Dar visai neseniai renkantis tarp automatinės ir mechaninės greičių dėžės argumentus už ir prieš buvo galima sudėti labai aiškiai išskiriant akivaizdžius privalumus ir trūkumus.
Pavyzdžiui, automobiliai su automatine pavarų dėže suvartodavo daugiau degalų, buvo sudėtingiau juos remontuoti ir eksploatuoti, galiausiai ne privalumu buvo laikomas ir jų veikimo greitis.
Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia ir surasti esminių šiuolaikinių automatinių pavarų dėžių trūkumų darosi vis sunkiau. Tokie veiksniai kaip degalų sąnaudos ar pavarų perjungimo greitis praktiškai išnyko ir vis labiau tai lemia ne pavarų dėžės tipas, o vairuotojo važiavimo režimas.
„Daugelis vairuotojų automatinę greičių dėžę vertina 1980-ųjų žiniomis. Kad jos naudoja dvigubai daugiau degalų, dažnai genda. Taip, senos pavarų dėžės tokios ir buvo.
Dabar technologijos ištobulėjusios, todėl degalų sąnaudos priklauso ne nuo to, ar automobilis su mechanine, ar su automatine pavarų dėže, bet nuo to, kaip važiuoji“, – išnykusią degalų suvartojimo ribą tarp mechaninės ir automatinės greičių dėžės LRT.lt akcentuoja vairavimo mokyklos „Amplius LT“ direktorius Artūras Pakėnas.
Didesnis pavarų skaičius nėra geriau
Senos kartos automatinės pavarų dėžės kritikuojamos ne tik dėl to, kad sukelia didesnį degalų apetitą varikliui, bet ir dėl mažo pavarų skaičiaus. Keturių ar penkių pavarų automatinės greičių dėžės spręsdavo tik vieną problemą – pavaras perjungdavo pačios.
„Aš manau, kad septynios, galbūt aštuonios pavaros yra optimalus skaičius, o visa kita yra rinkodara. Man teko išmėginti daugybę automatinių pavarų dėžių, ir važiuojant kasdieniu režimu dažnai jos neapsisprendžia, kurią pavarą optimaliau naudoti.
Aštuonios ir daugiau pavarų nėra reali nauda vartotojui ir vairuotojui“, – patirtimi dalijasi televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Ramūnas Fetingis.
Greitesnis, bet nebūtinai tikslesnis pavarų perjungimas
Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės dažnai liaupsinamos dėl savo greito veikimo ir beveik nejuntamo pavarų perjungimo. Tačiau R. Fetingis teigia, kad net ir geriausių automatinių pavarų dėžių negalima vadinti tobulomis.
Kalbėdamas apie šiuo metu vieną geriausių pasaulyje „Volkswagen“ koncerno gaminamą DSG (dvigubos sankabos) automatinę pavarų dėžę, jis giria jos greitą veikimą, tačiau pateikia pavyzdį, kaip galima išryškinti veikimo trūkumus.
„Jeigu aktyviau važiuojate mieste ir dažnai greitėjate, lėtėjate ir vėl greitėjate, pavarų dėžė pasimeta. Įjungus pirmą pavarą ji pasiruošusi jungti antrą. Įjungus antrą ji jau pasirengusi jungti trečią pavarą, bet jeigu stabdai, užuot įjungusi trečią, pavarų dėžė turi grįžti į pirmą pavarą, ir tai vyksta ganėtinai lėtai.
Tai konstrukcinis trūkumas, kurį panaikinti praktiškai nėra galimybių“, – kaip net ir šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės darbas gali išsibalansuoti, LRT.lt pasakoja R. Fetingis.
Dar vienas pavyzdys, kai automatinė pavarų dėžė gali veikti ne taip, kaip to reikalauja situacija, yra lenkimas užmiestyje. Bet kaip veikimo trūkumą tai pastebi tik labai mažai vairuotojų.
„Pavyzdžiui, greitai privažiavus prie lėčiau važiuojančiojo, pavara sumažinama, bet, kol ji vėl leidžia akseleruoti, praeina pusantros, kartais – ir dvi sekundės.
Pasirinkti reikia pagal savo poreikius
Neretai savo vairavimo mokykloje A. Pakėnas susiduria su situacija, kai mokinys kategoriškai teigia, kad nori mokytis tik su mechanine greičių dėže, nors ateityje planuoja važinėti su automatinę pavarų dėžę turinčiu automobiliu.
„Šiuo metu aš būčiau automatinės pavarų dėžės šalininkas. Pastebiu, kad kai kuriems žmonėms sunkiai sekasi išmokti vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže, bet jie labai užsispyrę mokytis. To priežastys visiškai nesuprantamos.
Pavyzdžiui, automatinė pavarų dėžė neleidžia kontroliuoti automobilio. Mokinys kelia klausimą, ką jis darys žiemą, jei užklimps, ir pateikia kitokių mitų. Visas pasaulis ir žiemą, ir vasarą važinėja su „automatais“, o lietuviai randa nelogiškų problemų“, – dėsto A. Pakėnas.
Vairavimo mokytojas pastebi ir dar vieną dalyką. Jo teigimu, automatinė pavarų dėžė labiau atitinka šiuolaikines gyvenimo tendencijas.
„Aš pastebėjau, kad yra pasikeitusi žmonių motorika, sumažėję fiziniai veiksmai rankomis ir kojomis, šie tampa koordinuoti. Todėl, kai reikia daryti veiksmą, susijusį su sinchronizacija, tai yra, sukti vairą, jungti pavarą, spausti pedalus, žmogus pameta seką.
Tuo metu vairuotojas koncentruojasi į tai, ką reikia daryti, kokį pedalą spausti, kokią pavarą ir kodėl jungti, ir nebežiūri į kelią. Todėl automatinė pavarų dėžė leidžia labiau sutelkti dėmesį į eismą ir aplinką, ne tik į vairavimo techniką“, – pastebi A. Pakėnas.
Jo žodžiais, nereikėtų pasiduoti ir aplinkinių nuomonei. Reikia klausyti nuomonės tų žmonių, kurie iš tikrųjų išmano savo darbą ir gali padėti, o ne priešingai – sujaukti mintis.
„Blogai, kai mechaninių pavarų dėžių šalininkai prikalba, kad su automatine pavarų dėže nieko nereikia daryti. Jei žmogus pamėgina ir pamato, kad visgi su automatine pavarų dėže yra ką veikti ir tai nepavyksta, jo savivertė labai nukrenta.
Juk visi sako, kad automobilis turi važiuoti pats, o man neišeina. Taigi reikia mažiau dėmesio kreipti į komentatorius ir daugiau klausyti instruktoriaus“, – akcentuoja A. Pakėnas.
Reikia mokėti naudotis
Dar vienas svarbus aspektas, susijęs su naujausiomis automatinėmis pavarų dėžėmis, yra priežiūra. Kaip teigia R. Fetingis, tai techniškai sudėtingi mechanizmai, juos reikia kruopščiai prižiūrėti. Tačiau jis mano, kad tai neturėtų būti užkrauta ant vartotojo pečių.
„Jeigu reguliariai lankaisi tame pačiame automobilių servise, jis automobilį turėtų prižiūrėti kompleksiškai. Nesvarbu, koks automobilio amžius, servisas turėtų žinoti, kokius ir kada darbus reikia atlikti, įskaitant ir pavarų dėžės alyvos keitimą.
Juk aš neprivalau žinoti, kada turiu keisti alyvą pavarų dėžėje ar diferenciale. Pavyzdžiui, daugelis šiuolaikinių automobilių perspėja apie tai, kada reikia keisti variklio alyvą, tačiau visa kita, įskaitant ir pavarų dėžę, turėtų būti serviso reikalas“, – įsitikinęs R. Fetingis.
A. Pakėnas priduria, kad automatinės pavarų dėžės genda ne tik dėl aplaidaus požiūrio į jų priežiūrą, bet ir dėl nemokėjimo naudotis.
„Dažna klaida, kuri, spėju, atėjusi iš mechaninės pavarų dėžės naudojimo įpročių, yra sustojus įjungti neutralią pavarą. To daryti negalima. Neutrali įjungiama tik labai retais atvejais, kai automobilį reikia kažkur truputį pastumti, arba, pavyzdžiui, tunelinėje plovykloje.
Taip pat pavaras reikia jungti tik visiškai sustojus. Neveltui tai yra daroma, kai nuspaustas stabdžių pedalas. Taigi visiškai sustojame ir tada pavarų perjungimo svirtį perjungiame į važiavimo režimą“, – LRT.lt pabrėžia A. Pakėnas.
Ar pavarų dėžė apskritai bus reikalinga ateityje?
Žvelgiant į šiandienines tendencijas, nemažai vidutinės ir aukštesnių klasių automobilių iš gamyklų išrieda su automatinėmis pavarų dėžėmis. O žemesnės klasės modeliai vis dar turi paprastesnes ir pigesnes mechanines greičių dėžes.
„Automatinės pavarų dėžės absoliutų vyravimą, išskyrus sportinius automobilius, kur vairuotojui reikia mechaninės greičių dėžės, stabdo tik kaina. Biudžetinės klasės automobilių kaina yra labai svarbus veiksnys“, – pabrėžia R. Fetingis.
Kalbant apie ateitį, jis nenori visiškai sutikti, kad ji priklauso tik elektromobiliams. Tačiau jeigu taip nutiktų, toks elementas kaip sudėtinga kelių pakopų pavarų dėžė gali apskritai išnykti.
„Vidaus degimo varikliui pavarų dėžė reikalinga dėl to, kad jis turi optimalų darbo režimą ir ribotą sūkių diapazoną. Elektros variklis nuo nulio iki maksimalių sūkių turi maksimalų galingumą, todėl jam nereikia pavarų dėžės, išskyrus specifinius atvejus.
Todėl iš esmės elektromobiliams tokios pavarų dėžės, kokios naudojamos su vidaus degimo varikliais, nebus ir nėra reikalingos“, – teigia R. Fetingis.
