Ilgai rengta, net trijų ministerijų užsakyta elektromobilių plėtros studija pagaliau paviešinta visuomenei. Studijoje siūloma imtis įvairių elektromobilių pilotinių projektų, taikyti jiems subsidijas minimaliai apmokestinus transporto priemones su vidaus degimo varikliais. Kartu siūloma mažinti elektromobilių plėtros ambicijas iki Lietuvos galimybių ribos.
© Gamintojo nuotr.

Dar 2011 m. Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos ministerijų iniciatyva buvo inicijuota kompleksinė elektromobilių transporto plėtros galimybių studija. Studijos tikslas – išnagrinėti elektromobilių transporto ir susijusios transporto infrastruktūros plėtros Lietuvoje poreikį ir galimybes, įvertinti jos galimą ekonominę ir aplinkosauginę naudą, identifikuoti problemas ir kliūtis bei, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, pateikti rekomendacijas, kaip plėsti Lietuvoje elektromobilių transportą ir susijusią infrastruktūrą.

Studijoje buvo nagrinėjamos tik iki 8 eismo dalyvių ir ne daugiau kaip 3,5 tonos krovinius gabenančios klasės transporto priemonės, o analizuojant elektromobilius prioritetas buvo teikiamas gryniesiems elektromobiliams (BEV), iš tinklo įkraunamiems hibridams (PHEV) ir prailgintos kelionės elektromobiliams (REV). Teigiama, kad būtent tokio tipo elektromobiliai atneša didžiausią naudą saugant aplinką ir tausojant degalus.

Pavienių iniciatyvų neužtenka

Studijoje pastebima, kad Lietuvoje jau buvo padaryti pirmieji žingsniai populiarinant elektromobilius, tačiau pažymima, kad pagrindinės elektromobilių plėtros iniciatyvos kyla tik iš privataus sektoriaus.

Subsidijos elektromobiliams būtų labai didelis žingsnis į priekį, tačiau tam lėšų kol kas nėra numatyta.
Martynas Čerkauskas

„Elektromobilių plėtros politika Lietuvoje paremta diskusijomis dėl reguliavimo, pilotinių projektų bei skatinimo priemonių poreikio. Aktuali ir viena iš Lietuvos silpnybių – kompetencijų ir iniciatyvų trūkumas didžiojoje dalyje savivaldybių dėl bendros elektromobilių politikos ir strategijos nebuvimo valstybiniu lygmeniu. Didieji elektromobilių gamintojai artimiausiu metu prekiauti naujais elektromobiliais neplanuoja, laukdami bendros Lietuvos elektromobilių plėtros strategijos patvirtinimo“, – rašoma studijoje.

Nors Susisiekimo ministerijos atstovai pripažįsta, kad studijoje išsakyta pastaba yra teisinga ir kad elektromobilių plėtros strategija yra būtina, teigiama, kad ji bus parengta tik apie 2014 m.: „Studijoje pateiktos išvados ir rekomendacijos bei Studijos pristatymų metu gautos pastabos ir pasiūlymai bus svarstomi elektromobilių darbo grupės posėdyje, kuris, atnaujinus sudėtį, preliminariai planuojamas 2013 m. sausį. Per šios darbo grupės posėdį taip pat bus svarstoma tolesnė elektromobilių plėtros eiga, t.y. ir elektromobilių plėtros strategijos parengimas. Kadangi šiuo metu tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje vis labiau pabrėžiama alternatyvaus kuro svarba, tikėtina, kad darbo grupei taip pat bus pasiūlyta rengti strategiją, kuri apimtų ne tik elektromobilius, bet ir kitas ekologiškesnio kuro transporto priemones – alternatyvaus kuro strategiją. Ją parengti rekomenduojama iki 2014 m.“, – „Atgimimui“ sakė susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Apmokestinti teršėjus, subsidijuoti „švariuosius“

Studijoje taip pat užsimenama, kad Lietuvos vairuotojams trūksta ekologiško vairavimo supratimo ir kultūros, tačiau net jei ji ir būtų, dėl dabartinių elektromobilių kainų didžiajai vairuotojų daliai šios ekologiškos transporto priemonės esą vis tiek yra neįperkamos, o jų eksploatavimas atsieina tiek pat ar net brangiau nei transporto priemonių su vidaus degimo varikliais. Atsižvelgiant į mūsų šalies specifiką, studijoje siūloma elektromobiliams taikyti PVM lengvatas ir subsidijas, o tam reikalingas lėšas surinkti nežymiai apmokestinus vidaus degimo variklių transporto priemones.

Tiesa, iki šiol valdžios atstovai buvo itin skeptiškai nusiteikę mokestinių lengvatų ir subsidijų elektromobiliams atžvilgiu. Buvo laikomasi pozicijos, kad elektromobiliai tėra turtingųjų visuomenės sluoksnių užgaida, todėl nėra reikalo jų įsigijimą skatinti iš valstybės biudžeto lėšų. Panašu, kad valstybinėse institucijose šis požiūris tebėra plačiai paplitęs, tačiau pasiūlymas dėl transporto priemonių su vidaus degimo varikiais apmokestinimo gali šiek tiek jį sušvelninti.

„Subsidijos elektromobiliams būtų labai didelis žingsnis į priekį, tačiau tam lėšų kol kas nėra numatyta. Kaip viena iš priemonių subsidijų krepšeliui, studijoje buvo pasiūlytas minimalus metinis transporto priemonių su vidaus degimo varikliu apmokestinimas“, – teigiama M. Čerkausko komentare.

Tačiau laikinai einančio pareigas susisiekimo ministro patarėjas kartu pridūrė, kad ne tik subsidijos yra elektromobilių skatinimo priemonės: „Tai – ir nemokamas elektromobilių stovėjimas (jau taikoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), ir A linijos jiems atvėrimas (KET pakeitimai įsigalios nuo 2013 m. sausio 19 d.).“

Siekiai turi atitikti galimybes ir indėlį

Vis dėlto bene svarbiausi studijos elementai yra elektromobilių plėtros Lietuvoje scenarijų vertinimas ir geriausio plėtros modelio identifikavimas. Studijoje buvo analizuoti trys elektromobilių plėtros scenarijai: du numatyti Susisiekimo ministerijos ir vienas pasiūlytas studijos rengėjų, būtent jis ir buvo įvertintas kaip turintis didžiausią galimybę būti įgyvendintas.

„Lietuvos tikslus palyginus su užsienio valstybių išsikeltais tikslais ir ekspertų prognozėmis dėl pasaulinių elektromobilių skaičiaus tendencijų, daroma išvada, kad Lietuvos Tikslas 1 (20 proc. viso automobilių parko – elektromobiliai) ir Tikslas 2 (2–4 proc. automobilių parko – „tikrieji“ elektromobiliai), neatitinka užsienio praktikos, yra pernelyg ambicingi ir sunkiai įgyvendinami. Atsižvelgiant į Lietuvos specifiką ir užsienio šalių tikslus, Tikslas 3 (3–10 proc. naujai perkamų automobilių – „kištukiniai“ elektromobiliai) atrodo realiausias.“

Studijoje taip pat siūloma kombinuoti privataus sektoriaus iniciatyvas su valstybinėmis, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad Susisiekimo ministerija iki šiol laikėsi pozicijos, kad elektromobilių plėtrai užteks privatininkų indėlio. Tikėtina, kad ateityje šis požiūris gali keistis.

„Valstybės indėlio į elektromobilių plėtrą poreikis, reikalingumas bei dydis bus numatytas strategijoje bei plėtros įgyvendinimo planuose. Tai labai priklausys nuo mūsų valdžios požiūrio į ekologišką transportą, ES politikos bei esamų valstybinių lėšų. Viena iš elektromobilių skatinimo ir populiarinimo priemonių galėtų būti žalieji pirkimai valstybiniame sektoriuje. Taip pat galėtų būti studijoje pasiūlytas pilotinis projektas, kurio metu tikslinei grupei (valstybinės institucijos, įmonės, elektromobilių entuziastai) jungtiniam elektromobilių įsigijimui galėtų būti gautos/suteiktos lengvatinės sąlygos. Taip būtų populiarinami elektromobiliai ir skatinamas domėjimasis tokiu transportu“, – nurodė M. Čerkauskas.

Kitų metų pradžioje, kai pasikeitusi valdžia sušauks elektromobilių darbo grupės posėdį, ims aiškėti, ar nauja politinė valia sieks, kad Lietuva neatsiliktų nuo pasaulinės transporto pažangos, ar bus inertiška ir šalis dar ilgai vilksis elektromobilizacijos ariergarde.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

ES perspėjimas: JAV muitas automobilių importui pažeis prekybos taisykles (6)

Bet koks Jungtinių Valstijų planas vienašališkai nustatyti muitus importuojamiems automobiliams...

Lazda smogė kitu galu: automobiliuose išpopuliarėjusi medžiaga kelia bjaurią problemą (37)

Netrukus po to, kai išaušo naujas tūkstantmetis, automobilių gamintojai pradėjo naudoti...

JAV grasinant pritaikyti tarifus automobiliams, „Volkswagen“ perspėja dėl protekcionizmo (2)

Automobilių rinkos milžinas „ Volkswagen “ (VW) ketvirtadienį perspėjo dėl „vienpusiško...

Vokietijos greitkeliuose – savivaldžių automobilių bandymai (6)

Technologijų kompanija „ Continental “ plečia savivaldžių automobilių technologijų bandymus...

„Uber“ pristato partnerių-vairuotojų draudimo programą

Pavėžėjimo paslaugų kompanija „ Uber “ praneša, kad platforma besinaudojantiems vairuotojams...

Top naujienos

Indrė Makaraitytė. Klausimus, kurių neužduoda Landsbergis, paklausia Karbauskis (2)

– Sąžiningai pasakykite, jeigu jūs išeitumėte iš politikos, jūs neperimtumėte iš mamos savo...

Maldeikienė: iš Dalios Grybauskaitės šito nesitikėjau (327)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniai pranešimai – lėkšti, o viešai skelbtas jos galimas...

Strazdauskaitės byla keliauja į teismą: teisėsauga patvirtino, kaip buvo nužudyta mergina (193)

Teisėsauga baigė ikiteisminį tyrimą dėl Ievos Strazdauskaitės nužudymo. Byla bus nagrinėjama...

Dvi šalys prieš Rusiją imasi veiksmų dėl virš Ukrainos numušto lainerio (26)

Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją 2014 metais numušus MH17 lėktuvą virš...

Trečiadienį apie tai sužinosime visi: įtaka politikams buvo labai rafinuota (50)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ( NSGK ) deda paskutinius štrichus ant savo išvadų...

Šaro „Žalgiris“ Kaukėnui primena ypatingą Lietuvos rinktinės savybę (6)

Rimantas Kaukėnas nėra retas svečias gimtinėje, tačiau jo vizitai pastaruoju metu nebuvo...

Kuršių nerijoje vėl griaunama, gyventojai su siaubu laukia buldozerių (324)

Mažai kas beprisimena, kaip prasidėjo vadinamoji nelegalių statybų Kuršių nerijoje istorija....

Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma, sveikatos politikai žada kitokį vaizdą (70)

Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje - vis dar pirma. Tai konstatuota Ekonominio...

Daina „Juoda orchidėja“ išgarsėjusi grupė papasakojo tikrąją savo hito istoriją: viskas, ką girdėjote iki šiol, tėra mitas (54)

Lietuvoje be dainos „Juoda orchidėja“ nepraeina nei vienas balius, o vestuvėse ši daina gali...

Futbolininko Ronaldinho vestuvių planai šokiruoja: nors ir gresia kalėjimas, jis ves dvi mylimąsias iškart

Vieno iš garsiausių pasaulio futbolininkų aukščiausio lygio varžybose nebepamatysime, tačiau...