aA
Jeigu reikėtų išskirti vieną sritį, kurioje automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais tobulėjo labiausiai, be abejonės, būtų saugumas. Net ir ekologija lieka garbingoje antroje vietoje – nors pasiekimai šioje srityje yra didžiuliai, o šiuolaikiniai automobiliai, palyginti su gamintais prieš 30–40 metų, atrodo tarsi saulės moduliai prieš anglimi kūrenamas elektrines, pokyčių saugumo srityje buvo dar daugiau. Ir jie buvo reikšmingesni – išsaugojo daugybę gyvybių, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Automobilių saugumo įranga: šiandien papildomai mokame už tai, kas po 5 metų bus standartas
© Corbis

Saugumo srities pokyčius iš esmės galima skirstyti į dvi dalis: kėbulo struktūros ir elektroninių sistemų. Automobilių kėbulai buvo ir yra tobulinami kiekvienais metais, kuriamos specialios deformacinės, smūgio jėgą sugeriančios zonos. Elektroninės saugumo sistemos išpopuliarėjo palyginti neseniai – dar prieš 20 metų ne kiekviename automobilyje buvo stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), o šiandien nemažai naujų automobilių įrangos sąraše yra keliolika įvairių sistemų.

Kas pirktų automobilį be ABS?

Pati pirmoji elektroninė saugumo sistema, tapusi privaloma visiems Europos Sąjungoje parduodamiems automobiliams, yra būtent ABS – tai nutiko 2004 metais. Vėliau privaloma tapo ESP (elektroninė stabilumo kontrolė) ir TPMS (padangų slėgio stebėjimo sistema). Artimiausiais metais tokių privalomų sistemų vargu ar atsiras – ES atstovai kalba apie 2023–2024 metų planus, tačiau didelį postūmį čia daro patys gamintojai ir klientai.

Vargu ar atsirastų žmogus, kuris norėtų įsigyti kelerių metų automobilį, neturintį ABS. Net ir ESP sistema yra savaime suprantamas dalykas naudotuose modeliuose, ką jau kalbėti apie naujus. Tačiau naujų automobilių rinkoje tokių „savaime suprantamų“ sistemų skaičius auga. Ir dėl to „kalti“ ne tik gamintojai, netaupantys saugumo sąskaita, bet ir reiklūs klientai.

Jau nieko nestebina, kai „premium“ automobilio – prabangaus „Lexus“, „Mercedes-Benz“ ar kito – įrangos sąraše yra bent dešimt įvairių elektroninių saugumo sistemų, leidžiančių vairuotojui geriau jaustis prie vairo (įspėjimas apie nukrypimą iš eismo juostos, aklosios zonos asistentas, adaptyvi kruizo kontrolė ir kitos). Tačiau tokios sistemos vis dažniau atsiranda ir pigesniuose daugeliui prieinamuose modeliuose – nedideliuose miesto krosoveriuose. Jos nebūtinai kainuoja papildomai, kartais jau yra standartinėje įrangoje.

Pavyzdžiui, adaptyvi kruizo kontrolė – keturiais ratais varomame „Suzuki Vitara Allgrip“ bei „Volkswagen T-Roc“. Eismo ženklų atpažinimo sistema – tame pačiame „Suzuki“ modelyje bei „Citroen C3 Aircross“, o kai kuriuose ji užsakoma papildomai. Populiaresnė yra autonominio stabdymo sistema su pėsčiųjų atpažinimu – bazinėje įrangoje ji yra „Vitara“, „T-Roc“, „Hyundai Kona“ bei dar keliuose modeliuose.

Daugelis aukščiau išvardytų automobilių, kurių tokia gausi standartinė įranga, kainuoja apie 20 tūkst. Eur, o jų mėnesinė lizingo įmoka nesiektų nė 200 Eur.

Po 4–6 metų greičiausiai bent devyni iš dešimties naujų automobilių bus komplektuojami su autonominio stabdymo sistema, adaptyvia kruizo kontrole ir kitomis išvardytomis aukščiau. Tokių sistemų neturintys kelerių metų automobiliai netolimoje ateityje atrodys panašiai kaip šiandien tie, kuriuose nėra ESP ar TPMS, ir juos parduoti gali būti sudėtinga.

Prieš 5 metus mažai kas norėjo pirkti naudotus automobilius, kurių veidrodėliai nėra šildomi, o langai valdomi rankenėlėmis; šiandien šildomi šoniniai veidrodėliai ir elektra valdomi langai – savaime suprantamas dalykas bene visuose automobiliuose.

Avaringa Lietuvos istorija

Automobilių tobulėjimą įvertinti puikiai leidžia statistika. Lietuvoje 1980 m. automobilizacija buvo gerokai mažesnė nei dabar, tačiau jau tais metais, oficialiais duomenimis, šalyje įvyko 6 192 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 836 žmonės. Milijonui gyventojų teko 245 žuvusieji, o tūkstančiui transporto priemonių – 1,33. Viena iš šimto transporto priemonių tais metais pateko į eismo įvykį, o daugiau nei vienoje iš tūkstančio žuvo žmogus.

Praėjus devyniolikai metų (1999 m.) skaičiai gerokai pakito. Modernėjo automobilių parkas – „Lada“ ir kitus rusiškus modelius keitė kokybiški japoniški „Suzuki“, „Toyota“, vokiški „Volkswagen“, prancūziški „Renault“ ir kiti. Tai atsispindi statistikoje: nors eismo įvykių dėl intensyvesnio judėjimo nutiko dar daugiau (6 356), keliuose žuvo mažiau žmonių – 748. Tai yra 202 žuvusieji milijonui gyventojų ir 0,64 – tūkstančiui transporto priemonių.

Praėjus dar devyniolikai metų – 2018 m. – Lietuva kaip niekad priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio. Automobilizacija šalyje yra didžiausia per visą istoriją, tačiau eismo įvykių nutiko 3 211. Juose žuvo 170 žmonių, arba 61 milijonui gyventojų (0,1 žuvusiojo tūkstančiui transporto priemonių).

Statistiškai pokytis didžiulis: nors vairuotojai šiandien sąmoningesni, keliai, jų priežiūra ir visa eismo infrastruktūra – geresnė, didžiausios įtakos augančiam saugumui turi būtent automobiliai. Portale „Youtube“ galima rasti ne vieną įrašą, kai specialiame saugumo teste vienas su kitu priekinėmis dalimis (kaktomuša) susiduria senas ir naujas automobiliai. Nesvarbūs nei jų svoriai, nei svorio centrai ar kitos savybės, beveik visada naujo ar apynaujo automobilio viduje esantys „keleiviai“ (manekenai) būna sužeisti minimaliai, o seno – labai sunkiai ar net tragiškai. Toks rezultatas yra dėl per dešimtmečius radikaliai pakitusios kėbulo struktūros, specialių deformacinių zonų, saugos oro pagalvių.

Tokiuose testuose demonstruojamas puikus naujų automobilių vadinamųjų pasyvaus saugumo priemonių veikimas. Jos veikia avarijos atveju ir dėl jų keleiviai patiria mažesnių sužalojimų. Tačiau įvairios važiavimo metu veikiančios elektroninės sistemos, vadinamos aktyvaus saugumo priemonėmis, įtakos turi dar daugiau – jos neretai leidžia išvengti eismo įvykio.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.6667

Svarbi informacija vairuotojams: Akademijoje keičiasi eismo tvarka (2)

Kauno rajono savivaldybė praneša apie numatomas eismo pertvarkas Akademijos miestelyje. Per...

Kviečia susipažinti ne tik su naujais, tačiau ir klasikiniais bei modifikuotais modeliais

Rugsėjo 4-5 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „ Litexpo “ jau trečius...

Svarbi žinia vairuotojams: jau netrukus šalies keliuose vidutinį greitį fiksuos 112 naujų matuoklių (212)

Lietuvos automobilių kelių direkcija ( LAKD ) prie Susisiekimo ministerijos pasirašė rangos...

Sukūrė elektromobilį, kuris pranoko net paties gamintojo lūkesčius: viena įkrova gali nuvažiuoti 832 km (91)

Vos prieš porą mėnesių „ Tesla Model S “ elektromobilis oficialiai peržengė 400 mylių ribą...

„Volkswagen“ pranešė, kada pradės elektrinio krosoverio ID.4 gamybą (1)

Karščiausia šių metų elektromobilių naujiena – „ Volkswagen ID.3 “ elektromobilis. Apie...

Top naujienos

Išgirdę žudiko planus prisiminė Lietuvą sukrėtusią dramą: išžagintos 14-metės akyse subadė motiną ir patėvį (49)

Daugiau kaip prieš aštuoniolika metų visą Lietuvą sukrėtęs nusikaltimas, kai buvo išžaginta...

Menstruacinė taurelė – naudinga ar žalinga? Ginekologės atsakymai išsklaidys abejones (43)

Ilgą laiką tarp higieninių reikmenų, reikalingų menstruacijų metu, karaliavo dvi pagrindinės...

Lukašenka sutarė su Putinu: vos paprašius Rusija suteiks „visokeriopą pagalbą“ teigia nerimaujantis dėl Lietuvos ir Lenkijos (868)

Aliaksandras Lukašenka po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šeštadienį pareiškė,...

Netoli Klaipėdos sugautas iškrypėlis: išsigandusi mergina spėjo pasikviesti draugą (202)

Netoli Klaipėdos vyras glumino poilsiautojus paplūdimyje viešai tenkindamas lytinę aistrą....

Sofos ūkis, arba pinigai už žolės pjovimą – kiek iš to galima uždirbti (41)

Žemės ūkio ministerijos žiniomis, pernai vadinamieji sofos ūkininkai valdė 78 tūkst. hektarų....

Lukašenka įsakė sustiprinti karines pajėgas prie sienos su Lietuva ir Lenkija (176)

Lukašenka šeštadienį nurodė perkelti karinių oro pajėgų brigadą iš Vitebsko į Gardiną prie...

Vidas Bareikis – apie per koncertą numestus kilogramus, santuokoje nešamą kryžių, rūpestį dėl sūnaus ir santykius be spazmų (100)

Laidoje „Laikykitės ten“ su Andriumi Tapinu apsilankęs atlikėjas, aktorius ir režisierius...

Išskirtinės pramogos vienoje gražiausių Latvijos vietų: Lietuvoje to nerasite (8)

Minotauro labirintas, požeminiai ežerai, žygiai su šunimis ir daug kitų smagių ir aktyvių...

Paauginusi du vaikus, su malonumu grįžau dirbti į sekso sferą (23)

Dviejų vaikų motina papasakojo, kaip paauginusi vaikus grįžo į darbą sekso srityje.

Karolis Kasperas

Juodasis Kanados istorijos puslapis: vaikai, kurie niekada negrįžo namo

Kanada – viena didžiausių pasaulio valstybių pagal gyvenamąjį plotą. Istoriškai jos kultūra...

|Maža didelių žinių kaina