aA
Interviu su AB „LESTO“ elektromobilių iniciatyvų ir inovacinių projektų kuratore Kristina Milčiene.
Elektromobilio įkrovimo stotelė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Justas Gavėnas, EKT: Lietuvoje energetikos sektoriuje pastaruoju metu aktyviai aptarinėjamos 3 temos: Visagino atominė elektrinė, suskystintų dujų terminalas ir elektros energijos jungtys. Kokius kitus projektus analizuoja ir vysto LESTO?

Kristina Milčienė: LESTO yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius ir deda visas pastangas tiekti patikimą elektros energiją. 2011 m. LESTO į elektros skirstomąjį tinklą ir į paslaugų kokybės gerinimą investavo beveik 300 milijonų litų.

Daug dėmesio skirta sodų bendrijoms priklausiusių elektros tinklų išpirkimui. Per 2012 metus planuojama rekonstruoti 44 sodų bendrijų elektros tinklus, todėl beveik 6 tūkst. elektros vartotojų sodininkų bendrijose pajus geresnę elektros energijos tiekimo paslaugos kokybę.

Kasmet bendrovė nutiesia apie 1 000 km požeminių kabelių, jais pakeisdama oro linijas ar vykdydama tinklo plėtrą – taip kryptingai siekiama užtikrinti kuo didesnį elektros tiekimo patikimumą bei kokybę klientams.

2012-aisiais LESTO dar daugiau dėmesio skiria pagrindinių strateginių krypčių įgyvendinimui – užtikrinti klientų interesus, didinti bendrovės veiklos efektyvumą, formuoti organizacinę kultūrą ir auginti bendrovės vertę.

Įvertinusi klientų pasitenkinimo tyrimo rezultatus LESTO 2012 m. vykdo suplanuotas veiklas, kurios gerins teikiamų paslaugų kokybę ir aptarnavimą. Klientų poreikis gauti informaciją ir paslaugas operatyviai bei profesionaliai lemia savitarnos svetainės „Mano elektra“ funkcionalumo ir klientų aptarnavimo telefonu 1802 paslaugų plėtrą”.

Justas Gavėnas, EKT: Skaičiai įspūdingi, bet paklausiu paprastai – ar ilgai dar teks kiekvieną mėnesį elektros suvartojimo duomenis nurašinėti ranka?

Kristina Milčienė: AB LESTO teikiamą tiesioginio debeto paslaugą jau įvertino daugiau beveik 100 tūkstančių pirmųjų vartotojų – atsisakę įprastų popierinių atsiskaitymo knygelių, jie ne tik sutaupo mokėdami už elektros energiją, bet ir negaišta laiko nuolatiniam skaitiklių rodmenų tikrinimui, knygelių pildymui ir įmokų atlikimui.

Priklausomai nuo elektros energijos tarifo, 100 km, nuvažiuotų elektromobiliu, kainuos nuo 4 iki 8 Lt. Tipiškai gyventojams 100 km kaina sudarytų panašiai tiek pat, kiek kainuoja 1 litras benzino.
AB LESTO atstovė K. Milčienė

Tiesioginis debetas – tai vienas iš vis labiau Lietuvoje populiarėjančių atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją būdų, kai už elektros energiją kiekvieną mėnesį automatiškai atliekama vienoda įmoka. Mėnesio įmokų už elektros energiją dydis klientui apskaičiuojamas pagal ankstesnį kliento elektros suvartojimo vidurkį (kilovatvalandėmis, kWh), kuris tikslinamas pagal periodinius skaitiklių patikrinimo duomenis. Informaciją apie būsimą mokėjimą (elektroninę sąskaitą) atsiskaitantieji tiesioginiu debetu gauna kiekvieno mėnesio pradžioje.

Taip pat, atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. paskelbtą Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/72/EB Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius LESTO jau palaipsniui plėtoja verslo klientų elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo automatizavimą.

Įdiegta ir veikia automatizuota rodmenų nuskaitymo sistema, kuri nuotolinio duomenų nuskaitymo būdu gauna informaciją iš beveik 16.000 verslo klientams įrengtų elektros energijos skaitiklių.

Tai jau leidžia automatizuotu būdu nuskaityti didžiąją dalį Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Verslo klientams plėtojama automatizuota apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo sistema šiemet gegužės mėnesį nuotoliniu būdu nuskaitė apie 90 proc. persiunčiamos elektros energijos. Tai sudarė daugiau nei 53 proc. visiems LESTO klientams, kurių yra daugiau nei 1,5 mln., paskirstytos elektros energijos. Per gegužę LESTO klientams paskirstė 628 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos”.

Justas Gavėnas, EKT: Kaip konkrečiai gali išaugti efektyvumas, automatizuojant apskaitą?

Kristina Milčienė: Šiuo metu LESTO naudojami elektros energijos skaitikliai verslo klientams leidžia apskaičiuoti detalius elektros energijos kiekius valandomis, kitus parametrus bei nuotoliniu būdu perduoti šią informaciją į bendrovės duomenų bazes. Tai leidžia užtikrinti elektros energijos vartotojų interesus ir didinti veiklos efektyvumą.

Automatizuotos rodmenų nuskaitymo sistemos diegimas verslo klientams sudarė prielaidas plėtotis elektros biržai, formuotis laisvai elektros energijos rinkai, kurioje vartotojai gali pasirinkti mažiausią kainą ir geriausias paslaugas teikiančius nepriklausomus elektros tiekėjus, o pastarieji gali tiksliai įvertinti klientų vartojimo grafikus.

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, turėdami informaciją apie valandinius klientų suvartojimo duomenis, turi galimybę pasiūlyti lankstesnę kainodarą, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius, o klientams nebereikia deklaruoti rodmenų.

Justas Gavėnas, EKT: Situacija, susijusi su hibridiniais ir elektra varomais automobiliais labai dviprasmė: iš vienos pusės tarsi prognozuojama elektromobilių era, iš kitos pusės visiškai neparengta viešoji infrastruktūra. Kokie LESTO planai, susiję su viešąją infrastruktūra, skirta elektromobiliams?

Kristina Milčienė: Elektromobilių įkrovimui nėra būtina jokia speciali infrastruktūra, šias transporto priemones galima įsikrauti tiesiog iš 230 V įtampos buitinio elektros lizdo – jis yra kiekvienuose namuose. Kraunant elektromobilį tokiu būdu, baterija būtų pilnai įkrauta per 8 valandas, su pilna baterija galima nuvažiuoti apie 130 kilometrų.

Specialios įkrovimo infrastruktūros poreikis aktualus dviem atvejais – kai vartotojas neturi galimybės įsikrauti namuose, arba kai reikalinga nukeliauti didesnius nei 130 km atstumus. Abiem atvejais yra sprendimai – viešose erdvėse galima įrengti gatvės įkrovimo prietaisus – tai įtaisai, leidžiantys pilnai įkrauti bateriją per dvigubai trumpesnį laiką – apie keturias valandas.

Yra vertinama, kad po 5 metų eksploatavimo elektromobilių baterijos talpa vis dar sudarys 80%. Taigi jei įsigiję elektromobilį, juo galėjote nuvažiuoti 150 km – po penkių metų vis dar galėsite nuriedėti 120 km vienu įkrovimu.
AB LESTO atstovė K. Milčienė

Ilgesnėms kelionėms aktualus greitasis įkrovimas, tam taip pat yra sprendimų – greitojo įkrovimo stotelėse elektromobiliai įkraunami vos per 15 - 20 minučių. Būtent tokio tipo infrastruktūra, mano galva, yra pati aktualiausia viešosiose vietose – tokių stotelių reikia ir judriausiose miestų vietose, ir pagrindiniuose transporto koridoriuose.

Įdomu žinoti, kad Lietuvoje jau dabar atsiranda pirmųjų įkrovimo stotelių prie prekybos centrų ar populiariausiose lankomose vietose. Ilgainiui jų bus beveik visose dažnai lankomose vietose.

LESTO viešosios infrastruktūros plėtojimo galimybes vertina pozityviai. Analizuojame infrastruktūros vystymo bei pirmųjų greitojo įkrovimo stotelių įrengimo galimybes; kartu su kitomis susijusiomis Valstybės institucijomis vertiname finansavimo pritraukimo ir nacionalinio masto projektų įgyvendinimo galimybes. Siekdami įgyvendinti pirmuosius elektromobilių projektus jau šiais metais, buriame įmones ir kitas suinteresuotas institucijas bendromis jėgomis įsigyti elektromobilių, deramės su galimais tiekėjais dėl palankesnių įsigijimo sąlygų, vyksta diskusija su galimais įkrovimo stotelių infrastruktūros tiekėjais. Kartu ieškome, kaip įgyvendinant šį projektą kuo labiau įtraukti visuomenę ir suteikti naudų kuo platesnei auditorijai – kokie parodomieji projektai turėtų vykti, kokie galbūt netradiciniai sprendimai turi būti įgyvendinti.

Justas Gavėnas, EKT: Kokia viešosios infrastruktūros elektromobiliams krauti ekonominė perspektyva? Tikriausiai neturėtume tikėtis, kad privažiuosime prie prekybos centro ar daugiabučio namo ir nemokamai galėsime įkrauti automobilį?

Kristina Milčienė: Priklausomai nuo elektros energijos tarifo, 100 km, nuvažiuotų elektromobiliu, kainuos nuo 4 iki 8 Lt (nuvažiuoti 100 km sunaudojama apie 13 kWh; pilna populiariausių elektromobilių baterijos talpa – nuo 16 iki 24 kWh). Tipiškai gyventojams 100 km kaina sudarytų panašiai tiek pat, kiek kainuoja 1 litras benzino.

Kristina Milčienė
Kristina Milčienė
© Bendrovės archyvas

Kaip matome iš užsienio šalių pavyzdžių, dažniausiai įrengus įkrovimo infrastruktūrą, elektra stotelėse yra tiekiama nemokamai. Savivaldybės, elektros tinklų operatoriai elektros energijos sąnaudas padengia siekdami paskatinti aktyvesnį ekologiško transporto naudojimą. Kai iniciatyvos yra valstybinio lygmens, šalys, taikančios skatinamųjų priemonių paketus, įprastai įsipareigoja skatinimo priemones taikyti 5 metams.

Verslo subjektai taip pat neretai savo sąnaudomis teikia galimybę elektromobilių naudotojams krautis nemokamai prie jų operuojamų prekybos centrų ar kitų verslo objektų, siekdami paskatinti elektromobilių vartotojus apsipirkti būtent jų prekybos centruose, lankytis jų organizuojamuose renginiuose.

Šiandien elektra papildomai apmokestinama tose valstybėse, kur privačia iniciatyva įrengtas platus greitojo įkrovimo stotelių tinklas. Yra ir pavienių atvejų, kai atskiri subjektai suteikia galimybę įsikrauti tokią transporto priemonę – pastaruoju atveju už paslaugą iš anksto prašoma fiksuoto mokesčio, atsiskaitoma grynaisiais arba banko kortele, suteikiama galimybė krautis reikiamą laiką.

Lietuvoje jau yra įrengtos kelios įkrovimo stotelės, elektra jose šiandien tiekiama nemokamai.

Justas Gavėnas, EKT: Kokiems kitiems tikslams galėtų tikti viešoji infrastruktūra? Ar galima būtų pasikrauti mobilųjį telefoną, pajungti automobilio pašildymo sistemą ir pan.?

Kristina Milčienė: Kalbant apie šios infrastruktūros naudojimą kitais tikslais, dažniausiai yra keliamas priešingas klausimas – kaip užtikrinti, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą nebus ketinama naudoti kitais tikslais ir bus išvengta ne tik elektros energijos vagysčių, bet ir nelaimingų atsitikimų? Abu klausimai svarbūs, ypač saugumo klausimas – labiausiai kalbant apie greitojo įkrovimo prietaisus, kurių atiduodama įtampa siekia net 500 V.

Šie klausimai sprendžiami visų pirma taikant specialias jungtis, tinkamas tik elektromobilių kištukams, taip pat užtikrinančias, kad prilietus bet kurias jungties vietos, žmogus nepajus įtampos.

Čia kartu galima paminėti, kad į tinklą įjungus elektromobilius, ne tik yra įkraunama baterija – dauguma modelių užtikrina dar ir papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, daugelio elektromobilių modelių šaltu oru žiemą yra automatiškai šildoma baterija, kad elektromobilį bet kuriuo metu būtų galima užvesti.

Yra ir papildomų komforto galimybių. Pavyzdžiui, elektromobilių, naktį paliekamų įjungtų į tinklą, galima iš anksto prišildyti saloną žiemą ir ryte susiruošus keliauti - ateiti jau į paruoštą, šiltą automobilį.

Justas Gavėnas, EKT: Kiek Jums svarbu bendradarbiauti su automobilių gamintojais? Juk būtent jie kuria elektromobilius, jų technologinę krovimo įrangą, standartus?

Kristina Milčienė: Bendradarbiavimas su automobilių gamintojais ir technologijų tiekėjais labai svarbus – pirmiausia dėl to, kad kol kas tik maža dalis elektromobilių modelių yra atstovaujami Lietuvoje, ir vystant diskusijas dėl elektromobilių infrastruktūros plėtros, naujų projektų – vienas esminių klausimų yra automobilių gamintojų interesai ateiti į Lietuvos rinką, kokiomis sąlygomis jie ateis ir kokius modelius galės pasiūlyti, kas nulems jų apsisprendimą. Naują elektrinių automobilių modelį įvedantis gamintojas turi investuoti pirmiausia į serviso užtikrinimą, tuo tarpu technologijų partneriai neretai patys yra potencialūs investuotojai kuriant infrastruktūrą.

Partneriai yra reikšmingas informacijos šaltinis planuojant naudotinus infrastruktūros standartus, atstumus tarp stotelių, joms įrengti reikalingas technines sąlygas ir vertinant kitus plėtrai svarbius aspektus.

Dauguma partnerių domisi ne tik konkrečiais vystomais projektais, jiems svarbi ir ilgalaikė perspektyva Lietuvoje. Todėl tikrai džiugu, kad Lietuvoje valstybiniu lygmeniu susirūpinta elektrotransporto infrastruktūros galimybių vertinimu ir dar šių metų III ketvirtį galime tikėtis patvirtintos ilgalaikės vizijos – aiški pozicija duos reikšmingus atsakymus svarbiausiems galimiems tiekėjams ir investuotojams bei ženkliai paskatins elektromobilių transporto plėtrą.

Justas Gavėnas, EKT: Kiek laiko tarnaus elektromobilių baterijos? Ar neteks jų keisti kas porą metų, bei ar jų utilizavimas nebus taršus aplinkai?

Kristina Milčienė: Yra vertinama, kad po 5 metų eksploatavimo elektromobilių baterijos talpa vis dar sudarys 80%. Taigi jei įsigiję elektromobilį, juo galėjote nuvažiuoti 150 km – po penkių metų vis dar galėsite nuriedėti 120 km vienu įkrovimu. Žinoma, talpos pokytis ženkliai priklausys nuo eksploatavimo specifikos: taksi elektromobilio, kraunamo keliskart per parą greituoju įkrovimo būdu, ir šeimos automobilio, kraunamo porąkart per savaitę iš buitinio elektros lizdo namuose, baterijos nusidėvėjimas skirsis.

Šiandien parduodamų elektromobilių baterijas galima pilnai perdirbti, taigi utilizavimo metu taršos išvengiama. Svarbu žinoti, kad nusidėvėjusios elektromobilių baterijos, kai jų talpa jau netenkins vartotojo, vis dar bus tinkamos panaudoti kitoms reikmėms – jas galima naudoti kaip nenutraukiamo elektros energijos tiekimo užtikrinimo priemonę (angl. UPS, Uninterruptable Power Supply) ten, kur elektros energijos nebuvimas sukeltų kritinių padarinių – pavyzdžiui, ligoninių operacinėse. Panaudojus didesnį šių baterijų kiekį, jos yra tinkama priemonė ir elektros tinklo balansavimui. Elektromobilių pardavėjai ir tiekėjai naudotas baterijas superka.

Justas Gavėnas, EKT: Kokias kitas naujas galimybes suteikia elektromobiliai ir jų atsiradimas Lietuvos keliuose?

Kristina Milčienė: Elektromobiliai gali būti naudojami ne tik kaip elektros energijos vartotojai – jie gali būti ir keliaujantis energijos šaltinis. Elektromobilio baterijos talpos užtenka tiekti elektros energiją vienam vidutiniam namui visą parą. Tai jau išbandyta – šia galimybe aktyviai ir sėkmingai naudojosi japonai po žemės drebėjimo dingus elektrai. Tai suteikia ir kitų naujų galimybių: iškylaujantys gamtoje gali išsivirti arbatos, romantikai – būti labiau girdimi traukiamai serenadai pritardami elektrine gitara.

Praktiški žmonės ateityje turės galimybę prekiauti elektros energija – naktį nebrangiai įkrovę bateriją, dieną būdami darbe ir palikę automobilį įjungtą į tinklą – galės energiją brangiau parduoti, pasiliekant tik tiek, kiek reikia grįžti namo. Šiai galimybei turi pasiruošti ne tik gyventojai, įsigydami elektromobilius, bet ir elektros tinklą valdančios bendrovės - reikalingi išmaniojo elektros tinklo elementai bei valdymą leidžianti atlikti IT sistema.

Kartu, be abejo, negalime pamiršti, kad elektromobilių atsiradimas yra ne tik dar vienos transporto priemonės alternatyvos atėjimas į rinką, tai yra naujos industrijos kūrimasis. Šio kūrimosi metu papildomo darbo turės ir techninius, montavimo darbus atliekančius bendrovės, ir IT bendrovės, ir komponentų gamintojai, ir ryšių tiekėjai; atsiranda naujų galimybių lizingo bendrovėms, draudimo kompanijoms. Yra daug nišų ir galimybių išreikšti savo kūrybiškumą ir pristatyti dar negirdėtus rinkoje produktus, juk elektromobilis – ne tik transporto priemonė, bet ir kompiuteris. Netradicinių galimybių pavyzdys? Elektromobiliai juda be jokio garso, tad vairavimo metu saugumo tikslais (kad pėstieji girdėtų privažiuojantį automobilį) galima įjungti įrašytą garsą. Matome mobiliųjų telefonų pavyzdį – ilgainiui apie skambutį pranešti radosi vis įvairesnės, polifoninės melodijos. Galbūt ir elektromobilių atveju rasis naujos veiklos net ir pramoginio turinio tiekėjams? Esame ant naujos industrijos kūrimosi slenksčio, ji atvers naujų galimybių skirtingų veiklų atstovams.

Kristinos Milčienės CV

Išsilavinimas:
Vilniaus universitetas (2002 – 2004). Matematikos ir informatikos fakultetas, Programų sistemos
Vilniaus pedagoginis universitetas (2005 – 2009). Ekonomikos fakultetas, Ekonomika ir verslo administravimas
Profesinė karjera:
AB LESTO, Elektromobilių iniciatyvų ir inovacinių produktų kuratorė, inovacinių produktų vystymas (nuo 2011)
TEO LT, AB, Projektų vadovė, pridėtinės vertės paslaugų vystymas (2010 - 2011)
Švedijos prekybos taryba prie Švedijos ambasados, Konsultantė / Projektų vadovė, tarptautinio verslo vystymo, strateginio planavimo projektai (2004 -2009)
Vilniaus universiteto skaičiavimo centras ir kitos ryšių / infrastruktūros paslaugas teikiančios bendrovės, IT sistemų vystymas ir palaikymas (2002 - 2004)

Apie AB „LESTO“

AB LESTO (Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius) įkurta 2011 m.sausio 1 d., sujungimo būdu reorganizavus skirstomųjų tinklų bendroves – akcinę bendrovę Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir akcinę bendrovę „VST“ (VST)
Pagrindinė LESTO veikla:
elektros persiuntimas vartotojams skirstymo tinklais
efektyvus naujų vartotojų prijungimas
skirstomųjų tinklų eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtojimas, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas
LESTO aptarnauja daugiau nei 1,5 mln. klientų visoje Lietuvoje. Šalyje veikia 45 LESTO klientų aptarnavimo centrai
Bendrovės valdomas turtas lygus 5,1 mlrd. Lt

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kelininkai pradeda žiemos sezoną: sandėliai užpildyti smėliu ir druska (3)

AB „Kelių priežiūra“ pradeda žiemos sezoną – budėtojai nepertraukiamai stebi Lietuvos...

Griežtėjantys taršos reikalavimai keičia „premium“ automobilių rinką: privalumų turi viena grupė (17)

Nuo 2018 m. rugsėjo visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai turėjo atitikti ne tik...

Nauji automobiliai lietuviams vis patrauklesni: jų pardavimų augimas šalyje – sparčiausias ES (12)

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius buvo sparčiausias...

„Volvo Cars“ pristatė pirmą savo elektromobilį „Volvo XC40 Recharge“ (11)

Ateityje „Volvo“ pirkėjai turės apsispręsti – ar jie nori iš elektros tinklo įkraunamo...

„Renault“ į miesto gatves paleido autonominį „ZOE Cab“ – siūlo pavežėjimo paslaugas

„Paryžiaus-Saclay autonominė laboratorija“ skelbia, kad nuo spalio 14 d. iki lapkričio 8 d.,...

Top naujienos

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (55)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (2)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Jasikevičius apie incidentą greta aikštės: dar nėra taip blogai, gyvename normalioje valstybėje (15)

Kauno „Žalgiris“ liko vienvaldžiu Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) lyderiu (6 pergalės/0...

Kokia išeitis laukia Pranckiečio situacijoje – ekspertai įvardijo vienintelį būdą išsikapanoti (136)

„Mano manymu, šią situaciją galima išspręsti vieninteliu būdu – Seimas turėtų susėsti ir...

Rimvydas Valatka. Kolchozas „Karbauskio keliu“ žengia į dangų (85)

Kartą seniai seniai prie Naisių pilkalnio iš po nakties išdygo žalias kolchozas, o gal taboras...

Tragiška avarija Širvintų rajone: įvykio vietoje žuvo jaunas motociklininkas (67)

Sekmadienį Širvintų rajone įvyko tragiška avarija. Policija pranešė, kad žuvo...

Įspėja dėl moters, graudžia istorija tuštinančios vilniečių pinigines (121)

Šaltą ir drėgną vakarą namo važiavusi vilnietė neliko abejinga pagalbos prašančiai moteriai,...

Aistros greta parketo: įžūlus „Žalgirio“ sirgalių sumanymas įaudrino „Ryto“ gerbėjus (135)

Prasidėjus „Ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynių trečiam kėliniui būrys „Žalgirio“...