaičius sumažėjo, pareigūnams už KET pažeidimus pavyko surinkti daugiau baudų – 47 mln. Lt (2009 m. – 42 mln. Lt).
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dažniausiai pasitaikantys KET pažeidimai – greičio viršijimas, kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas, saugos diržų ignoravimas.
Palyginti vairavimo kultūrų skirtumus sudėtinga
„Nesutikčiau, kad KET pažeidimas yra vienintelis kriterijus, kuriuo galima vertinti, ar mūsų vairuotojai yra kultūringi. Lyginti su kitomis valstybėmis gana sudėtinga, nes nuomonę apie eismo kultūrą svečioje šalyje susidarome kaip svečiai, patys tame eisme nedalyvaujame. Tačiau vertinant bendrai, Europos kontekste nesame bloga vairavimo kultūra išsiskirianti šalis“, – kalbėjo G. Aliksandravičius.
Didžiausią susierzinimą vairuotojams (daugiau nei 70 proc.) kelia, kai dideliu greičiu važiuojant sutrukdo priešais iš šalutinio kelio įsukantys automobiliai. Vyrai dažniausiai pyksta dėl posūkio nerodančių vairuotojų (beveik 90 proc.), tuo tarpu moterys – dėl nekultūringai pastatytų automobilių (daugiau nei 70 proc.).
„Ergo Lietuva“ duomenimis, 10 proc. užregistruojamų eismo įvykių priežastimi tampa nekultūringas vairavimas.
Draudikų teigimu, dėl nekultūringo vairavimo įvykstančios avarijos dažniausiai patiriamos, kai siekiama išvengti susidūrimo su automobiliu, kurio vairuotojas aplenkęs staigiai stabdo arba bando „prispausti“ prie kelkraščio. Tokiais atvejais dažnai įvyksta susidūrimai, pasitaiko, kad avarijos siekiantis išvengti vairuotojas nuvažiuoja nuo kelio. Kai avarijos kyla dėl nekultūringo elgesio, neretai būna sunku įrodyti savo nekaltumą. Draudikai tokiais atvejais rekomenduoja užsirašyti įvykio liudininkų kontaktus, o įvykio kaltininku pripažintam vairuotojui žalą atlygina tik kasko draudimas.
Tyrimo duomenys gauti vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje apklausus 1008 vairuotojus.
