Įsivaizduokite tokią situaciją: lietuvis, vairuodamas Švedijoje registruotą automobilį, viename Ispanijos kurortų padaro klaidą ir taranuoja prancūzo pensininko „bolidą“. Jei niekas rimčiau nenukenčia, sugaišus valandėlę kitą pildant eismo įvykio deklaraciją, galima skirstytis.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tačiau jei kyla ginčų dėl to, kam tenka atsakomybė bei kas turėtų atlyginti nuostolius, laukia neišvengiamos gūžynės po teisėtvarkos ir draudimo džiungles...

Gera žinia yra ta, kad šią vasarą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pateikė išaiškinimą kaip dar gali būti nagrinėjamos bet kurioje ES šalyje eismo įvykyje nukentėjusių žmonių problemos: pasirodo visi debatai dėl žalos atlyginimo gali vykti mūsiškiuose teismuose.

„Nauja“ sena žinia

Šiuos dalykus komentuodamas „Magnusson“ kontoros advokatas Marius Liatukas pastebėjo, jog dar 2007-aisiais ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad „nukentėjusioji šalis ieškinį draudikui gali tiesiogiai pareikšti valstybės narės, kur yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, teisme, jeigu toks tiesioginis ieškinys yra galimas ir jeigu draudiko nuolatinė verslo vieta yra valstybės narės teritorijoje“.

„Taigi, Aukščiausiojo Teismo nutartis pati savaime naujos teisės aiškinimo taisyklės nesuformulavo. Kita vertus, LAT nutartis tik patvirtina, kad už Lietuvos ribų nutinkantys incidentai vis dar sprendžiami komplikuotai.

Kad pagaliau būtų suformuota „lietuviška“ praktika, leidžianti eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui pasinaudoti ES teisės aktuose suteiktomis teisėmis, prireikė metų laiko. Tačiau ir dabar reikia turėti galvoje, kad LAT nutartimi išsprendė ne ginčą iš esmės, o tik atsakė, kad asmuo tokią teisę turi.

Po šios nutarties grįžtama į pradinę stadiją – sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas ir procesas pradedamas iš naujo. Todėl LAT nutartis vežėjams pirmiausia naudinga ta prasme, kad, tikėtina, daugiau nebeteks panašiai vargti bent pradiniame bylinėjimosi etape aiškinantis, kurios valstybės teismas yra kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio ieškinius“, – aiškina M. Liatukas.

Pasak „Magnusson“ advokato, tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar valstybės narės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisė numato galimybę nukentėjusiajam asmeniui pareikšti tiesioginį ieškinį žalą padariusio asmens draudikui.

Kadangi tokią galimybę numatyti valstybes nares įpareigoja ES direktyvos, tikėtina, kad visose ES valstybėse narėse ji yra ar bent jau turėtų būti. Tačiau siekiant išvengti netikėtumų kiekvienu atveju siūlytina pasitikrinti faktą, ar konkreti valstybė narė tinkamai įgyvendino ES reikalavimus.

Abejonės lieka

„Lietuvos Draudimo“ Žalų išieškojimo skyriaus vadovė Violeta Rimonienė savo ruožtu prognozavo, kad draudikų veiklai minėtas LAT išaiškinimas greičiausiai neturės jokios apčiuopiamos įtakos.

„Kitos Europos Sąjungos valstybės narės taip pat turi tokią praktiką. Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas vienu iš pamatinių ES principu – laisvu asmenų judėjimu visoje Europoje. Tačiau nepaisant to, kad ši kasacinio teismo nutartis suteiks daugiau teisinio aiškumo Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems subjektams dėl galimo jų teisių gynimo, pats toks teisių gynimas Lietuvoje savaime situacijos nepalengvina“, – pastebi V. Rimonienė.

Žalų išieškojimo skyriaus vadovės teigimu, toks savo galimai pažeistų teisių gynimas pasirinktoje ES valstybėje narėje nepaneigia fundamentalios 1971 m. Hagos konvencijos nuostatos, kad visi ginčai nagrinėjami pagal tos valstybės narės vidaus teisę, kurioje įvyko eismo įvykis.

„Tai reiškia, kad nors asmuo kreipiasi į savo šalies teismą, ginčas bus sprendžiamas pagal tokias „žaidimo taisykles“, kokios galioja toje valstybėje, kurioje buvo fiksuotas eismo įvykis ir kurioje yra draudimo bendrovė.

Dėl šios priežasties pasirinkus teisių gynimą kitoje valstybėje narėje iš esmės susiduriama su kitais sunkumais, o toks teisių gynimas nebūtinai visada bus paprasčiausias ir efektyviausias būdas.

Tokiais atvejais nukentėjusiam asmeniui patartume itin atidžiai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir pasirinkti tinkamiausią jam pažeistų teisių gynimo būdą bei vietą“, – rekomendavo „Lietuvos draudimo“ atstovė.

Tą patį akcentavo ir advokatas M. Liatukas. Jo teigimu, tam tikrais atvejais vertėtų rimtai apsvarstyti, kas geriau: Lietuvoje gliaudyti, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės teisės „riešutus“, ar naudojantis užsienyje praktikuojančių teisininkų pagalba iš karto perduoti ginčo sprendimą tos šalies teisę išmanantiems vietiniams specialistams.

Žinoma, apsisprendimui įtakos turi ir ginčo suma, ir kylančių teisės klausimų sudėtingumas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Hamburgas pirmasis Vokietijoje pradės taikyti draudimus dyzeliniams automobiliams (13)

Hamburgo valdžia trečiadienį paskelbė uždrausianti kai kuriuos dyzelinius automobilius labiausiai...

„Renault“ į Lietuvą atvežė naują „žvėriuką“ (8)

Pirmą kartą pristatytas 2017 m. rugsėjį vykusioje Frankfurto automobilių parodoje, naujasis...

Perkamiausio elektromobilio titulą „Nissan Leaf“ užleido kinams (9)

„ Nissan Leaf “ ką tik neteko labiausiai perkamo elektrinio automobilio statuso – jį perėmė...

Rusijos lengvųjų automobilių gamybos dinamika stebina (44)

Per keturis šių metų mėnesius Rusijoje pagaminta 510 tūkst. lengvųjų automobilių – 20,4...

Geros žinios norintiems parduoti naudotą automobilį: dabar lengva kaip niekada (154)

„Ukrainiečių daugėja kiekvieną dieną. Galima taip pasakyti: dabar yra ukrainiečių daugėjimo...

Top naujienos

Karbauskio išviešintas Urbšys: Tomas Dapkus tiesiog mane informuodavo, jei kas blogai (25)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė...

Palygino kainas Lietuvoje ir Portugalijoje: lietuviai neturėtų skųstis (39)

Tūkstančiu eurų per mėnesį papilnėjanti piniginė – įprastas ir orus portugališkas...

Prabilo pasikėsinimą nužudyti išgyvenusi Julija Skripal: man pasisekė, kad esu gyva (3)

Julija Skripal pirmą kartą prabilo viešai po pasikėsinimo į jos ir jos tėvo gyvybę 2018 metų...

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (716)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

„Žalgirį“ premijomis motyvavęs Motiejūnas paslapčia pildo galimų naujokų sąrašą (26)

Neįtikėtinai sėkmingas „Žalgirio“ sezonas suteiks klubui tvirtą finansinį pagrindą, kuris...

Karbauskis atrėžė Grybauskaitei: į prezidentūrą iki rinkimų kojos nekels (945)

„Valstiečių žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis užbrėžė raudoną liniją santykiuose...

Miegojo šalia agentūros durų, kol gavo svajonių darbą (3)

Filmų kūrėjas, fotografas, kūrybininkas Danielis Soares taip norėjo dirbti reklamos versle, kad...

Idėjos šios vasaros vestuvėms iš karališkosios puotos stilistės verdiktas (1)

Nieko nesitikėjau iš šių karališkųjų vestuvių, todėl natūraliai nebuvo ir jokios staigmenos...

Pridėtinio cukraus atsisakiusi Agnė Kulitaitė: trys spurgos „vienu mauku“ man prilygdavo juokui

Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi Agnė Kulitaitė ryžosi eksperimentui: pasitikdama vasarą...

Pasitikrinkite: išskyrė 5 neįprastus simptomai, išduodančius širdies ligas (5)

Pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima labai aukštas pozicijas, o ir...