aA
Mieste pusiau važiuojantys, pusiau skrendantys begarsiai aparatai, kurie pagelbės keliaujant ir atliekant kasdienes užduotis, nebūtinai yra futuristinis vaizdas, sako Vidas Žuraulis, Vilniaus Gedimino technikos universiteteo Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Anot jo, procesų automatizacija ir išmaniųjų skaitmeninių technologijų taikymas pastaruoju metu sparčiai keičia Lietuvoje veikiantį transporto sektorių, sakoma pranešime žiniasklaidai.
Autonominiai automobiliai iš parodų salių į Lietuvos kelius persikels per artimiausią dešimtmetį
© DELFI / Karolina Pansevič

Šalia šių pokyčių ne mažiau svarbios ekologijos ir aplinkosaugos idėjos, kurios vis labiau veikia ir mūsų šalies transporto sektorių.

„Tikiuosi, kad transporto sistema jau greitai keisis į gausios elektrifikacijos pusę ir gatvėse matysime tik tylias, efektyviai energiją naudojančias ir žmonių gyvybes saugančias transporto priemones“, – tokią aplinkai ir žmonėms nekenksmingo transporto ateitį prognozuoja doc. dr. Vidas Žuraulis.

– Transporto sistema Lietuvoje. Ar spėjame koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis?

– Apie šalyje veikiančią transporto sistemą plačiai kalbama, todėl galime išgirsti įvairią visuomenės ir institucijų atstovų nuomonę. Nenuostabu, nes mūsų valstybėje transportas užima svarbų vaidmenį, visų pirma, dėl geografinės padėties nulemto krovinių vežimo išvystymo. Krovinių srautai, vykstantys Rytų–Vakarų bei Pietų–Šiaurės kryptimis, turi įtakos didesniam transporto įmonių efektyvumui, taip pat valstybei ir jos žmonėms. Transporto sektoriaus indėlis į šalies kuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra itin reikšmingas. Prie to svariai prisideda ir kitos transporto rūšys: jūrų ar bėginis transportas. Negalima nepaminėti mūsų prieigos prie Baltijos jūros bei su tuo susijusio ir svarbaus vaidmens Baltijos jūros regiono transporto politikoje.

Be logistikos vaidmens, mūsų šalies, kaip ir bet kurios kitos, gyvenimas neįsivaizduojamas ir be kasdienių bei tolimesnių kelionių. Manau, kiekvienas sutiks, kad daugelis gyventojų naudojasi automobiliais, viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar kitomis transporto priemonėmis. Netgi eidami pėsčiomis žmonės taip pat dalyvauja viešajame eisme. Tai įrodo, koks yra reikšmingas transportas ir sklandus jo sistemos veikimas. Technologinė pažanga ir išmaniosios sistemos neaplenkia šios srities ir įvairiomis formomis prisideda prie efektyvesnio transporto ar bent tokio, kuris tenkintų esminius gyventojų poreikius, kūrimo.

Mūsų transporto sistemą nėra lengva apibūdinti dėl minėto jos daugialypiškumo, tačiau esu linkęs žiūrėti pozityviai ir, manau, kad, siekdami aukštų tikslų, einame teisinga kryptimi, tobulėjame ir tinkamai išnaudojame mums siūlomą transporto naudą. Išties sudėtinga apie Lietuvoje egzistuojančią transporto sistemą kalbėti bendrais bruožais, nes ji labai įvairi ir susideda iš skirtingų sričių. Naudodamiesi technologijomis, galime sekti tendencijas ir matyti, kas vyksta pasaulyje, kaip tobulinama infrastruktūra, transporto priemonės, krovinių ar keleivių vežimo koncepcijos. Stebėdami kitus, neišvengiamai su jais lyginame ir save. Lietuvoje tam tikrose srityse matome pažangą, kitur tik pradedame dirbti arba pastebime jau padarytas klaidas.

– Užsiminėte apie tendencijas bei tobulinamus dalykus. Kokias naujausias tendencijas transporto srityje įžvelgiate?

– Kalbant apie naujausias tendencijas transporto srityje, bene pirmoji kilusi mintis yra robotizacija ir automatizacija. Tai nebūtinai yra futuristinis vaizdas su mieste pusiau važiuojančiais, pusiau skraidančiais begarsiais aparatais, kuriuose žmogus jau yra tik keleivis. Mūsų aplinkoje technologijos jau kurį laiką veikia saugodamos nuo transporto srityje egzistuojančių pavojų, taip pat padeda greičiau ir patogiau judėti. Uždaruose sandėliuose ar žmonėms nepalankioje aplinkoje transportavimo darbus atlieka robotizuotos ar nuotoliniu būdu valdomos mašinos, keliuose gausu kamerų, pagal formą, temperatūrą ar numerius reguliuojančių infrastruktūros apkrovimus.

Turime kalbėti ir apie ekologines problemas, kurių sprendimas transporto srityje yra reikšmingas pasauliniu mastu. Transporto priemonių jėgos agregatų efektyvumas, alternatyvių energijos išteklių generavimas ir nepageidaujamų emisijų neutralizavimas jau kurį laiką yra reikšminga transporto sistemos vystymo dalis ir ateityje, manau, ji tik ryškės reikalaudama didesnio visuomenės įsitraukimo ir specialistų dėmesio.

– Kokie transporto srities projektai šiuo metu vykdomi ir kas itin aktualu?

– Be jau minėtų transporto automatizavimo ir taršos mažinimo klausimų, eismo saugumas išlieka itin svarbus objektas kelių transporto srityje. Tiek Europos Sąjunga, tiek įvairios organizacijos (Jungtinių Tautų Organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija) kelia ambicingus tikslus, siekiančius mažinti žūčių ir sužeidimų dėl nelaimių keliuose skaičių. Kai kuriose valstybėse su tuo kovojama jau daugiau kaip penkiasdešimt metų, tačiau ir toliau beprasmės gyventojų žūtys keliuose yra viena iš vyraujančių mirties priežasčių.

Šioje srityje be technologijų vaidmens ir atitinkamų specialistų indėlio svarbus yra pats žmogus, jo psichofiziologija, mentalitetas. Čia transporto sritis dar labiau išplečiama, nes vystant tik technologijas, žmogus nesuspės taip sparčiai evoliucionuoti, jam prireiks vis daugiau ne tik fizinės, bet ir psichologinės pagalbos. XX a. viduryje sparčiai didėjant automobilių išvystomiems greičiams keliuose, žmogus nesuspėjo sugebėti vertinti iškylančių pavojų, o tik naudojosi technologinės pažangos teikiamu malonumu. Ar nesulauksime kitų evoliucijos iššūkių technologijoms pradedant keisti žmones ir interpretuojant jų veiksmus savaip?

– Transporto ateitis penkeriems, dešimčiai metų. Ko galime sulaukti Lietuvos ir pasaulio kontekste?

– Ateityje transportas ir toliau vystysis darnaus judumo kryptimi. Kitokio kelio neįsivaizduoju, nes siekiame judėti išvengdami eismo spūsčių, pasiekti kelionės tikslą kuo greičiau ir komfortiškiau bei sukeldami kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Kokias priemones tam pasirinksime dabar ir ateityje, priklauso tiek nuo mūsų pačių, tiek nuo rinkos tendencijų, kurioms visgi pasiduodame: vasarai rinksimės elektrinį paspirtuką ar riedį, investuosime į elektromobilį, o gal atsigręšime į savo nenuginčijamus privalumus turintį viešąjį transportą?

Tikiu, kad autonominis transportas jau artimiausią dešimtmetį iš blizgančių parodų salių, mokslinių simpoziumų pranešimų ar bandymų poligonų persikels į bendro naudojimo kelius, o lietuviai tą stebės ne tik interneto vaizdo įrašuose, bet ir realiame gyvenime. Radikalias technologines naujoves vertinu kiek atsargiai, tačiau taip pat džiaugiuosi, kad galiu būti transporto sistemos pažangos diegimo dalis.

Tikiuosi, kad transporto sistema jau greitai keisis į gausios elektrifikacijos pusę ir gatvėse matysime jau tik tylias, efektyviai energiją naudojančias ir žmonių gyvybes saugančias transporto priemones. Norėčiau matyti prekybos centrų stogus ar automobilių stovėjimo aikšteles padengtas saulės elementais, o tėvus ir vaikus rytais ne suirzusius stovinčius spūstyse, bet kartu minančius dviračių pedalus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.5000

„Renault“ parduoda turtą ir išeina iš Rusijos: rusai žada atversti „naują „Moskvič“ istorijos puslapį

Prancūzijos automobilių gamintoja „ Renault “ pardavė savo turtą Rusijos vyriausybei,...

Siūlydami atsisakyti žalio mirksinčio šviesoforo signalo, netiki, kad atsitiks kaip su žaliomis rodyklėmis

Susisiekimo ministerija vairuotojams ruošia naują tvarką ir savo pristatytose rekomendacijose...

Draudikai nerimauja: dėl automobilių dalių vagysčių šie metai gali tapti rekordiniais

Nepaisant to, kad automobiliuose įrengtos apsaugos sistemos yra vis pažangesnės – ilgapirščiai...

„Mercedes-Benz“ šeimoms pasiūlys keliauti T klase

Per pastaruosius kelerius metus privačių mažų furgonų segmentas Europoje gerokai ūgtelėjo. „...

„Lietuvos komercinio automobilio 2022“ rinkimuose dominavo elektromobiliai

Tradiciniuose „Lietuvos komercinio automobilio“ rinkimuose, organizuojamuose kas dvejus metus nuo...

Top naujienos

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Istoriko įžvalga: Putinas daro tai, ko net neįmanoma įsivaizduoti (1)

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje , jo eiga ir pabaiga po gegužės 9-osios minėjimo Maskvoje...

Mados ekspertė įvertino „Eurovizijos“ dalyvių stilių: nuo blogiausių iki geriausių įvaizdžių

„Eurovizija“ – ne tik muzikos, bet ir teatro, šokio, mados renginys. Visapusiškas šou ....

Erdoganas: Turkija neištars „taip“ Švedijos ir Suomijos narystei NATO papildyta (8)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria...

Delfi PliusSniego pilys

Kaip SSRS „nebuvo“ korupcijos: už kyšį tapdavo milicijos viršininku ar ministru, o iš vogto aukso gaminosi virdulius su Brežnevo atvaizdu

Vienas stalinizmo laikų mitų – teisingas teismas. Korupcija milicijoje, teismuose buvo neretas...

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai prasibrovė iki pasienio su Rusija: pone prezidente, mes čia! Ukraina atrėmė Rusijos bandymą pasiųsti karius į Sumų sritį

Ukraina pirmadienį rengiasi naujam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, Kyjivui pareiškus,...

Filipinų salose su vyru atostogavusi Laura: vietinėms moterims buvo nesvarbu, kad esu šalia, – darė viską, kad jį suviliotų

Neretai jaunavedžiai vyksta į Filipinus savo medaus mėnesio praleisti. Įstabių tropikų salų...

Šventė Panevėžyje: „Žalgirį“ pamokęs „Lietkabelis“ išlygino serijos rezultatą (2)

Dar vienoje Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) pusfinalio serijoje – lygybė. Visiškai...

Delfi PliusBloomberg News

Pavojingas momentas Putinui: iš Maskvos orbitos svarsto trauktis dar kelios šalys

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą stringant, kitos buvusios sovietinės...