Kad ir kaip žiauriai tai skambėtų: vienas iš trijų banginių, ant kurio laikosi visas ralio pasaulis, yra pinigai. Kiti du – piloto talentas ir komandos darbas – svarbūs, tačiau tik turėdamas solidų biudžetą sportininkas gali suburti profesionalų kolektyvą, tinkamai paruošti „geležį“ ir pakankamai laiko praleisti treniruočių trasose.

Pagal tai, kaip sėkmingai susiklosto derybos su rėmėjais, dėl ralio pamišę automanai pasidalina į tris stovyklas.

Pati žemiausia ralio pasaulio piramidės pakopa, tuo pat metu didžiausia sportinio vairavimo malonumais besimėgaujančiųjų bendruomenė yra susibūrusi į vadinamąją C lygą ir pastaraisiais metais kovoja populiariame mėgėjiškų lenktynių seriale dėl LAS taurės. Norint išbandyti jėgas šioje lygoje, reikia vienintelio dalyko – noro.

Iš esmės bet kokiu automobiliu stoti į starto liniją gali kiekvienas, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jokių antgamtinių gebėjimų nereikia turėti, nes „kovinių“ užduočių turinys dažniausiai neperkopia slalomo aikštelių ar kartingo trasų ribų.

Tiesa, vienas neseniai atsiradusių papildomų reikalavimų, specialiąsias rungtis įveikti mūvint šalmą. Starto mokestis čia simbolinis – parastai atsieina mažiau nei pora kilogramų kalafiorų, todėl didžiausios C lygos dalyvių išlaidos susijusios su degalų bako tuštėjimu ir šiek tiek spartesniu padangų dėvėjimusi.

Antroji pakopa ralio Olimpo viršūnės link – B lyga arba vadinamosios ralio sprinto lenktynės. Čia reikalavimai pastebimai griežtesni, čia jau prasideda sportas. Automobilyje turi būti sumontuoti saugos lankai, daugiataškio tvirtinimo saugos diržai, pilotas ir šturmanas privalo vilkėti ugniai atsparius kombinezonus, pirštines ir mūvėti šalmus.

Tačiau skirtingai nuo profesionalaus ralio, visų šių daiktų homologacijos terminai (t. y. sportinį inventorių gaminančių kompanijų suteikiamos garantijos) gali būti pasibaigę. Tai automatiškai reiškia, kad visą reikiamą ekipiruotę galima įsigyti keliskart pigiau, nei reiktų mokėti perkant naują.

Tarkim jei naujas žinomo gamintojo kombinezonas kainuoja nuo 500 iki 1300 eurų, tai pasibaigusios homologacijos – iki 200 eurų.

Dar vienas esminis ralio sprinto bruožas – sąlyginai nedidelis bendras greičio ruožų ilgis. Paprastai per vieną dieną B lygoje startuojantiems ekipažams tenka įveikti apie 50–60 kilometrų, padalintų į 6–8 atkarpas. Šie skaičiai reiškia, kad dalyvavimo kaštai ir laiko sąnaudos yra didesni nei startuojant mėgėjiškose C lygos varžybose, tačiau patiriamų emocijų kiekis nedaug nusileidžia tam, kurį patiria ralio profesionalai: dažnai važiuojama tais pačiais keliais, kaip ir didžiojo čempionato etapų metu.

Tarkim Lietuvos ralio sprinto čempionato II etapo „Užventis 2016“ veiksmas vyks iš esmės ten pat, kur ir tarptautinės ralio varžybos „Žemaitijos ralis 2016“, todėl jau dabar aišku, kad į „generalinę repeticiją“ Kelmės krašte kitą savaitgalį atvyks tuzinas pačių greičiausių mūsų šalies ralio meistrų.

Dabar keletas skaičių, kurie nedideli atrodo su sąlyga, jei perkasdamas lysves savo sode netyčia aptinkate naftos telkinį ar bent jau dalį Gintaro kambario. Didžiajame ralio čempionate startuojančių pačių greičiausių automobilių kainos nesunkiai perkopia 200 tūkst. eurų ribą (tiek reiktų pakloti už R5 klasės bolidą).

Homologuotos pirštinės kainuoja apie 70-160 eurų, batai – iki 240 eurų, šalmas nuo 600 iki 4700 eurų. Sportinių padangų komplekto greičiausiai niekur negausite pigiau, kaip už 300 eurų, per vienas lenktynes – priklausomai nuo kelio specifikos – kartais sunaudojama net iki 12 padangų.

Atstumas, kurį „koviniu“ tempu tenka įveikti profesionalams paprastai būna bent du kartus didesnis nei B lygoje ir siekia 100–120 kilometrų. Sportinio automobilio apetitas degalams gali siekti 70 l/ 100 km, o litras specialių degalų atsieina nei daug nei mažai – 4,85 euro už litrą (ralio sprinte startuojanti technika paprastai tenkinasi standartiniu E98 benzinu).

Dėl šių priežasčių ambicijų tapti Lietuvos čempionais turinčių profesionalų lenktynių savaitgalio „pasivažinėjimas“ retai kada kainuoja mažiau nei 10–12 tūkst. eurų.

Tiesa, ir A lygoje įmanoma važiuoti gerokai pigiau. Tačiau tam reikia pasirinkti kuklesnių techninių charakteristikų automobilius. Antai L8 klasės „aparatą“ galima įsigyti maždaug už 45 tūkst. eurų, o SG2 klasės mašiną už 8-10 tūkst. eurų. Pastarosios nuo standartinių dažniausiai skiriasi tik sumontuota saugos įranga ir mažesniu svoriu.

Mažesni netgi startiniai mokesčiai (etapui – 170 eurų; R5 klasės ekipažo startinis mokestis – 500 eurų), todėl vienų lenktynių biudžetas gali „tilpti“ į 800 eurų biudžetą.

Na, o visų, tiek brangių, tiek pigesnių ralio bolidų „paradą“ greičio ruožuose galėsime išvysti jau birželio 17–18 dienomis bendrame Lietuvos ir Latvijos ralio čempionato etape „Žemaitijos ralis 2016“. Bilietus į varžybas galite įsigyti jau šiandien „Tiketa“ kasose.

Beje, bilietas kainuoja panašiai kaip 1,5 kg kalafiorų, t.y. 5 EUR, ir ši suma nenusės niekieno kišenėje: visi surinkti pinigai bus panaudoti žiūrovų zonų įrengimui ir automobilių sporto populiarinimui.