Automobilių novatorius, vadinamas antruoju S. Jobsu

Henry Fordo įkurta bendrovė „Ford Motor Company“ gyvuoja ir šiandien. Ji pirmoji sugalvojo pritaikyti konvejerį masinei visiems įperkamų automobilių gamybai. Tad visai nekeista, kad pirmasis bendrovės gaminys – „Ford Model T“, – buvęs nebrangus ir patikimas, tapo labai sėkmingas.

1918-aisiais, tai yra prabėgus 15 metų nuo bendrovės įkūrimo, pusė automobilių JAV keliuose jau buvo „Ford Model T“. Iš viso jų parduota net 15 milijonų. Sėkmė versle ne tik lėmė perversmą automobilių gamybos pramonėje, bet ir padarė didelę įtaką moderniai kultūrai. Amerikiečiui automobilis tapo kasdienio gyvenimo dalimi, dar vėliau – saviraiškos, stiliaus dalimi.

H. Fordas buvo improvizuotojas ir novatorius. Jis puikiai suvokė idėjų reikšmę versle, mokėjo atsirinkti, modifikuoti ir jungti geras idėjas. Prabėgus daugiau nei šimtmečiui turime Eloną Muską – asmenį, tituluojamą antruoju Steve’u Jobsu, išsiskiriantį ypatingu mąstymu ir požiūriu į pramoninį dizainą. Prisiminkime, kad dizainas yra ne tik tai, kaip daiktas atrodo, bet ir tai, kaip jis veikia.

Elektromobiliai pradėjo žavėti tik po to, kai atsiskleidė ne tik estetiniai, bet ir praktiniai dalykai, kai sugebėta pademonstruoti, kaip atrodys ateitis. Todėl nereikia stebėtis, kad, kaip žurnalo „Valstybė“ redakcija ir prognozavo, šių automobilių paklausa gerokai viršija pasiūlą. Prognozavo ir tai, kad BMW spurtas vers E. Muską, bendrovės „Tesla“ įkūrėją, keisti ar greičiau tobulinti strategiją. Nors jo bendrovės pagamintų ir parduotų prabangių elektromobilių „Model S“ skaičiumi „Tesla“ gimtojoje Kalifornijoje (JAV) praėjusiais metais nusileido tik „Mercedes“ E klasės ir BMW 5 serijos automobiliams, neabejojome, kad tolesniam pardavimo augimui didelę įtaką darys BMW invazija į šį segmentą, todėl būtini ryžtingi sprendimai. Tokiu sprendimu pretenduoja tapti E. Musko 2 mlrd. JAV dolerių investicija į gamyklą, kuri jau nuo 2020-ųjų kasmet gamins po 500 tūkst. baterijų, skirtų elektromobiliams. Gamyklos išmanumas yra tai, kad, viename konvejerio gale sudėjus žaliavas, iš kito galo išvažiuos norimo dydžio, talpos ir formos baterijos. Šių dienų standartas – 60 ir 80 kWh baterijos – E. Musko gamykloje turėtų virsti gerokai mažesnėmis ir pigesnėmis 100 kWh baterijomis.

Šis žingsnis reikalingas tam, kad pakaktų galios ir pačių baterijų trečios kartos elektromobiliams, kurių masinę gamybą bendrovė tikisi pradėti jau po trejų metų. Numanoma elektromobilio kaina – maždaug 100 tūkst. litų. Šis kainos pokytis gali tapti lūžiu ir taip, kaip H. Fordo automobiliai prieš 100 metų, šiandien ir vėl pakeisti JAV. Nes pasikeis energijos poreikis, naftą pakeis elektra, mažės miestų užterštumas ir su tuo susijusios problemos, gerės gyvenimo kokybė.

Žinoma, yra vienas „bet“. 1 kWh ličio jonų baterijoje elektromobilyje šiandien kainuoja maždaug 500 JAV dolerių. Kuo daugiau kilovatvalandžių, tuo toliau važiuos automobilis, bet ir tuo brangesnis jis bus. E. Muskas savo investicija į nuosavos baterijų gamyklos statybą nori 1 kWh kainą elektromobilyje sumažinti iki 300 JAV dolerių. O tada – ir dar daugiau.

Magiškas skaičius, kurio trokšta visi elektromobilių gamintojai, yra 200. Deja, dauguma ekspertų mano, jog technologiškai neįmanoma gaminti ličio jonų baterijų, kad 1 kWh kaina būtų mažesnė nei 200 JAV dolerių, todėl investuodamas E. Muskas rizikuoja nerasti teisingo sprendimo antros ar trečios kartos elektromobilių baterijoms, būsimiems „Teslos“ automobiliams. Bet mokslas evoliucionuoja ir jau tai, kad elektromobiliai kainuos mažiau nei 100 tūkst. litų, yra rimtas žingsnis, kuris leidžia skaityti Europos Sąjungos direktyvas ne kaip mokslinės fantastikos kūrinį.

Vienoje jų teigiama, kad 2050 m. miestuose turi nelikti benzinu ir dyzelinu varomų transporto priemonių, taigi daugiausia po 36 metų Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų gyventojai atsisveikins su užterštu oru. Nors akivaizdu, kad estai nenusiteikę laukti. Estija taps pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje veiks visą šalį apimantis elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas.