Pergales ir rekordus Argentinoje, jų šviesiąją ir kiek liūdnesnę pusę jau aprašėme. Liko nepaminėta karvė. Panašu, jog tai buvo ne WRC karvė, bent jau rėmėjų logotipų ant jos nepastebėta. Tačiau kažkokiu būdu šis gyvulys atsidūrė septintojo GR trasoje. Dideliu greičiu artėjantis Sebastienas Loebas netikėtai pamatė skersai kelio stovintį ir beveik visą jį užtvėrusį raguotį. Rinktis nebuvo kada ir iš ko, karvė net nežadėjo trauktis.
Sebastienas bandė ją apvažiuoti, šokant į griovį buvo prakirstas kairys priekinis automobilio ratas, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Dešiniu priekiniu kampu „Citroen“ kliudė karvę. Automobilis šio incidento metu buvo apgadintas tik paviršutiniškai. Mano žiniomis, gyvulys neišgyveno.
Orai ir kelio valytojai
Ar gali būti, kad pirmasis trasa važiuojantis ir „kelią valantis“ ekipažas laimi geresnes sąlygas, nei kiti, važiuojantys po jo? Paprastai keliuose, panašiuose į mūsų žvyrkelius, būna taip: pirmieji važiuojantys iš tikrųjų valo kelią, t. y. savo automobilių trajektorijose nušluoja nuo jo patį viršutinį palaidą žvyro ir akmenų sluoksnį. Vadinasi, antrojo ekipažo vairavimo sąlygos būna geresnės, trečiojo – dar geresnės ir taip toliau. Tačiau po kurio laiko galingi automobiliai išpurena ir stabilesnįjį sluoksnį, atsiranda ir ima gilėti provėžos. Posūkiuose, kur kelio dangai tenka ypač didelės apkrovos, jos gali būti net labai gilios.
Dėl šios priežasties gali būti apgadintas automobilis (kaip, pavyzdžiui, buvo sulenkta V.Rožuko ir A.Šošo ekipažo automobilio vairo traukė ką tik įvykusiame E.O.S. ralyje). Be to, skiriasi vairavimo stiliai, skiriasi ir patys automobiliai, vadinasi, nuvalyta kelio vieta ir (vėliau) atsiradusios provėžos gali nesutapti su optimalia konkrečiam ekipažui trajektorija. Tuo būdu yra įnešamos papildomos automobilio valdymo komplikacijos. Todėl, kaip taisyklė, geriausia yra važiuoti ne pirmam, bet nelabai toli nuo pirmojo ekipažo.
Tačiau ne visada (primenu, kalbame ne apie asfaltą ar kitas, ypatingas sąlygas, o apie žvyro kelius). Argentinos ralis yra geras pavyzdys: oro sąlygos nulėmė, jog pirmuoju startavęs Sebastienas Loebas važiavo „geriausiu“ keliu. Kodėl? „Dangus apsiniaukęs, kelias drėgnas, naktį lijo, iš ryto +2, po pietų +9 laipsniai Celsijaus.“ Lietus nespėjo įmerkti kelio dangos, ji netapo ištižusia koše, o tik suplakė, priplojo palaidą žvyro sluoksnį. Tuo būdu „valymas“ prarado prasmę. Tokiu keliu geriausia važiuoti pirmam, visi važiuojantys vėliau randa vis labiau trajektorijose išpurentą kelią, provėžas ir, atitinkamai, vis blogesnes sąlygas. Cituojant S.Loebą, galima pasakyti, jog važiavimo sąlygos buvo vienodai geros pirmiesiems trims – keturiems ekipažams.
Taigi, viskas priklauso nuo kelio dangos ir oro sąlygų. Argentinoje žvyrkeliai minkštesni, dangoje daugiau smėlio, todėl sutankinantis, surišantis smėlį lietus labai padeda pirmiesiems ekipažams, o kiek vėliau važiuojantys jau skundžiasi (pvz., po Argentinos ralio apie tai kalbėjo Markko Martinas ir Chrisas Atkinsonas) per daug išpurentu keliu. Jei lietaus nėra, pirmieji ekipažai valo kelią.
Suomijos keliai šiek tiek skiriasi. Tarp jų nemažai labai kietos dangos žvyrkelių, primenančių net asfaltą. Smėlio mažai, net ir palaidesnis paviršiaus sluoksnis vis dėlto yra rupus žvyras. Todėl lietus gali padėti tik retose minkštesnėse kelio atkarpose. „Valytojams“ darbo taip pat nėra daug, nors patys pirmieji vis dėlto nušluoja šiek tiek palaido žvyro ir šiukšlių.
Dar pora žodžių apie Suomijos žvyrkelius. Kai kur dangos fragmentas yra tiesiog uolos ar didelio akmens „nugara“. Žvyras labai kietas, jis yra maišomas su akmens dulkėmis ir labai smulkia skalda. Esu girdėjęs, jog drėgmei sukaupti (kad žvyrkelis nedulkėtų) naudojama druska. Vietovėse, kur žemėje yra šaltinių, teko matyti kelio sustiprinimui panaudotą sintetinį audinį (žr. nuotrauką, čia audinio kraštą kirsdami posūkį atidengė ralio automobiliai).
Vardai ir ekipažai
Ką Argentinoje minėjo komentatoriai? Kaip jau tapo įprasta, laimintį S.Loebą. Ilgai nepraradusį vilties pakovoti dėl pirmosios vietos Petterį Solbergą. Marcusą Gronholmą, kuris „vis dar žaidime“. Harrį Rovanperą, su apsisukimais trasoje, be rankinio stabdžio dalyvavusį jam jau 100-siose WRC varžybose ir įnirtingai kovojusį su Toniu Gardemeisteriu, kuris „spaudė“, kiek galėjo. Chrisą Atkinsoną ir Romaną Krestą, kurių tikslas buvo mokytis, ir šio tikslo abu siekė beveik be klaidų. Manfredą Stohlį ir Xevį Ponsą, „mėgėjus, įsiterpusius tarp profesionalų“ (tiesa, mėgėjus ne tiek savo sugebėjimais, kiek komandos galimybėmis).
Francois Duvalį, privalėjusį bet kuria kaina pasiekti finišą, be to, be teisės „išlipti“iš taškų zonos. Markko Martiną, kovojantį su priešininkais ir su 307 WRC ties penktąja vieta. Gianluigį Gallį ir jo Lancerio problemas. Janį Paasoneną ir Arminą Schwarzą, finišavusius gerokai anksčiau, nei buvo iš pradžių numatyta. Danielį Carlssoną, sustojusį „baloje“, tiksliau, ne baloje, o... kaip reikėtų išversti į lietuvių kalbą „watersplash“? Iš tiesų, ne bala, ne upelis ir ne brasta. Matyt, tiksliausia būtų pagal skambesį – vieta, kur ralio automobilis „daro per vandenį pliaukšt“.
Taigi, vardai. Tuos pačius girdėsime ir Suomijoje. Tikėtina, jog jie išsidalins panašias roles ir šiame „spektaklyje“.
Technika
Labai trumpai, tik truputis įdomios informacijos. Jean–Pierre'as Nicolas, „Peugeot“ komandos vadovas, po Argentinos ralio pareiškęs, jog komanda labai nepatenkinta ekipažų galimybėmis važiuojant ant slidžių dangų, šį kartą atvirai pripažino, jog 307 WRC reikalauja labai specifinio vairavimo stiliaus. Matyt, tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nesiseka Markko Martinui.
„Citroen“ pranešė, jog pradėti ruošti WRC automobiliai privačiai komandai, kuri jais naudosis 2006-jų sezono metu. Iš pranešimo galima daryti išvadą, jog dabartiniai „Citroen Xsara WRC 2005“ nebus tiesiogiai perduoti „privatininkams“. Naujieji automobiliai bus paprastesni ir pigesni.
Tarp kitko, Argentinoje ekipažams teko „paragauti“ ir žiemos: sekmadienio rytą, trasoms pakilus daugiau, nei 2000 m virš jūros lygio, nors varžybų dalyviai sniego nepamatė, bet žemės paviršiaus temperatūra buvo minus šeši laipsniai Celsijaus. „Michelin“ komandos šeštadienį naudojo minkšto „Z8“, o „neigiamą“ sekmadienį – labai minkšto gumos mišinio „Z8 minus“ BTO padangas. Primenu, kitose varžybose ant „sunkių“ dangų buvo naudojamos „Z9“ ir „Z9 plius“ padangos.
Ekipažai, naudoję įvairaus kietumo „Pirelli“ padangas, taip pat nesiskundė. Priešingai, „Pirelli“ adresu netgi nuskambėjo pagyrimų.
Pažiūrėsime, kaip bus Suomijoje. Gal „Pirelli“ „atgauna kvapą“?
