aA
Įsivaizduokite tokią situaciją: lietuvis, vairuodamas Švedijoje registruotą automobilį, viename Ispanijos kurortų padaro klaidą ir taranuoja prancūzo pensininko „bolidą“. Jei niekas rimčiau nenukenčia, sugaišus valandėlę kitą pildant eismo įvykio deklaraciją, galima skirstytis.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tačiau jei kyla ginčų dėl to, kam tenka atsakomybė bei kas turėtų atlyginti nuostolius, laukia neišvengiamos gūžynės po teisėtvarkos ir draudimo džiungles...

Gera žinia yra ta, kad šią vasarą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pateikė išaiškinimą kaip dar gali būti nagrinėjamos bet kurioje ES šalyje eismo įvykyje nukentėjusių žmonių problemos: pasirodo visi debatai dėl žalos atlyginimo gali vykti mūsiškiuose teismuose.

„Nauja“ sena žinia

Šiuos dalykus komentuodamas „Magnusson“ kontoros advokatas Marius Liatukas pastebėjo, jog dar 2007-aisiais ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad „nukentėjusioji šalis ieškinį draudikui gali tiesiogiai pareikšti valstybės narės, kur yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, teisme, jeigu toks tiesioginis ieškinys yra galimas ir jeigu draudiko nuolatinė verslo vieta yra valstybės narės teritorijoje“.

„Taigi, Aukščiausiojo Teismo nutartis pati savaime naujos teisės aiškinimo taisyklės nesuformulavo. Kita vertus, LAT nutartis tik patvirtina, kad už Lietuvos ribų nutinkantys incidentai vis dar sprendžiami komplikuotai.

Kad pagaliau būtų suformuota „lietuviška“ praktika, leidžianti eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui pasinaudoti ES teisės aktuose suteiktomis teisėmis, prireikė metų laiko. Tačiau ir dabar reikia turėti galvoje, kad LAT nutartimi išsprendė ne ginčą iš esmės, o tik atsakė, kad asmuo tokią teisę turi.

Po šios nutarties grįžtama į pradinę stadiją – sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas ir procesas pradedamas iš naujo. Todėl LAT nutartis vežėjams pirmiausia naudinga ta prasme, kad, tikėtina, daugiau nebeteks panašiai vargti bent pradiniame bylinėjimosi etape aiškinantis, kurios valstybės teismas yra kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio ieškinius“, – aiškina M. Liatukas.

Pasak „Magnusson“ advokato, tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar valstybės narės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisė numato galimybę nukentėjusiajam asmeniui pareikšti tiesioginį ieškinį žalą padariusio asmens draudikui.

Kadangi tokią galimybę numatyti valstybes nares įpareigoja ES direktyvos, tikėtina, kad visose ES valstybėse narėse ji yra ar bent jau turėtų būti. Tačiau siekiant išvengti netikėtumų kiekvienu atveju siūlytina pasitikrinti faktą, ar konkreti valstybė narė tinkamai įgyvendino ES reikalavimus.

Abejonės lieka

„Lietuvos Draudimo“ Žalų išieškojimo skyriaus vadovė Violeta Rimonienė savo ruožtu prognozavo, kad draudikų veiklai minėtas LAT išaiškinimas greičiausiai neturės jokios apčiuopiamos įtakos.

„Kitos Europos Sąjungos valstybės narės taip pat turi tokią praktiką. Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas vienu iš pamatinių ES principu – laisvu asmenų judėjimu visoje Europoje. Tačiau nepaisant to, kad ši kasacinio teismo nutartis suteiks daugiau teisinio aiškumo Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems subjektams dėl galimo jų teisių gynimo, pats toks teisių gynimas Lietuvoje savaime situacijos nepalengvina“, – pastebi V. Rimonienė.

Žalų išieškojimo skyriaus vadovės teigimu, toks savo galimai pažeistų teisių gynimas pasirinktoje ES valstybėje narėje nepaneigia fundamentalios 1971 m. Hagos konvencijos nuostatos, kad visi ginčai nagrinėjami pagal tos valstybės narės vidaus teisę, kurioje įvyko eismo įvykis.

„Tai reiškia, kad nors asmuo kreipiasi į savo šalies teismą, ginčas bus sprendžiamas pagal tokias „žaidimo taisykles“, kokios galioja toje valstybėje, kurioje buvo fiksuotas eismo įvykis ir kurioje yra draudimo bendrovė.

Dėl šios priežasties pasirinkus teisių gynimą kitoje valstybėje narėje iš esmės susiduriama su kitais sunkumais, o toks teisių gynimas nebūtinai visada bus paprasčiausias ir efektyviausias būdas.

Tokiais atvejais nukentėjusiam asmeniui patartume itin atidžiai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir pasirinkti tinkamiausią jam pažeistų teisių gynimo būdą bei vietą“, – rekomendavo „Lietuvos draudimo“ atstovė.

Tą patį akcentavo ir advokatas M. Liatukas. Jo teigimu, tam tikrais atvejais vertėtų rimtai apsvarstyti, kas geriau: Lietuvoje gliaudyti, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės teisės „riešutus“, ar naudojantis užsienyje praktikuojančių teisininkų pagalba iš karto perduoti ginčo sprendimą tos šalies teisę išmanantiems vietiniams specialistams.

Žinoma, apsisprendimui įtakos turi ir ginčo suma, ir kylančių teisės klausimų sudėtingumas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Nissan“ atidavė duoklę kosmosui: sukūrė automobilį–observatoriją (1)

Hanoverio transporto priemonių parodoje „Nissan“ pristatė neregėtą „ Nissan Navara Dark...

Išsiaiškino, kaip padangas renkasi Lietuvos vairuotojai: rūpi net keliamas triukšmas (22)

Kas antras lietuvis mano, jog padangų skleidžiamas triukšmas yra labai arba iš dalies svarbus,...

Diena be automobilio, bet su nemokamu viešuoju transportu (6)

Šeštadienį Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis mini Tarptautinę dieną be automobilio....

„Peugeot“ sukūrė savavaldį elektromobilį: pagreitis lyg sportinio, o įkraunamas – be laidų (16)

Spalio pradžioje Paryžiaus automobilių parodoje „ Peugeot “ pristatys savavaldį elektrinį...

BMW pademonstravo technologiją, apie kurią iki šiol buvo kalbama tik puse lūpų (6)

BMW motociklų padalinys pademonstravo tai, apie ką transporto pasaulyje kalbama nedaug –...

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (60)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (326)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (577)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (774)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (13)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (99)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (62)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (6)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1386)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (252)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...