Vitalijus Andrejevas, LAKD vadovas, sako, kad „Via Baltica“ atkarpoje nuo Kauno iki Suvalkų sumontuota atstumo stebėjimo sistema kol kas – pilotinė. Įvertinus jos naudą, taip pat, saugaus atstumo nesilaikančių vairuotojų skaičių, bus aiškiau, ar verta investuoti į daugiau tokių sistemų.
„Taip pat turime įvertinti ir tai, kiek kainuoja tokios sistemos išlaikymas, kiek dažnai ji genda, pažeidėjų skaičių. Mat esame turėję pavyzdžių, kai sistemos buvo diegiamos netikslingai“, – DELFI sakė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad kol kas vairuotojai apie per mažą atstumą tarp automobilių tėra informuojami, o ne baudžiami. Sumontuota sistema nustato atstumą, tarp dviejų važiuojančių transporto priemonių ir, jei atstumas saugus, rodmenys ekrane atvaizduojami žaliai. Jeigu atstumas per mažas, tuomet rodmenys nušvinta raudonai ir per arti važiuojantis vairuotojas perspėjamas mirksinčiomis lemputėmis.
„Visos sistemos diegiamos prevencijai, ne tam, kad baustume vairuotojus – aiškino V. Andrejevas. – Pavyzdžiui, kai diegėme sektorius greičio matuoklius, bandymo laikotarpiu pastebėjome, kad ženkliai viršijančių greitį vairuotojų skaičius yra labai didelis ir tada ėmėmės priemonių. Kai atsirado administracinė atsakomybė, pažeidėjų sumažėjo kelis kartus.“
Ar Lietuvoje reikia daugiau panašių sistemų, ar, visgi, rimtos problemos dėl nesilaikomo atstumo nėra, paaiškės maždaug po metų. Tiek laiko, anot V. Andrejevo, užteks, kad būtų ištirta, kiek dažnai vairuotojai nepaiso nurodytos ribos bei įsitikinta įrangos patikimumu. Jis neatmeta galimybės, kad, paaiškėjus, jog atvejų, kai kelio ženkluose esančių nurodymų vairuotojai nepaiso, yra daug, bus keičiami teisės aktai ir nedrausmingi vairuotojai bus baudžiami.
Nuo Vilniaus iki Kauno – 130 km/val.
LAKD vadovas akcentavo, kad naujovių norima ir kelyje tarp Vilniaus ir Kauno. Dar šiemet gruodį Kelių direkcija turėtų paskelbti konkursą, skirtą kintamos informacijos kelio ženklams įrengti šiame greitkelyje.
Anot V. Andrejevo, visame kelyje turėtų atsirasti ženklai, kuriuose informacija būtų matoma pagal aplinkybes. Pavyzdžiui, vairuotojai būtų perspėjami apie plikledį, slidžius ruožus, avarijas ir kitką.
„Galėtume pasinaudoti visa infrastruktūros turima informacija ir perspėti vairuotojus apie pokyčius, informuoti apie tai, kas vyksta kelyje“, – kalbėjo LAKD vadovas.
Tiesa, greičiausiai per metus kintamos informacijos kelio ženklai greitkelyje tarp Vilniaus ir Kauno dar neatsiras, mat, sakė DELFI pašnekovas, skelbiamas konkursas bus tarptautinis ir jis neabejotinai užtruks. Visgi po 2-3 metų galimybė informuoti vairuotojus realiu metu apie eismo sąlygas, pagal jas keisti galiojantį leistiną greitį ir t.t., užtikrins tai, kad nuo Vilniaus iki Kauno bus galima važiuoti 130 km/val. greičiu.
