Pasak „PZU Lietuva“ Žalų departamento Klientų aptarnavimo centro vadovės Ingos Piragytės, skambučių dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vis mažėja, taip pat mažiau pateikiama klaidingai ar nepilnai užpildytų deklaracijų.

„Žmonės dažniau sutrinka nestandartinėse situacijose. Pavyzdžiui, kai eismo įvykio kaltininkas apgadina ne automobilį, bet nekilnojamąjį turtą, tuomet deklaraciją užpildyti būtina drauge su apgadinto pastato ar kito objekto savininku“, – teigė I. Piragytė.

Vairuotojai paskuba prisiimti kaltę

Eismo įvykis sukelia stresą, tad svarbiausia tokiomis aplinkybėmis išlikti ramiems ir tvirtiems. Vis dar pasitaiko, kad abu eismo įvykio dalyviai pasirašo deklaraciją kaip kaltininkai. Kartais vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes.

„Būna atvejų, kai įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį, pavyzdžiui, neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus ir deklaraciją užpildyti kitą dieną. Primename, jog bandymas sukčiauti užtraukia baudžiamąją atsakomybę abiems eismo įvykio dalyviams, o draudikai tokius atvejus nesunkiai išaiškina. Todėl esant neaiškioms aplinkybėms rekomenduojame nedelsiant kviesti policijos pareigūnus“, – sakė „PZU Lietuva“ ekspertė.

Moterys užpildo atidžiau

„PZU Lietuva“ duomenimis, dažniausiai telefonu dėl deklaracijos užpildymo konsultuojasi vairuotojai, pirmąsyk patekę į eismo įvykį.

„Dažniau konsultuojame miestų gyventojus, ten įvyksta daugiau nedidelių eismo įvykių. Patarimų ir pagalbos labiau linkusios prašyti moterys, vyrai matyt labiau pasitiki savo Kelių eismo taisyklių žiniomis. Tiesa, moterys deklaracijas užpildo atidžiau“, – pasakojo I.Piragytė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją