Europos Komisijos Tvaraus transporto fondo ekspertai neigiamai įvertino pačios Komisijos pristatytus planus nuo 2020 m. palaipsniui mažinti iš pasėlių gaminamo biokuro naudojimą kelių transporto sektoriuje. Mokslininkų teigimu, toks sprendimas neleistų pasiekti Europos Sąjungos išsikeltų klimato kaitą skatinančio anglies dvideginio išmetimo į atmosferą mažinimo tikslų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Studiją Europos Komisijai pristatę ekspertai pabrėžia, kad maksimalus 7% biodegalų naudojimo transporte lygis turi būti išlaikytas bent iki 2030 metų, kai bus galima įvertinti ar buvo sėkmingos mokslininkų pastangos komercializuoti vadinamosios „antrosios kartos“ biodegalus, gaminamus ne iš maisto žaliavų.

Tuo tarpu naujausi duomenys iš Vokietijos rodo, kad Europos Sąjungai diskutuojant dėl ateities, anglies dvideginio išmetimai transporto sektoriuje 2016 m. išaugo 3,4 proc. ir šiuo metu yra 2 milijonais tonų didesni nei buvo 1990 m.

Pasiūlymas sukėlė daugybę abejonių

„Tvaraus transporto fondas yra Europos Komisijos sukurta nepriklausoma ekspertų grupė, todėl jų išvados yra labai svarbios svarstant Atsinaujinančios energetikos direktyvos II (Renewable Energy Directive II – RED II) pataisas. Mokslininkai patvirtino tai, ką jau anksčiau sakė ne vienos ES valstybės atstovai – skubotas bandymas peršokti iš judančio traukinio vagono į stovintį, gali baigtis ekologine katastrofa“, – sako Lietuvos biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas.

Atsinaujinančios energetikos direktyvos II pataisos, kuriose numatoma iki 2030 m. mažinti biokuro naudojimą kelių transporto sektoriuje nuo 7 proc. iki 3,8 proc., sukėlė aršias diskusijas ES šalyse narėse. Ekspertų vertinimu, toks sprendimas turėtų itin dramatiškų pasekmių žemės ūkiui, sunaikintų biodegalų pramonę ir padidintų šalių transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Europos Komisijos siūloma direktyva šiemet turėtų būti svarstoma Europos Parlamente, prieš tai kiekviena ES šalis narė turės išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau keletas didžiųjų ES valstybių, tarp jų Austrija, Lenkija, Prancūzija ir Vokietija ketina blokuoti siūlymus mažinti tradicinio biokuro naudojimą transportui.

„Pagrindinis argumentas, kuriuo rėmėsi direktyvos pataisų autoriai – tai, jog biokuro gamybai naudojamos žaliavos – maistinės kultūros, tokios kaip rapsai ir grūdai – auginamos žemės ūkio paskirties plotuose, daro neigiamą įtaką aplinkai bei maisto kainoms. Šiomis direktyvos pataisomis biodegalų gamyba iš rapsų ir grūdų vertinama kaip grėsmė atogrąžų miškams, kurie naikinami siekiant išplėsti palmių plantacijas. Tačiau toks požiūris yra visiškai nelogiškas“, – pažymi M.Palijanskas.

Tai, kad biodegalų naudojimas neturi jokios neigiamos įtakos maisto tiekimo grandinei savo išvadose nurodė ir Europos Komisijos ekspertai, pabrėžę, kad neigiamų pasekmių nėra šiuo metu ir nenumatoma iki 2030 m.

Biodegalų gamyba turi ir antrąją medalio pusę, apie kurią rengiant direktyvos pataisas, neužsimenama. „Biodegalų gamybos procesas – tai gamyba be atliekų. Jos metu sukuriami du produktai – ne tik biopriedai degalams, bet ir 60 proc. visų gyvulininkystės ūkiams ES reikalingų baltyminių pašarų“, – pastebi Lietuvos biodegalų asociacijos prezidentas.

Atsisakius biodegalų gamybos iš rapsų ir grūdų, ES šalys turės importuoti daugiau kaip 13 mln. tonų genetiškai modifikuotų sojų, iš kurių gaminami pašarai gyvuliams.

Pasak asociacijos vadovo, biodegalų gamybai, kuriai reikalinga žaliava auginama ir suvartojama vietoje, neturėtų būti taikomi netiesioginio žemės paskirties keitimo ( ILUC) kriterijai.

Biodegalų gamybai sunaudojamos žaliavos ES sudaro tik apie 1,2 proc. bendro grūdų derliaus. Lietuvoje, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tam, kad būtų pasiektas 7 proc. biodegalų sunaudojimo rodiklis 2020 m., pakaktų 200 tūkst. ha rapsų ir javų ploto, arba 5 proc. žemės ūkio naudmenų.

Tuo tarpu, ekspertų skaičiavimu, eksportui į ES skirto alyvpalmių aliejaus gamyba yra susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. Kone pusė ES importuojamo aliejaus naudojama biodegalų gamyboje.

„Didžiausią įtaką ILUC daro palmių ir sojų žaliava, kurios biodegalų gamybai į ES yra importuojamos, o augant jų poreikiui, naikinami tropiniai miškai Indonezijoje ir Pietų Amerikoje. Nauji direktyvos reikalavimai tampa nepelnyta bausme ES ir Lietuvos ūkininkams už kertamus atogrąžų miškus, kurių plotai naudojami palmių auginimui“, – pažymi M. Palijanskas.

Europos Parlamentas balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. uždrausti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje.

„Antroji karta“ – ne anksčiau nei po 5 metų

Šiuo metu mokslininkai bando įvairias nemaistines medžiagas, kurios galėtų ateityje būti panaudotos biodegalų gamybai. Tarp bandomųjų medžiagų yra mediena ir jos atliekos, žemės ūkio atliekos, drambliažolė, e-coli bakterijos, jūrų dumbliai ir daugelis kitų.

Tačiau ekspertai prognozuoja, jog iš nemaistinių žaliavų gaminamos, vadinamosios „antrosios kartos“ biodegalų proveržio galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.

„Dyzeliną galintys pakeisti antrosios kartos biodegalai šiuo metu tėra vystymo stadijoje ir prireiks bent 5 metų, kad būtų sukurtos patikimos technologijos, leisiančios komercializuoti mokslininkų išradimus tiek, kad verslas galėtų į juos pradėti investuoti. Daliai šių technologijų išvystyti greičiausiai reikės daugiau nei 5 metų ir iki 2030 metų jų poveikis į atmosferą išmetamam šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekiui bus nežymus“, – pažymima Tvaraus transporto fondo ataskaitoje, pateiktoje Europos Komisijai.

Tvaraus transporto fondo ekspertai taip pat pabrėžė, kad naujos technologijos leidžia ženkliai padidinti iš maistinių žaliavų gaminamų biodegalų efektyvumą. Skaičiuojama, kad jie, lyginant su iškastiniu kuru – nafta ir dyzelinu – net 70 proc. sumažintų aplinkai kenksmingų dujų išmetimą.

Kad tai įmanoma jau dabar įrodė Pasvalio rajone įsikūrusi bendrovė „Kurana“. Ji pirmoji Europos Sąjungoje sujungė bioetanolio bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į nepertraukiamą technologinę grandinę.

„Gamybos proceso metu naudojame biodujas, o technologinėje grandinėje nelieka gamybinių atliekų – vietoj jų gaunamos organinės trąšos, kurios vis plačiau naudojamos žemės ūkyje. Tokiu būdu mūsų bioetanolis turi tiesioginį teigiamą poveikį aplinkai, o visas gamybos procesas užtikrina ir teigiamą netiesioginį poveikį. Skaičiuojame, kad lyginant su iškastiniu kuru, mūsų bioetanolis viso gamybos proceso metu išleidžia 72 proc. mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų. Tai vienas geriausių rezultatų Europoje,“, – pasakoja „Kuranos“ direktorius Jurgis Polujanskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Volkswagen“ vadovas: mes iš naujo išrandame automobilį (5)

Vokietijos automobilių gamintojas „ Volkswagen “ (VW) penktadienį teigė per artimiausius...

Po patikros skandalo „Nissan“ vadovas žada grąžinti dalį savo atlyginimo (1)

Japonijos automobilių rinkos milžinės „Nissan“ generalinis direktorius Hiroto Saikawa...

„Porsche Panamera Turbo Sport Turismo“ pelnė garbingą apdovanojimą (4)

42-uosiuose „Golden Steering Wheel“ rinkimuose „ Porsche Panamera Turbo Sport Turismo“ buvo...

„Tesla“ vadovas pristatymo metu pribloškė gerbėjus (144)

Ketvirtadienį (lapkričio 16 d.) vakare (penktadienį ryte Lietuvos laiku) elektromobilių gamybos...

Schumacherio „Ferrari“ aukcione parduotas už rekordinius 7,5 mln. dolerių (1)

Automobilis „Ferrari“, kuriuo važiuodamas Michaelis Schumacheris laimėjo didžiojo prizo...

Top naujienos

Siūlo būdą Lietuvai išgarsėti (26)

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pasiūlė lietuviams pirmiesiems įsteigti Nobelio premiją už...

Dmitrijus Trockis: šiuolaikinis žmonių gyvenimas baugus lyg zombių (8)

Rytų filosofijos mokyklose dažnas postulatas apie tai, kad laimės pagrindas – disciplina ....

Vaistus be receptų pirko dvejus metus: papasakojo, kiek laukia pas gydytojus eilėse (292)

Pakeitus tvarką ir sudarius galimybę vaistinėse lankytis slaptiesiems pirkėjams, kilo nenumatytų...

Stokholmo centre aidėjo šūviai, vienas žmogus sužeistas (3)

Stokholmo centre Estermalmės rajone penktadienį buvo šaudoma, policija tebeieško šaudžiusiojo...

Buvusio „Taxify“ vairuotojo patirtis - kaip iš filmo (37)

Socialiniame tinkle kaunietis vairuotojas pasidalino istorija, kurioje skundžiasi bendradarbiavimu su...

Naujas tyrimas atskleidė, kas ir kaip gintų Lietuvą: skaičiai nustebins (962)

Ar Lietuvos piliečiai nusiteikę ginti savo šalį, iškilus grėsmei? Kiek gyventojų ir kaip gintų...

Anglijoje ore susidūrė lėktuvas ir sraigtasparnis atnaujinta 17.49 (23)

Jungtinėje Karalystėje, netoli Londono esančioje Bakingamšyro grafystėje ore susidūrė...

Penktadienio vakarą sostinę sukaustė spūstys (28)

Penktadienio vakarą Vilniuje susiformavo didžiulės spūstys: užsikimšo Geležinio Vilko g.,...

Grybauskaitę Švedijoje nustebino žurnalistės klausimas apie pažeidžiamas lietuvių algas (487)

Švedijoje viešinčią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę nustebino vietos žurnalistės...

Į naujos kolekcijos pristatymą susirinkę garsūs žmones nosis pabalnojo prabangiais akiniais (13)

Ketvirtadienio vakarą sostinės naktinį klubą „Anna Mesha“ užpildė žinomi šalies žmonės...