Net keletą kartų apsivertusio automobiliuko variklis burzgė toliau, o kėbulas patyrė tik minimalias, salono erdvės nepažeidžiančias deformacijas. Vėliau bendrovė DKW tapo „Audi“ koncerno dalimi, o šis įvykis – „Audi“ daužymo testų „gimimo diena“.
Ilgą laiką maksimalus kėbulo standumas buvo vienintele keleivių saugos priemone. Vėliau kėbulų konstruktoriai surado susidūrimo smūgį švelninančias deformacijos zonas. Pavyzdžiui, 1958 m. laidos NSU Prinz modelio priekyje buvo įrengta didžiulė deformacijos zona, sauganti variklio skyrių nuo deformacijos ir galinti sušvelninti labai stiprų priekinio susidūrimo smūgį. Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje kuriant modelius NSU Ro 80 ir pirmosios kartos „Audi 100“, avarijos smūgio poveikis žmogaus organizmui jau buvo tyrinėjamas pasitelkus manekenus.
1970 m. „Audi“ bendrovė Ingolštate įkūrė pirmąją automobilių daužymo laboratoriją. Daug kartų rekonstruotas ir modernizuotas, šis mokslinių tyrimų centras veikia iki šiol. Būtent čia 1986 metais buvo sukurta legendinė „Procon-ten” saugos sistema, kurią pritaikius variklio blokas ypatingu būdu sujungiamas lynu su vairo kolonėle ir saugos diržo mechanizmu. Po priekinio smūgio variklio blokui tekusi kinetinė energija atitraukia vairo kolonėlę atgal, tuo pačiu metu įtempdama vairuotojo ir priekinio keleivio saugos diržus.
Ši sistema buvo ypatingai efektyvi ir ją nustota naudoti palyginus neseniai, kai kiekvieno „Audi“ bazinėje komplektacijoje atsirado po keletą saugos oro pagalvių.
Dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje laboratoriniai automobilių saugumo tyrimai papildyti lauko bandymais. Tam įkurtas lauko bandymų padalinys AARU, kurio specialistai, dirbdami kartu su Regensburgo universiteto moksliniais bendradarbiais, atlieka automobilių daužymo bandymus realiam eismui artimomis lauko sąlygomis. Šio padalinio pastangomis buvo atrasta daug tų metų gamybos „Audi“ automobilio saugos sistemų tobulinimo krypčių, realizuotų kitos kartos modeliuose.
Šiuo metu vien tik automobilių daužymo eksperimentuose tiesiogiai dalyvauja 200 specialistų. Per mėnesį atliekama maždaug po 20 000 įvairaus pobūdžio bandymų.
