aA
Europos Komisijos Tvaraus transporto fondo ekspertai neigiamai įvertino pačios Komisijos pristatytus planus nuo 2020 m. palaipsniui mažinti iš pasėlių gaminamo biokuro naudojimą kelių transporto sektoriuje. Mokslininkų teigimu, toks sprendimas neleistų pasiekti Europos Sąjungos išsikeltų klimato kaitą skatinančio anglies dvideginio išmetimo į atmosferą mažinimo tikslų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Studiją Europos Komisijai pristatę ekspertai pabrėžia, kad maksimalus 7% biodegalų naudojimo transporte lygis turi būti išlaikytas bent iki 2030 metų, kai bus galima įvertinti ar buvo sėkmingos mokslininkų pastangos komercializuoti vadinamosios „antrosios kartos“ biodegalus, gaminamus ne iš maisto žaliavų.

Tuo tarpu naujausi duomenys iš Vokietijos rodo, kad Europos Sąjungai diskutuojant dėl ateities, anglies dvideginio išmetimai transporto sektoriuje 2016 m. išaugo 3,4 proc. ir šiuo metu yra 2 milijonais tonų didesni nei buvo 1990 m.

Pasiūlymas sukėlė daugybę abejonių

„Tvaraus transporto fondas yra Europos Komisijos sukurta nepriklausoma ekspertų grupė, todėl jų išvados yra labai svarbios svarstant Atsinaujinančios energetikos direktyvos II (Renewable Energy Directive II – RED II) pataisas. Mokslininkai patvirtino tai, ką jau anksčiau sakė ne vienos ES valstybės atstovai – skubotas bandymas peršokti iš judančio traukinio vagono į stovintį, gali baigtis ekologine katastrofa“, – sako Lietuvos biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas.

Atsinaujinančios energetikos direktyvos II pataisos, kuriose numatoma iki 2030 m. mažinti biokuro naudojimą kelių transporto sektoriuje nuo 7 proc. iki 3,8 proc., sukėlė aršias diskusijas ES šalyse narėse. Ekspertų vertinimu, toks sprendimas turėtų itin dramatiškų pasekmių žemės ūkiui, sunaikintų biodegalų pramonę ir padidintų šalių transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Europos Komisijos siūloma direktyva šiemet turėtų būti svarstoma Europos Parlamente, prieš tai kiekviena ES šalis narė turės išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau keletas didžiųjų ES valstybių, tarp jų Austrija, Lenkija, Prancūzija ir Vokietija ketina blokuoti siūlymus mažinti tradicinio biokuro naudojimą transportui.

„Pagrindinis argumentas, kuriuo rėmėsi direktyvos pataisų autoriai – tai, jog biokuro gamybai naudojamos žaliavos – maistinės kultūros, tokios kaip rapsai ir grūdai – auginamos žemės ūkio paskirties plotuose, daro neigiamą įtaką aplinkai bei maisto kainoms. Šiomis direktyvos pataisomis biodegalų gamyba iš rapsų ir grūdų vertinama kaip grėsmė atogrąžų miškams, kurie naikinami siekiant išplėsti palmių plantacijas. Tačiau toks požiūris yra visiškai nelogiškas“, – pažymi M.Palijanskas.

Tai, kad biodegalų naudojimas neturi jokios neigiamos įtakos maisto tiekimo grandinei savo išvadose nurodė ir Europos Komisijos ekspertai, pabrėžę, kad neigiamų pasekmių nėra šiuo metu ir nenumatoma iki 2030 m.

Biodegalų gamyba turi ir antrąją medalio pusę, apie kurią rengiant direktyvos pataisas, neužsimenama. „Biodegalų gamybos procesas – tai gamyba be atliekų. Jos metu sukuriami du produktai – ne tik biopriedai degalams, bet ir 60 proc. visų gyvulininkystės ūkiams ES reikalingų baltyminių pašarų“, – pastebi Lietuvos biodegalų asociacijos prezidentas.

Atsisakius biodegalų gamybos iš rapsų ir grūdų, ES šalys turės importuoti daugiau kaip 13 mln. tonų genetiškai modifikuotų sojų, iš kurių gaminami pašarai gyvuliams.

Pasak asociacijos vadovo, biodegalų gamybai, kuriai reikalinga žaliava auginama ir suvartojama vietoje, neturėtų būti taikomi netiesioginio žemės paskirties keitimo ( ILUC) kriterijai.

Biodegalų gamybai sunaudojamos žaliavos ES sudaro tik apie 1,2 proc. bendro grūdų derliaus. Lietuvoje, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tam, kad būtų pasiektas 7 proc. biodegalų sunaudojimo rodiklis 2020 m., pakaktų 200 tūkst. ha rapsų ir javų ploto, arba 5 proc. žemės ūkio naudmenų.

Tuo tarpu, ekspertų skaičiavimu, eksportui į ES skirto alyvpalmių aliejaus gamyba yra susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. Kone pusė ES importuojamo aliejaus naudojama biodegalų gamyboje.

„Didžiausią įtaką ILUC daro palmių ir sojų žaliava, kurios biodegalų gamybai į ES yra importuojamos, o augant jų poreikiui, naikinami tropiniai miškai Indonezijoje ir Pietų Amerikoje. Nauji direktyvos reikalavimai tampa nepelnyta bausme ES ir Lietuvos ūkininkams už kertamus atogrąžų miškus, kurių plotai naudojami palmių auginimui“, – pažymi M. Palijanskas.

Europos Parlamentas balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. uždrausti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje.

„Antroji karta“ – ne anksčiau nei po 5 metų

Šiuo metu mokslininkai bando įvairias nemaistines medžiagas, kurios galėtų ateityje būti panaudotos biodegalų gamybai. Tarp bandomųjų medžiagų yra mediena ir jos atliekos, žemės ūkio atliekos, drambliažolė, e-coli bakterijos, jūrų dumbliai ir daugelis kitų.

Tačiau ekspertai prognozuoja, jog iš nemaistinių žaliavų gaminamos, vadinamosios „antrosios kartos“ biodegalų proveržio galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.

„Dyzeliną galintys pakeisti antrosios kartos biodegalai šiuo metu tėra vystymo stadijoje ir prireiks bent 5 metų, kad būtų sukurtos patikimos technologijos, leisiančios komercializuoti mokslininkų išradimus tiek, kad verslas galėtų į juos pradėti investuoti. Daliai šių technologijų išvystyti greičiausiai reikės daugiau nei 5 metų ir iki 2030 metų jų poveikis į atmosferą išmetamam šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekiui bus nežymus“, – pažymima Tvaraus transporto fondo ataskaitoje, pateiktoje Europos Komisijai.

Tvaraus transporto fondo ekspertai taip pat pabrėžė, kad naujos technologijos leidžia ženkliai padidinti iš maistinių žaliavų gaminamų biodegalų efektyvumą. Skaičiuojama, kad jie, lyginant su iškastiniu kuru – nafta ir dyzelinu – net 70 proc. sumažintų aplinkai kenksmingų dujų išmetimą.

Kad tai įmanoma jau dabar įrodė Pasvalio rajone įsikūrusi bendrovė „Kurana“. Ji pirmoji Europos Sąjungoje sujungė bioetanolio bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į nepertraukiamą technologinę grandinę.

„Gamybos proceso metu naudojame biodujas, o technologinėje grandinėje nelieka gamybinių atliekų – vietoj jų gaunamos organinės trąšos, kurios vis plačiau naudojamos žemės ūkyje. Tokiu būdu mūsų bioetanolis turi tiesioginį teigiamą poveikį aplinkai, o visas gamybos procesas užtikrina ir teigiamą netiesioginį poveikį. Skaičiuojame, kad lyginant su iškastiniu kuru, mūsų bioetanolis viso gamybos proceso metu išleidžia 72 proc. mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų. Tai vienas geriausių rezultatų Europoje,“, – pasakoja „Kuranos“ direktorius Jurgis Polujanskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Audi e-tron“ gavo netikėtą iššūkį – užkopti į tik slidininkams įveikiamą šlaitą (4)

„ Audi “ savo pirmąjį vien tik elektra varomą visureigį išbandė kalnuose, kuriuose geriausi...

„Regitra“ perspėja: kaip bus keičiami vairuotojo pažymėjimai ir ką būtina žinoti (29)

Kaip žinia, kovo 29 d. yra numatytas Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos,...

Kas nutinka, kai mieste automobiliai yra visiškai uždraudžiami (45)

Pontevedros mieste (Ispanija) šaukti nebūtina – susikalbėti galima ir nekeliant balso. Mat tam...

Kelias Vilnius–Kaunas nuo kitų metų gaus automagistralės statusą (62)

Prieš beveik 50 metų atidarytas greitkelis Vilnius–Kaunas ruošiasi naujam etapui – jau...

Daugiau jokių hibridų: „General Motors“ skelbia stabdanti „Chevrolet Volt“ gamybą (33)

Per pastaruosius porą mėnesių apie „ General Motors “ girdėjome daug įvairių naujienų ir...

Top naujienos

Pravieniškių mafija. Išskirtinė „kamorai“ vadovavusio Kauno „bachūro“ išpažintis (30)

Pravieniškių pataisos namuose įkalinti Kauno organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai...

Kurtinaitis – apie „Žalgirio“ nelaimę finale ir bandymą iš „Ryto“ išpirkti Parachovskį (15)

Rimas Kurtinaitis buvo pasyvus Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo stebėtojas, nors...

Posūkis dėl Nacionalinio stadiono: Vyriausybė svarsto nebeskirsti finansavimo (75)

Finansų ir vidaus reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad Vilniaus valdžia nacionaliniam...

„Bloomberg“: po JAV reikalavimų Europai – nejauki tyla Ischingeris: mes turime tikrą problemą (16)

Sekmadienį, baigiantis 2019 metų kasmetinei Miuncheno saugumo konferencijai , jos organizatorius...

„Outlet Park“ turės dvynį: Vilniuje išdygs milžiniškas išparduotuvių centras (215)

Po kelerių metų Vilniuje, prie vakarinio aplinkkelio, turėtų iškilti dar vienas prekybos ir...

Pamaryje paskelbta ekstremali situacija: situacija bloga, bet viskas dar tik prasideda (1)

Dar sekmadienį žiniasklaidoje pasirodė žinia apie Rusnėje kilusį kasmetį potvynį. Kaip rašo...

Mirė mados legenda, „Chanel“ dizaineris Karlas Lagerfeldas (55)

Antradienį mados pasaulį sukrėtė liūdna žinia – Paryžiuje mirė ilgametis „Chanel“...

Vladimiras Laučius. Lietuva, nekenčianti Lietuvos: kuo virto runkelių ir elito kova (909)

Trečias nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo savitu paradoksu: Lietuvoje mažėjo tikros...

Šiauliuose degė kandidato į mero postą visureigis (11)

Naktį iš pirmadienio į antradienį Šiauliuose apdegė kandidato į miesto merus Marijaus...

Jauna kaunietė skęsta nevilties liūne ir skolose: apie vaiką sužinoję darbdaviai parodo duris (75)

Esu 24-erių metų mama, auginu dvejų metų sūnų. Taip gyvenimas susiklostė, kad pašykštėjo...