Pavasarį ES Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, Lietuvos nacionalinis reguliavimas dėl dešiniavairių transporto priemonių buvo pripažintas prieštaraujančiu Europos Sąjungos teisei. Teoriškai tai reiškia, kad niekas negali drausti mūsų keliais važinėti automobiliais, kurie pritaikyti „atvirkščiam“ eismui. Praktiškai to greičiausiai nenutiks. Štai dėl ko.
© Shutterstock nuotr.

Įstatymai nepakito

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas atkreipė dėmesį, kad kol kas dešiniavairės transporto priemonės būtų laikomos nelegaliomis, nes šiuos dalykus reglamentuojantys įstatymai vis dar nepakeisti. Kadangi nėra numatyta data, iki kada privalu pakeisti teisės aktus, ES Teisingumo Teismo pripažintais „pažeidžiančiais laisvą prekių judėjimą“, vykdyti absurdiškų reikalavimų neabejotinai nebus skubama.

Tačiau yra dar viena problema, dėl kurios paūmėjimo būgštauja saugaus eismo specialistai – transporto priemonių vairo mechanizmo perkėlimo iš dešinės į kairę pusę. Prieš keletą metų į šiuos dalykus buvo žiūrima palyginti liberaliai. Perdirbtus automobilius būdavo galima įteisinti atliekant techninę ekspertizę ir gaunat pažymą apie sėkmingą mašinos adaptaciją mūsų šalyje įprastoms eismo sąlygoms.

Kurį laiką tai buvo kone vienintelis būdas patenkinti visoje Europoje smarkiai išaugusią sunkvežimių paklausą. Tačiau kai šis bumas atlėgo, o sąlygos, keliamos vilkikus perdirbti norintiems verslininkams, drastiškai pasikeitė.

Tvarka „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ buvo papildytas vienu nauju „saugikliu“. Jis numatė, kad ekspertizę galima atlikti tik tuomet, kai dešiniavairio sunkvežimio valdymo įrangą pakeitusi įmonė pateikia ir tos markės automobilių gamintojų ar oficialių jų atstovų parengtas technines perdirbimo sąlygas. Tačiau pastarieji atsisakė tokius dokumentus išdavinėti, pareiškę, kad bet kokios intervencijos į „geležį“ iš esmės keičia mašinos saugumo charakteristikas.

G. Jakubauskas, komentuodamas šias permainas pastebėjo, kad iš pradžių kilusi pasipiktinimo banga nuslūgo dėl keleto priežasčių.

„Visų pirma užsitęsęs sunkmetis pakoregavo sunkiojo transporto paklausą ir įvairaus tonažo vilkikai liovėsi būti deficitu. Antra – gerokai sumažėjo kainų skirtumas tarp nenaujų angliškų ir europietiškų sunkvežimių. Dabar jis siekia maždaug 20 proc., todėl perkeliant dešiniavairių automobilių valdymo mechanizmus į kairę visos būtinos procedūros „suvalgytų“ galimą uždarbį, atsirandantį dėl kainų skirtumo. Juk drauge su vairo kolonėle reikia perkelti ir akseleratorių, sankabą ir stabdžių pedalų bloką, pakeisti priekinius žibintus ir galinius priešrūkinius pažibinčius, sumontuoti naują valytuvų mechanizmą etc. Įdomu, kad mūsų ginčo su Europos Komisija dėl Lietuvoje galiojančių apribojimų dešiniavairėms mašinoms, viename dokumente jie kategoriškai pareiškė, kad perdirbtos transporto priemonės kelia didesnį pavojų nei standartiniai, eismui kita kelio puse pritaikyti, automobiliai“, – sakė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vadovas.

Žaidimai nesibaigė?

MAN atstovaujančios bendrovės „Adampolis“ vadovas Vidas Čebatavičius, komentuodamas šiuos dalykus pastebėjo, kad su dešiniavairiais sunkvežimiais pastaraisiais metais susiduria labai retai.

„MAN stengėsi aktyviai dirbti antrinėje rinkoje ir tais atvejais, kai su klientais būdavo sudaromos atpirkimo sutartys, nenauji sunkvežimiai būdavo kapitaliai sutvarkomi pačios MAN padaliniuose ir siūlomi ieškantiems pigesnių alternatyvų. Mes taip pat dirbome su tokia technika, taip pat ir kadaise parduota Didžiosios Britanijos vežėjams. Pastarieji savo transporto parką atnaujina gana dažnai, todėl mašinų rida kaip taisyklė būna nedidelė, o kainos ir kokybės santykis labai patrauklus. Norėdama parduoti šias mašinas į kontinentines Europos valstybes, Starachovicų mieste Lenkijoje MAN pastatė gamyklą, kurioje perdirbami dešiniavairiai vilkikai. Vienam automobiliui perdirbti MAN skiria apie 6000 eurų, už kuriuos yra keičiama ne tik vairo padėtis, bet ir nemažai kitų agregatų, degalų bakas ir t.t. Tokie vilkikai gauna specialius sertifikatus. “, – pasakojo V. Čebatavičius.

„Adampolio“ vadovo teigimu, tokios mašinos kainuodavo apie 20 – 30 proc. pigiau nei panašaus amžiaus kairiavairiai sunkvežimiai. Juos dažniausiai rinkdavosi pervežimais vietinėje rinkoje užsiimančios nedidelės įmonės. Lietuvoje tokių mašinų buvo parduota per 100. Tačiau dabar su perdirbta MAN technika „Adampolis“ nedirba.

Tuo tarpu techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio žiniomis, technika, kažkada gimusi su vairu dešinėje pusėje, vėl bandoma įsiūlyti Lietuvos transportininkams.

„Lietuvoje legalizuoti techniką su perdirbtu vairo mechanizmu neįmanoma, todėl pradeda gudrauti: tokie automobiliai laikinai registruojami Vokietijoje, o po to grąžinami į mūsų šalį jau kaip turintys „tvarkingus“ dokumentus. Tai, žinoma, nėra masinis reiškinys, tačiau perkantys nenaujus sunkvežimius turėtų būti atidūs“, – perspėjo G. Šlėderis.

Kaip atskirti „transvestitus“?

Technines ekspertizes atliekančios bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius kalbėdamas apie perdirbtas dešiniavaires mašinas pripažino, kad pastebėti buvusią „transplantaciją“ kartais būna labai sunku.

„Jei sunkvežimis perdirbtas kokybiškai, o šios operacijos pėdsakai specialiai užmaskuoti, nustatyti kuriai eismo sistemai – angliškai ar europietiškai – buvo skirtas sunkvežimis, gali tik itin patyręs kontrolierius. Tačiau ir jie kartais priversti spėlioti vertindami tokias smulkmenas, kaip durelių apdaila ar kilimėliai po kojomis, dujų išmetimo ar šildymo sistema. Taip yra todėl, kad ne visų gamintojų automobilių identifikacijos numeriuose būna užkoduota informacija apie tai, kurioje pusėje turėtų būti vairas. Tačiau MAN, „Volkswagen“, DAF, „Nissan“, „Fiat“ ir kai kurių kitų markių mašinų VIN koduose tokios informacijos nėra – ją gauti galima tik prisijungus prie gamintojo duomenų bazės“, – sakė R. Vėlavičius.

Tuo tarpu „Mercedes Benz“ identifikacijos numeryje VIN, vairo buvimo vietą žymi 10-aisis numerio simbolis: „1“, reiškia vairą kairėje pusėje, o „2“ – dešinėje. Analogiškai koduojama „Neoplan“ technika.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Renault“ į Lietuvą atvežė naują „žvėriuką“ (7)

Pirmą kartą pristatytas 2017 m. rugsėjį vykusioje Frankfurto automobilių parodoje, naujasis...

Perkamiausio elektromobilio titulą „Nissan Leaf“ užleido kinams (6)

„ Nissan Leaf “ ką tik neteko labiausiai perkamo elektrinio automobilio statuso – jį perėmė...

Rusijos lengvųjų automobilių gamybos dinamika stebina (40)

Per keturis šių metų mėnesius Rusijoje pagaminta 510 tūkst. lengvųjų automobilių – 20,4...

Geros žinios norintiems parduoti naudotą automobilį: dabar lengva kaip niekada (145)

„Ukrainiečių daugėja kiekvieną dieną. Galima taip pasakyti: dabar yra ukrainiečių daugėjimo...

Rusija imasi „Kortež“ projekto automobilių ir motociklų serijinės gamybos (73)

Valstybės korporacijos „ Rostech “ vadovą Sergejų Čemezovą priėmęs Rusijos prezidentas...

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (4)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (141)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (75)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (157)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (106)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (19)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (10)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...