Skaičiuojama, kad automobilių pramonė maitina apie milijoną vokiečių, o šalyje nuo konvejerių nurieda apie trečdalis visų Europoje pagamintų mašinų. Vis dėlto šalies vairuotojus domina ne tik nauji automobiliai – Vokietijos keliuose galima pamatyti ir daugybę puikiai išlaikytų klasikinių ratuočių.

Per pastarąją savaitę buvo bent pora progų prisiminti Vokietijos automobilių istoriją – „Volkswagen“ paskelbė, kad „Golf“ tiražas pasiekė simbolinę 30 mln. ribą, o „Trabant“ gerbėjai apraudojo Anapilin iškeliavusį populiariausio Rytų Vokietijos automobilio „Trabant 601“ kūrėją Wernerį Langą.

Vokietijos žurnalistai sudarė 10 legendinių Vokietijos automobilių sąrašą:

„Volkswagen Bulli“

Hipių, bangletininkų ir atostogaujančių šeimų garbintas „Volkswagen“ autobusiukas nuo pat sukūrimo 1950 m. įkūnijo nevaržomos laisvės automobilį. Ir nors daugybė kitų autobusiukų turi geresnius variklius ir mažiau genda, tačiau „VW T1“ vis dar išlieka viena didžiausių šio tipo automobilių ikonų kelyje.
Volkswagen Bulli

„Audi Quattro“

Prieš tris dešimtmečius „Audi Quattro“ buvo ralio entuziastų favoritas. Automobilis didžiavosi visų varančiųjų ratų „quattro“ sistema bei sportiško kupė reputacija. „Audi Quattro“ gamintas 1980-1991 m.
Audi sport quattro (1984 m.)

„Volkswagen Beetle“

Nuo 1938 m., kai gimė legendinis „vabalas“, tai buvo ir tebėra vienas populiariausių automobilių pasaulyje. „Liaudies automobilis“ tapo legenda, o per daugiau nei 70 metų trunkančią šio modelio istoriją gamintojai pardavė 22,5 mln. „vabalų“.
Volkswagen Beetle (1938 m.)

„Opel Manta“

„Opel Manta“ nuo konvejerių riedėjo 1970-1988 m. Tai buvo galiniais ratais varomas sportiškas automobilis, kuriuo buvo galima naudoti kasdienėms reikmėms. Šis modelis netgi suteikė įkvėpimo filmo „Manta Manta“ kūrėjams.
Opel Manta GT/E (1974 m.)

„Trabant“

Vieni iš jo šaipėsi, kiti jį garbino – Rytų Vokietijos gyventojams tai buvo bene vienintelė galimybė turėti automobilį. Dėl ilgo užsakymų laukimo naudoti „Trabant“ net buvo brangesni už naujus. Į pasaulį buvo paleista daugiau nei 3 mln. šios markės automobilių, iš kurių populiariausiu tapo „Trabant 601“ modelis.
Trabant

„Porsche 911“

Štutgarte įsikūrusi „Porsche“ kompanija neatsiejama nuo 911 modelio – aptakiomis linijomis pasižyminčio tviskančio sportiško automobilio. Šiemet šis modelis švenčia solidžią 50-ies metų sukaktį. Nuo 1963 m. gaminamas automobilis išlaikė išskirtinį dizainą, pagal kurį yra atpažįstamas visame pasaulyje.
Porsche 911 prieš 50 m. ir dabar

„Volkswagen Golf“

„Golf“ tiražas pasiekė 30 mln. vnt. Nuo 1974 m. gaminamas modelis iškart sulaukė pripažinimo – kėbulo išvaizdą sukūrė legendinis italų dizaineris Giorgio Giugiaro, o pats „Volkswagen Golf“ greitai tapo naujos – kompaktiškų automobilių – klasės pradininku. Kiekvienos kartos modelis tęsia tradicijas, tačiau kartu ir prideda kažką naujo. Naujausias – 7 kartos atstovas, jau spėjęs tapti tiek Europos, tiek ir pasaulio „Metų automobiliu 2013“.
Volkswagen Golf I (1976 m.)

„Mercedes-Benz“ W114

Automobilių ikona, „Mercedes“ W114, pripažįstamas kaip nesenstantis „Mersas“. Visame pasaulyje jų turėtų būti apie 2 mln. vnt., o automobilių gerbėjai jį laiko geriausiai sąvoką „Klasikinis Mersedesas“ atspindinčiu modeliu.
Mercedes-Benz 250 SE (1966 m.)

BMW 02

02 serijos modelis yra vienas geriausiai atpažįstamų BMW. Dėl sportiškos išvaizdos ir lengvo kėbulo, „benzingalviai“ įsimylėjo šį automobilį. 1966-1976 m. buvo pagaminta daugiau nei 800 000 vnt. BMW 02. Šiandien šiuos automobilius itin mėgsta ir kolekcionieriai.
BMW 02 serija (1966 m.)

„Mercedes-Benz 300 SL“

Neįprastos išvaizdos „Mercedes-Benz 300 SL“ geriausiai atpažįstamas dėl į viršų atsidarančių durelių. Jis buvo pristatytas 1954 m. ir tuo metu jam priklausė greičiausio automobilio titulas. Sportinis automobilis išleistas tik 3258 vnt. tiražu, todėl nieko keisto, kad dabar tai yra didžiausia kolekcinė vertybė „Mercedes“ istorijoje.
Mercedes-Benz 300SL (1954 m.)
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)