aA
Ateinančių metų sausį Dakaro fanų visame pasaulyje ir Lietuvoje laukia tikra intriga – varžybų lyderiai startui ruošia naujus automobilius, keisis ir žaidimo taisyklės – įsigalioja nauji reikalavimai technikai. Kaip technikos pokyčiai paveiks išaugusią konkurenciją, kodėl komandos renkasi bagio tipo automobilius ir kiek šiose technologinėse lenktynėse įtakos rezultatui dar turi vairuotojas – mintimis dalijasi Dakaro lietuviai.
Bekelė Dakaro ralye
© Komandos nuotr.

Automobilių sportas – vieta, kur sukasi milžiniški pinigai. Gamintojai, dalių tiekėjai ir kitos bendrovės kasmet į šią sferą investuoja milijardus siekdami tobulinti senas ar patikrinti naujas technologijas bei reklamuoti savo produkciją. Dakaro ralis – ne išimtis. Nors jame startuoja vos viena tikra gamyklinė komanda, technologinių žaidimų čia netrūksta.

Bagių dominavimas – užprogramuotas?

Sunkiausios pasaulio bekelės varžybos, dykumų lenktynės – epitetai vis dar dažnai naudojami aprašant Dakaro ralį. Realybėje – mažiau nei 20 proc. pastarųjų metų varžybų vyksta smėlynuose, bekelės jame taip pat vis mažiau, todėl natūralu, jog pravažumo svarba lenktynėse taip pat mažėja. Šių varžybų veteranu vadinamas Antanas Juknevičius pasakoja, kad daugumoje varžybų ankščiau dominuodavo bekelė, o didžiajai daliai dalyvių ji buvo tiesiog neįveikiama.

„Pavyzdžiui, 2008 Libijoje vykusiose varžybose su dabartiniu šturmanu Dariumi Vaičiuliu vieninteliai iš visų dalyvių įveikėme visas trasas, kiti dalyviai vietoj to, kad būtų lindę į dykumas verčiau pasiimdavo baudos minutes – bekelė buvo visur, – pasakoja A. Juknevičius. – Taip pat ir su Dakaru – kol ralis vyko Afrikoje, keturiais ratais varomais automobiliai turėjo didžiulį pranašumą, tačiau dabar situacija priešinga. Anuomet 40-50 procentų trasos sudarė smėlynai ir kopos. Čia padarius klaidą gali ilgam įkliūti į dykumos gniaužtus, o turint vos du varančius ratus gali užsikasti taip, kad teks naktį leisti viduryje Sacharos. Dėl šios priežasties bagiai buvo kiek primiršti.“

Antanas Juknevičius
Antanas Juknevičius
© Komandos nuotr.

Tačiau anot sportininko, matydama, jog komandos varžyboms vis rečiau renkasi bagius ir ši technologija nebetobulinama, tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) suteikė jai lengvatų. Bagiai gali sverti mažiau už keturiais ratais varomus bolidus, turi bene dvigubai didesnę amortizatorių eigą, be to, juose gali būti sumontuota ir brangų laiką trasoje taupanti technologija.

„Važiuojant skirtingais paviršiais padangų slėgis turi būti atitinkamai pritaikytas – mums tai reiškia sustojimą, išlipimą iš automobilio, visų padangų slėgio koregavimą ir brangaus laiko praradimą kiekvieną kartą pasikeitus kelio dangai. Tuo tarpu bagiuose galima sumontuoti sistemą, kurios dėka slėgis kontroliuojamas neišlipus iš automobilio ir net nesulėtinant – taip galima sutaupyti labai daug“, – privalumus vardino „CRAFT Bearings“ komandos lenktynininkas A. Juknevičius.

Savaime suprantama, kad keturiais ratais varomi automobiliai turi savo pranašumų – pravažumas sunkiose situacijose, greitis dykumose. Nepaisant to, žinant, kokia linkme juda Dakaro ralio trasų konfigūracija, bagiai turės vis didesnį pranašumą. Itin ilgos ir sparčiai dangą keičiančios trasos, didelė dalis pasaulio ralio čempionatą (WRC) primenančių kelių – tokių trasų Dakare tik daugės. Paraleliai prie Dakaro starto linijos turėtų daugėti ir bagių.

Laisvė benzininiams varikliams – apynasris dyzelių varomiems

Įprastai už savo nelankstumą kritikuojami Dakaro organizatoriai šiais metais vis tik ryžosi pokyčiams, kurie turėtų kovą dėl prizinių vietų padaryti dar įdomesne. Nuo šių metų benzininių automobilių restriktorius didinamas vienu milimetru, tuo tarpu dyzelinių – mažinamas.

Anot A. Juknevičiaus automobilį Dakaro raliui ruošusių dirbtuvių „RaceTech“ vyr. inžinieriaus Marijaus Bernoto, norint paprastam žmogui paaiškinti, kas yra restriktorius ir kam jis reikalingas, galima palyginti žmogaus ir automobilio kvėpavimą. „Benzininiai varikliai galės įkvėpti daugiau oro. Kuo daugiau oro patenka į variklį, tuo didesnę galią jis gali demonstruoti. Suprantama, jog kiekvienas variklis turi tam tikrą ribą, tačiau naujos taisyklės leis kiek pagreitinti visus benzininius automobilius.“

Jam pritaria ir A. Juknevičius, teigdamas, kad nors restriktoriai ir buvo įvesti tam, kad sulygintų dalyvių galimybes, tačiau tikra jėgų pusiausvyra atstatyta tik dabar. „Pastarųjų metų Dakare daug kilometrų driekiasi aukštikalnėse, kur deguonis ir jo trūkumas – didžiulė problema. Dėl dyzelinių variklių savybių jie buvo kur kas pranašesni Bolivijoje, kur teko lenktyniauti net 3 km virš jūros lygio. Dabar jėgos turėtų būti apylygės.“

Lenktynininkas, ne automobilis laimi Dakarą

Įsibėgėjus technikos lenktynėms Dakare ekspertai dažnai kelia klausimą – ar šis ralis dar vis yra tikrasis žmogaus, lenktynininko jėgų ir įgūdžių išbandymas? Dažnam gali pasirodyti, kad su greičiausiais, naujausiais automobiliais varžybose galėtų važiuoti bet kas. Tačiau sunkiausių pasaulio lenktynių sūkuryje ne vienerius metus besisukantys lietuviai tam griežtai nepritaria.

Marijus Bernotas
Marijus Bernotas
© G. Kropio nuotr.

„Visur – ir žiedinėse lenktynėse, ir Dakare lenktynininkas turi turėti tam tikrus įgūdžius norėdamas pasiekti rezultatą ir pakeliui į finišą nesudaužyti automobilio. Dakaro dalyviai turi turėti unikalią patirtį, kurios neįgausi sukdamas ratus žiedinėse trasose. Važiuojant kopomis tavo įspėjamaisiais ženklais apie pavojų gali būti net smėlio spalva, pasakanti apie jo klampumą. Lenktyniaujant ant žvyro ar akmenuotu keliu tavo kelrodžiu gali tapti net medžiai, kurie parodys, kur lyjant lietui gali būti paplautas kelias, o kur dėl medžio šaknų gruntas bus tvirtesnis. Visų šių dalykų nerasi jokiam vadovėlyje, jie atsiranda daug laiko praleidžiant būtent tokiose sąlygose“, – pasakoja M. Bernotas.

Jam antrina ir A. Juknevičius, kuris teigia, kad pagrindiniai du dalykai lemiantys sėkmę Dakare – patirtis ir formos palaikymas.

„Šiose varžybose privalai protingai paskirstyti jėgas – negali vieną dieną būti atidesnis, kitą pailsėti. Būtent todėl lenktynininkas ir yra kertinis rezultato pagrindas – net ir vairuodamas greičiausią automobilį sekundei atsipalaidavęs ar perspaudęs gali atsidurti tokioj pavojingoj situacijoj, kur sekundės iki lyderio bus tikrai nesvarbios. Turi pagauti savo greičio ritmą, o tai tau padeda padaryti praktika ir patirtis“, – teigė daugiausiai kovinių kilometrų bekele iš visų lietuvių šiais metais įveikęs A. Juknevičius.

„Išvengti klaidų, būti greitam, bet protingam ir žinoti, kaip įveikti skirtingų tipų greičio ruožus – taip grubiai galima įvardinti formulę siekiant gero rezultato Dakare, o automobilis yra tik įrankis atskleisti šias savybes.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Andrius Vasiliauskas antrus metus iš eilės dalyvaus „Oman International Drift“ pirmenybėse

2019 metų autosporto sezoną svetimoje šalyje pradėjęs Andrius Vasiliauskas , panašu, toliau...

Benediktas Vanagas papasakojo, kas vyksta atliekant Dakaro bolidų techninę patikrą (2)

Dakaro ralio dalyviams iš Europos pastaroji savaitė – itin svarbi. Komandos gruodžio 3 dieną...

Atiduodamas Dakaro techniką Antanas Juknevičius prisipažino: reikės su reakcija dar padirbėti

Sunkiausioms pasaulio varžyboms persikėlus į Saudo Arabiją, Europos Dakaro dalyviams pasikeitė...

Dakaro prievaizdai įvertino lietuvių techniką – priekaištų nebuvo nė vienam

Nors Dakaro raliui oficialus startas bus duotas tik 2020 metų sausio 5 dieną, jame...

Lietuviška Dakaro ralio technika iškeliavo į smėlynus – iki starto liko mėnuo

Pirmas Dakaro vėjo gūsis visus dalyvius pasiekia dar mėnesį iki maratono starto, kur visi...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (92)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (101)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (95)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Landsbergis apie rinkimų kartelės žeminimą: „valstiečiai“ patys sau pjauna taburetės koją (37)

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako esąs įsitikinęs, kad valdančiųjų...

Bankų mokestį vertina atsargiai: problemų gali sukurti visai ekonomikai (1)

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Meilė baigėsi: termino pabaigai artėjant Šiaurės Korėja vėl prakalbo apie „seną nuokvaką“ (25)

Šiaurės Korėja pagrasino vėl pradėti vadinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „senu...

Vilniaus Kalėdų eglei – užsienio žiniasklaidos dėmesys ir pagyros: tapo tikra sensacija (18)

Praėjusį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė jau pateko ir į...

Ar atpažįstate šį įrankį: nors tai senas išradimas, kai kas tai naudoja ir šiandien (1)

Šis įrankis turi labai specifinę paskirtį – jis padeda sureguliuoti kitus įrankius. Kadaise...

Gydytojai įvertino populiarėjantį „vaistą" nuo peršalimo: norėdami sau padėti, situaciją galite tik pabloginti (12)

Pajutote pirmus peršalimo simptomus? Bėkite krosą! Tokius patarimus šaltuoju metu laiku neretai...