„Regitra“ informuoja, kad dėl kasmetinio kainų indeksavimo, automobilių registracijos dydžiai, lyginant su praeitų metų dydžiais, kis nuo 0,38 Eur iki 15,12 euro.
„Tikslus dydis priklausys nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies. Pavyzdžiui, jei benzinu varomo automobilio išmetamas CO2 yra 141 g/km, pernai jo registracijos mokesčio dydis siekė 40,98 euro, o šiemet – 41,82 euro. Taigi, pokytis nuo praėjusių metų – 0,84 euro“, – rašoma įmonės pranešime.
Šį mokestį turi sumokėti tie asmenys, kurių registruojamas automobilis į aplinką išmeta daugiau nei 130 g/km anglies dioksido. Visos surinktos lėšos keliauja į valstybės biudžetą. Remiantis „Regitros“ pateiktais duomenimis, per 2024 m. surinkta 37,07 mln. eurų.

Automobilių registracijos mokestis visuomenėje dažnai dar vadinamas taršos mokesčiu, nes kuo taršesnis automobilis – tuo didesnis mokestis. Šis mokestis įvestas 2020 m. liepos 1 d. ir per visą laikotarpį biudžetą papildė 151,55 mln. eurų.
Peržiūrėjus įvairius šaltinius, viešų duomenų ar oficialių pareiškimų, kam tiksliai yra panaudojami surinkti pinigai, nėra.
Daugiau dėmesio buvo skiriama tikrajam taršos mokesčiui, kurį buvo siūloma mokėti kasmet. Surinktos lėšos turėjo būti skirtos vystyti alternatyvaus keliavimo būdus. Tačiau kasmetinis taršos mokestis nebuvo įtvirtintas.

„Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. Darnaus judumo fondo lėšomis naudotųsi visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačios savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti“, – rašoma Aplinkos apsaugos ministerijos puslapyje.
Pasidomėjus, ar iš registracijos mokesčio surinktos lėšos yra panaudojamos aplinkosaugos projektuose ar susisiekimo infrastruktūrai gerinti, Finansų ministerijos atstovai portalui Delfi teigė, jog šie pinigai yra tiesiog paskirstomi savivaldybėms.
„Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Visi Lietuvoje surenkami mokesčiai, įmokos, rinkliavos ir kt. patenka į valstybės biudžetą arba kitus biudžetus (savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ar kitus išteklių fondus) ir yra naudojami tuose biudžetuose atitinkamiems metams suplanuotoms išlaidoms finansuoti“, – teigiama ministerijos atsakyme.
