Į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos pasieniečius pirmadienį kreipėsi keturi užsieniečiai, kurie prisipažino šalyje esantys ilgiau nei leistina. Trys Kirgizijos piliečiai bei kazachas, Lietuvoje besiverčiantys naudotų automobilių pirkimu, nesiginčydami sumokėjo už šiuos pažeidimus pasieniečių paskirtas baudas. Užsieniečiai taip pat įpareigoti išvykti iš Lietuvos.
Didžiausia – 625 litų – bauda skirta 30 metų kirgizui. Vyras turėjo iki liepos 7 d. galiojusią Šengeno vizą, tačiau laiku neišvyko iš Lietuvos ir užtruko dvi dienas. Tokį pažeidimą šis užsienietis šiemet padarė antrą kartą, todėl jam ir piniginę teko paploninti labiau.
33 ir 38 metų jo tautiečiai šalyje taip pat užsibuvo ilgiau nei nurodyta jų turėtose Šengeno vizose. Tokį administracinį teisės pažeidimą šie kirgizai padarė pirmą kartą, tad jiems skirtos mažesnės baudos – po 125 litus.
Tiek pirmadienį sumokėjo ir Lietuvoje mašinų verslu užsiimantis 27 metų kazachas, taip pat atėjęs ir savanoriškai Kauno oro uosto užkardos pareigūnams prisipažinęs padaręs pažeidimą.
Visiems keturiems užsieniečiams pasieniečiai surašė įpareigojimus per nustatytą laiką išvykti iš Lietuvos.
Vien tik Kauno oro uosto užkardos pasieniečiai pernai užfiksavo 171 atvejį, kai buvo išaiškinti per ilgai Lietuvoje užsibuvę automobilių prekeiviai iš buvusių sovietinių respublikų – Kazachstano, Kirgizstano bei Tadžikistano. Kai kurie jų VSAT pareigūnams įkliuvo nelegalios migracijos kontrolei skirtų reidų metu. Tačiau sparčiai daugėjo atvejų, kuomet tokie Lietuvoje galiojančios tvarkos laikytis panorę prekeiviai patys skambino ir atvykdavo pas pasieniečius, gailėjosi dėl padarytų pažeidimų ir nesiginčydami mokėjo baudas.
Šiemet Kaune VSAT pareigūnai jau surašė 114 administracinių teisės pažeidimų protokolų, o buvimo šalyje tvarką pažeidę užsieniečiai šalies biudžetą papildė beveik 20 tūkst. litų.
Neabejojama, kad korektiškai elgtis užsieniečius skatina ir jų verslo reikalai. Tokie prekeiviai yra suinteresuoti įsigyti kuo daugiau automobilių, kurie iš Lietuvos yra išvežami automobilvežiais arba gabenami geležinkeliu. Dažnas naudotų transporto priemonių pirkėjas iš užsienio neretai nespėja per jo vizoje leistiną Šengeno erdvėje išbūti laiką įsigyti norimo mašinų kiekio ir lieka Lietuvoje tęsti automobilių paieškas. Vidutiniškai tokie automobilių pirkliai Lietuvoje išbūna 3-5 dienomis ilgiau, nei leidžia jų turimos vizos.
Didžioji dauguma mašinų prekeivių nesiginčydami prisipažįsta dėl padarytų pažeidimų. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką tokiems atgailaujantiesiems už pirmąsyk per metus padarytą pažeidimą VSAT pareigūnai dažnai skiria pusę Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos minimalios baudos, t. y. 125 Lt.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai vieną kartą už tai jau bausti užsieniečiai vėl atvyksta į Lietuvą verslo reikalais, nespėja įsigyti automobilių ir vėl neteisėtai lieka šalyje. Tokie prekeiviai vis tiek kreipiasi į pasieniečius puikiai žinodami, kad antrą kartą bus baudžiami kur kas griežčiau.
