Automobilio įsigijimas visais laikais buvo laikomas paprastu ir daug pastangų nereikalaujančiu procesu: pirkėjas atvyksta į turgavietę arba susitinka su automobilių perpardavėjais, išsirenka patikusį automobilį, sukerta rankomis su pardavėju ir su keturrate transporto priemone išvyksta savais keliais. Tačiau laikui bėgant ir daugėjant nemalonių situacijų, susijusių su nuo sukčių nukentėjusiais asmenimis, šis procesas tampa rimtu išbandymu.
„Dar visai neseniai buvo laikas, kai gyventojai norėdami įsigyti automobilį pirmu taikiniu vykdavo į kelis pagrindinius Lietuvoje esančius automobilių turgus. O ten, kaip dažname turguje pasitaiko, gali įsigyti katę maiše. Didelė dalis automobilių pirkėjų nukentėdavo nuo nesąžiningų pardavėjų, kurie nuslėpdavo įvairius lengvesnio ar sunkesnio pobūdžio automobilio defektus, tikruosius ridos duomenis ir kitą parduodamo transporto informaciją“, – pasakoja UAB „Longo LT“ vadovas P. Valiukėnas.
Jis pastebi, kad dėl to nukentėjusieji nenorėdami antrą kartą užlipti ant to paties grėblio ir būti apgauti, yra atsargesni. Jie atidžiau tikrina informaciją, daugiau turi žinių, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis automobilį ir jo pardavėją.
„Planuojantys pirkti automobilį pirmiausia prieš šį žingsnį ieško informacijos internete, konsultuojasi su specialistais, tikrina prieinamą parduodančio fizinio ar juridinio asmens informaciją, automobilio istoriją. Kitaip tariant, gyventojai daugiau edukuojasi, analizuoja, nes visgi automobilis yra didelis ir svarbus pirkinys. Be to, užkirsti kelią veikti nesąžiningiems pirkėjams ėmėsi ir valstybė“, – teigia ekspertas paminėdamas, kad sutartyse privalo būti pateikta teisinga informacija ir būtinai nurodytas savininko deklaravimo kodas (SDK).
Nors automobilį parduoti su defektu tampa sunkiau net ir tame pačiame automobilių turguje, šleifas apie čia vykstančius nesąžiningus automobilių pirkėjų atžvilgiu sudarytus sandorius ar „prastumiamus“ su defektais automobilius velkasi iki šiol. Todėl gyventojai keičia savo apsipirkimo įpročius ir ieško to, kas jiems garantuos kokybę, garantiją ir ramybę.
„Perkant jau naudotą prekę iš pavienių asmenų gali tekti susidurti su įvairiomis rizikomis. Norint jaustis ramiau įsigyjant nebe naują automobilį, geriausia rinktis sertifikuotą pardavėją. Jis prisiima atsakomybę už savo verslą ir jo reputaciją, todėl visi duomenys apie automobilius yra tikslūs ir tikri. Belieka išsirinkti mažesnę ar didesnę patirtį turintį automobilį priklausomai nuo poreikių ir galimybių“, – sako P. Valiukėnas ir priduria, kad naudotas automobilis nereiškia, kad yra senas. Pasiūloje yra santykinai naujų, modernių tik jau turėjusių vieną ar kelis šeimininkus.
Visgi jis pažymi, kad nesvarbu ar automobilis naujas, ar „matęs gyvenimo“, yra keletas kriterijų, kurie lietuviams ilgus metus išlieka svarbūs renkantis automobilį – tai gera komplektacija ir premium klasė.
„Tarp lietuvių yra tendencija pirkti ne naują „paprastą“ automobilį, o senesnį, tačiau aukštesnės klasės automobilį. Be abejo, visiems svarbu gera automobilio kaina, maža rida ir kiti techniniai parametrai“, – pastebėjimais dalijasi P. Valiukėnas.
Jis taip pat papildo, kad pandemija paliko žymę naudotų automobilių rinkoje. Atsisijojo ir sumažėjo pavienių automobilių perpardavinėtojų.
„Naudotų automobilių rinka Europoje yra labai didelė, todėl surasti ir atvežti automobilius į Lietuvą niekada nebuvo sudėtinga. Tiesa, kiek kebliau tapo per pandemiją kritus automobilių pasiūlai. Visgi didžiausias pokytis automobilių rinkoje įvyko tame, kad žmonės daug geriau žino savo teises ir jas gina. Jie nori sudaryti sutartis be nuslėptų mokesčių, investuoja finansų ir laiko, kad išsiaiškintų, kokia yra automobilio būklė“, – dėsto „Longo LT“ vadovas.
