Lexus“ kompanijai gerai sekasi Baltijos šalyse ir Rusijoje, tačiau Vokietijoje sunku palaužti trijų vietinių gamintojų dominavimą.
Alainas Uyttenhovenas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vieną savo paskutinių interviu kaip „Lexus Europe“ vadovas belgas Alainas Uyttenhovenas davė laikraščiui „Ärileht“. Nuo šių metų jis vadovauja „Lexus Germany“ verslui. Ši rinka Japonijos gamintojui neabejotinai yra sudėtingiausia Europoje, o kartu ir labai svarbi. A. Uyttenhoveno pareigų pasikeitimo priežastis – kompanijos vidinė rotacija tam, kad žmonės neužsibūtų per ilgai vienoje vietoje.

A. Uyttenhovenas pasidalijo „Lexus Europe“ planais, ir kodėl būtent Baltijos šalis jis pateikia kaip pavyzdį.

– „Lexus“ atėjo į Europos rinką dar visai neseniai.

– Visų pirma reikia atsižvelgti į tai, jog „Lexus“ buvo sukurtas ne Europos, bet JAV rinkai. Prieš maždaug 30 metų JAV prekybos atstovai nuvyko pas „Toyota“ vadovus pranešti, jog „Camry“ modelį perkantys žmonės nori ko nors naujo. Beveik dvejus metus buvo galvojama ir atsakymas nebuvo didesnis ar geresnis „Camry“ modelis – nuspręsta sukurti prabangių automobilių prekinį ženklą „Lexus“. Iki 2005 metų tai buvo 100% JAV rinkai skirtas prekinis ženklas. 2005 metais nusprendėme tapti pasauliniu prekiniu ženklu ir pradėti pardavinėti „Lexus“ automobilius Europoje, Kinijoje ir Japonijoje.

"Lexus LC500"
"Lexus LC500"
© DELFI / Andrius Ufartas

– Kaip jums sekėsi Europoje?

– Automobilių pramonėje viskam reikia laiko. „Lexus“ kompanijai prireikė 4-5 metų įgyvendinti naujai svajonei. Po to sekė didelis augimas. Aš ten dirbau ketverius metus. Pradžioje Europoje pardavėme 40 000 automobilių, dabar esame pardavę 75 000, o 2020 metais norime pasiekti iki 100 000 automobilių. Tai nebuvo mūsų pardavėjų gudrybė, o veikiau sprendimas, jog „Lexus“ ženklas turi tapti europietiškesniu.

– Ką tai reiškia?

– Iš tikrųjų tą patį galima pasakyti ir Kinijos bei Japonijos atvejais. JAV rinkoje paklausūs dideli varikliai ir dideli automobiliai. Tokia pati istorija ir Artimuosiuose Rytuose bei Rusijoje. Europoje, Kinijoje ir Japonijoje taip nėra. Mes turėjome sukurti produktus, kurie tinka šiuose regionuose. Pavyzdžiui, Europoje geriausiai parduodamas „Lexus NX“ yra suprojektuotas visų pirma atsižvelgiant į vietos rinką.

– Europos rinka nėra paprasta, trys Vokietijos didieji koncernai stovi priešakyje.

– Taip. Neskaitant „Cadillac“, „Lincoln“ ir galbūt Japonijos „Acura“, visų likusių prabangių automobilių tėvynė yra Europoje. Mes stengiamės išsiskirti 4-5 aspektais. Pirmasis yra dizainas. Dešimt metų mūsų kryptis buvo patikti visiems. Tačiau jei stengiesi patikti visiems, tada niekas tavęs karštai nemylės.

Tuomet nusprendėme sukurti išskirtinį dizainą, kuris sukeltų skirtingas emocijas. Kam patinka, tam patinka labai. Be to, Europa yra labai ekologiškai sąmoningas regionas. Europos Sąjungos šalyse parduodame 90-98% hibridų, o tai, kaip žinoma, yra alternatyva benzininiams ir dyzeliniams automobiliams.

"Lexus LS 500 h"
"Lexus LS 500 h"
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Tai jūs nesistengiate tiesiogiai kovoti su vokiečiais?

– Mes nekovojame su jais jų pačių teritorijoje. Mes esame labiau gyvenimo būdo prekinis ženklas. Nežiūrime į automobilį kaip į gyvenimo centrą, tačiau kaip į vieną svarbų elementą, kuris daro gyvenimą įdomesnį. Be to, norime pasiūlyti geriausią klientų patirtį. Tą sako visi, tačiau tyrimai rodo, jog „Lexus“ rezultatai šioje srityje visuomet buvo labai geri. Tai tikriausiai kyla iš mūsų japoniškų šaknų. Jie turi žodį omotenashi– rūpinimasis žmonėmis. Japonai čia labai stiprūs.

– Kokiose Europos šalyse jums sekasi ypač gerai?

– Yra šalių, kurios išsiskiria. Sunkiausia sekasi Vokietijoje – kaip futbolo komandai, kuri visą sezoną turi žaisti priešininko aikštėje. Yra rinkų, kurios yra geros – jūs patys esate iš šio regiono. Šiaurės Europoje mes esame stiprūs. Gerai sekasi ir Rusijoje, kur nėra daug klasikinės viduriniosios klasės, tačiau stipri aukštoji klasė, kuriai „Lexus“ patinka. Ir Lenkijoje tradiciškai sekasi gerai.

– Esu girdėjęs, jog Baltijos šalis vertinate palankiai, kadangi čia „Lexus“ rinkos dalis yra didesnė nei kitur.

– Toji rinka yra maža. Tų, kurie gali sau leisti įsigyti „Lexus“, skaičius yra ribotas. Vokietijoje visi žmonės turi savų su „Mercedes“, „BMW“ arba „Audi“ susijusių istorijų. Tačiau ši rinka atsidarė tik visai neseniai ir Baltijos šalyse visi turėjo tą patį pradinį tašką.

Beveik kiekviename susirinkime pasakau, jog jei mūsų pardavimas visoje Europoje būtų toks pats geras kaip Baltijos šalyse, tai automobilių parduotume iki penkių kartų daugiau. („Lexus“ rinkos dalis Baltijos šalyse yra apie 8%, o visoje Europoje siekia apie 2% – T. S.)

– Jūsų flagmanas LS neseniai buvo atnaujintas. Kas jums patiems labiausiai patinka?

– Automobilių pramonės flagmanai yra labai įdomūs. Mes stengėmės įdiegti specifinę technologiją, pavyzdžiui, hibrido technologiją, tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios renkamasi naują automobilį, yra dizainas. LS šioje srityje labai išsiskiria. Taip pat čia sudėta geriausia Japonijos kultūros dalis, pavyzdžiui, šilkas interjere ar shiatsu masažo funkcija sėdynėse.

"Lexus LS 500 h"
"Lexus LS 500 h"
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Kažkodėl jūsų klientą matau kaip jauną, novatorišką ir technologijomis besidomintį žmogų. Ar jis toks?

– Įdomi mintis. Mes laikome save jaunu prekiniu ženklu. „Lexus“ kažkada norėjo būti geras mokinys. Dabar esame kaip kažkas, kam greitai sukaks 30 metų. Tuomet jau turi susiformavusią asmenybę ir žinai, kas esi. Žinai savo stiprybes ir silpnybes, tai, kas patinka, ir kas ne. Tu nenori būti kaip kiti. Tai didinga akimirka mūsų istorijoje. Sutinku su jumis.

– Aukštos klasės automobilių rinka pradeda po truputį keistis. „Tesla“ taip pat nori joje dalyvauti.

– Vokietijos trejetui priklauso 75% Vakarų Europos „premium“ automobilių rinkos. Kiti kovoja dėl tų 25%. Rinka tikrai keičiasi. „Tesla“ be jokios abejonės yra technologijų novatorius. Mes juos gerbiame, tačiau tikime, jog prabangus automobilis reiškia daug daugiau nei technologija: istorija, gyvenimo būdas ir daugelis kitų dalykų. Ateityje taps labai svarbu rūpintis klientais.

– LS atnaujinimas reiškia, jog be jokios abejonės jūsų pardavimai dabar smarkiai padidės.

– Taip, teisingai. Yra žmonių, kurie yra lojalūs vienam prekiniam ženklui. Prabangaus automobilio vieno atnaujinimo trukmė yra maždaug šešeri metai. Po to lojalus klientas perka ir naują modelį. Kita grupė yra tie, kurie visuomet nori moderniausio automobilio, ar pasipuikuoti prieš draugus, ar dėl kokios nors kitos priežasties. Pirmieji dveji metai naujai versijai yra labai svarbūs, po to lieka tik lojalūs klientai. Tie, kas keičia prekinius ženklus, negali likti su tavimi, kadangi vis daugiau atsiranda naujų prabangių automobilių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauniečiams palengvino gyvenimą – turės dar vieną būdą išvažiuoti į A1 magistralę (4)

Šį ketvirtadienį vairuotojams atverta Kauno Ašigalio gatvės jungtis su A1 magistrale . Naujasis...

Panevėžio karas su vilkikais: vieni draudimų nepaiso, kiti šaiposi, kad asfaltą gadina ir aukštakulniai (4)

Nors dėl ekstremalių oro sąlygų ir vykdomų gatvių remonto darbų Panevėžio savivaldybė iki...

Kaip ir kodėl „Volkswagen“ reklamoje atsirado „Chevrolet“?

Ar kada nors matėte automobilių reklama, kurioje vienas gamintojas reklamuotų kito gamintojo...

Policija tapo draudimo kainų įkaite: nebeįperka „Kasko“, automobilius remontuos pati (441)

Kelis kartus išaugę automobilių draudimo įkainiai galvos skausmu tapo ne tik eiliniams Lietuvos...

Naudotų automobilių rinka auga: į Lietuvą vežami 11 metų amžiaus dyzeliai (9)

Bendrovė „ AutoTyrimai “, išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, nutatė, kad liepą...

Top naujienos

Chodorkovskis apie „Vagner“ veiklą tyrusių žurnalistų nužudymą: tai kruopščiai suplanuota operacija (69)

Trijų Rusijos žurnalistų, tyrusių samdytų Rusijos karių veiklą Centrinės Afrikos Respublikoje,...

Sužinoti, ką veikia Seimo nariai, darosi vis sunkiau: įžvelgia slaptus valdančiųjų interesus (69)

Sekti Seimo narių aktyvumą nuo šiol bus kur kas sudėtingiau: Seimo valdybos priimtu sprendimu...

Po kelionės į Graikiją suprato, kodėl Lietuvai reikia mokamų paplūdimių (145)

Mokami paplūdimiai yra viso pasaulio ateitis, nes juose yra visko, apie ką svajoja poilsiautojai....

Emigrantų šeimos tragedijos dalyviai paprašė išklausyti ir kitą pusę: prabilo apie girtavimus ir palaidą gyvenimą (90)

Po to, kai Lietuvoje atostogavęs vienuolikametis berniukas buvo slapta išgabentas į Vokietiją,...

Filme „Titaniko“ tragedija parodyta ne visai tiksliai: kaip iš tiesų skendo laivas?

James'as Cameronas, garsiojo filmo „Titanikas“ (1997 m) kūrėjas investavo daug pastangų ir...

Klaipėdiečių kantrybė trūko: juodos dulkės skverbiasi į būstus, vaikai ėmė kosėti (225)

Šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai nori uždrausti vienai didžiausių...

12 garsiausių visų laikų Madonnos skandalų: masturbavosi prieš kameras, viešumoje apnuogino spenelį, išleido erotinių fotografijų albumą (10)

Popkaralienė Madonna, kuriai rugpjūčio 16 dieną sukako 60 metų, visą savo gyvenimą nesibodėjo...

Kodėl smerkiame didelį poros amžiaus skirtumą? (36)

Amžiaus skirtumas poroje žeidžia mūsų moralinius įsitikinimus – dažnai manome, kad tokie...

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Emilio Vėlyvio rengtos provokacijos bažnyčioje (468)

Neįprastu būdu Žolinių šventę sugalvojusiam paminėti režisieriui Emiliui Vėlyviui ir jo...

„DELFI dėmesio centre“ taip pat galės matyti BTV ir „Info TV“ žiūrovai (208)

Nuo rugpjūčio 27 d. DELFI TV eteryje pradedama rodyti laida „DELFI dėmesio centre“, kurią ves...