aA
Trečius metus iš eilės Dakare Benediktui Vanagui talkinantis šturmanas iš Lenkijos galėtų drąsiai vadintis ralio pedantu. Sebastianas Rozwadowskis vertas šio titulo dėl preciziško požiūrio į savo darbą. Po visų pastarosiomis dienomis patirtų sunkumų, jis įsitikinęs, jog Dakare svarbiausia – nepasiduoti.
Sebastianas Rozwadowskis apie Dakarą: jaučiuosi visai, kaip namie
© Edgaras Buiko

Geras fizinis pasirengimas, tinkamai sureguliuota mityba, kruopščiai atliekamos šturmano funkcijos komandoje ir iki smulkmenų apgalvoti keli veiksmai į priekį. Taip galima apibūdinti šį profesionalą, bičiulių vadinamą tiesiog Seba, jei tai reikėtų padaryti vos vienu sakiniu. Tiesa, svarbu pridurti ir tai, kad jis sugeba išlaikyti pozityvų nusiteikimą net ir kritinėse situacijose, teigiama komandos pranešime.

Nutarė eiti iki galo

„Pirmiausia, tu niekada negali pasiduoti. Mes esame to pavyzdys. Buvome tikrai labai arti to, kad baigtume pasirodymą šiame Dakare nefinišavę, tačiau nusprendėme eiti iki galo ir padaryti viską, kad čia išliktume, – per poilsio dieną po šešių įveiktų Dakaro etapų kalbėjo S. Rozwadowskis. – Nebeturime šansų pasiekti gerų rezultatų bendroje įskaitoje, bet kiekviename etape galime diena iš dienos patys tobulėti ir būti vis geresni. Tai mes parodėme ir šeštajame etape, kur finišavome keturiolikti. Tikrai geras pasiekimas.“

Pašnekovas džiaugėsi šiame Dakare įgyta nauja patirtimi Peru skrodžiant milžiniškas kopas ir toli besidriekiančias dykumas. Jei 2016-aisiais savo pirmajame Dakare jis kopose praleido vos pusantros dienos, tai šiemet – ištisas penkias.

„Dabar ne tik jaučiu, bet jau ir tiksliai žinau, ką reiškia dykumos, – juokavo Sebastianas ir čia pat surimtėjęs pridūrė, jog šis Dakaras yra labai sudėtingas. – Tai tik trečiasis mano Dakaras, neturiu jame daug patirties, bet kaip matome, net elitiniai pilotai garsiai pripažįsta, jog šįkart lenktynės tikrai per sunkios, ypač ne gamyklinėms, o privačioms komandoms. Daug dalyvių pasitraukė iš varžybų, patyrė traumas, pateko į ligonines dėl sunkių sužalojimų.“

Deguonies palapinė padėjo

Pokalbis su S. Rozwadowskiu vyko Bolivijos sostinėje La Pase įrengtame Dakaro bivuake. Šis miestas laikomas aukščiausia pasaulyje sostine, iškilusia apie keturis kilometrus virš jūros lygio. Tačiau kol kiti lenktynių dalyviai skundėsi aukštikalnių efekto sukeltais negalavimais, šturmanas iš Lenkijos švytėjo ir tikino esąs puikios savijautos.

Sebastianas Rozwadowskis
Sebastianas Rozwadowskis
© Edgaras Buiko

Visa tai – dėl uolaus išankstinio pasirengimo: 45 dienas iki Dakaro starto jis nakvojo namuose įrengtoje specialioje deguonies palapinėje. Joje buvo nustatytas tiksliai toks išretėjusio deguonies kiekis, koks gaunamas keturių kilometrų aukštyje.

„Jaučiu, kad tai išties veikia. Kai kitus dalyvius kankino galvos skausmai, kuomet pasiekėme 4700 metrų aukštį, aš jaučiausi visiškai įprastai, jokių negalavimų. Važiuojant aukštikalnėse, Benediktui pasakiau: „Dabar jaučiuosi visai, kaip namie.“

Lavino kūną ir ištvermę

B. Vanago bendražygis daug dėmesio skyrė ir fiziniam pasirengimui. Keturis mėnesius iki lenktynių pradžios jis reguliariai sportavo padedamas dviejų asmeninių trenerių. Per vienas treniruotes S. Rozwadowskis lavino ištvermę iki penkių kartų per savaitę po valandą mindamas dviratį saunoje, esant maždaug 50 laipsnių karščiui ir apie 40 proc. drėgnumui.

Jam talkinęs treneris stebėjo Sebastiano jėgos rodiklius, širdies darbą, svorį, išgeriamo vandens kiekį ir pagal tai vertino, kiek skysčių šturmanas turėtų vartoti Dakare, kad nepatirtų dehidratacijos bei išliktų puikios sportinės formos. Tuo metu kitose treniruotėse jis visą dėmesį skyrė kūno stiprinimo pratimams.

„Dar prieš pirmąjį Dakarą paklausiau savęs, kur gali būti mano stiprybės. Akivaizdu, kad neturėdamas šturmano darbo patirties tokio pobūdžio varžybose negalėjau išsiskirti savo žiniomis. Todėl nutariau sustiprėti bent fiziškai. Daug domėjausi ir išsiaiškinau, kad čia šturmanams, daug laiko praleidžiant ankštoje sėdynėje prisiveržus saugos diržais, tenka labai didelės apkrovos kūnui, ypač liemens srityje. Taigi ėmiau kryptingai dirbti stiprindamas pilvo presą, nugarą, sėdmenis. Kol kas su stuburu viskas tvarkoje. Vadinasi, mano treniruotės pasiteisina“, – kalbėjo 2014-ųjų Lenkijos ralio čempionas.

Sebastianas Rozwadowskis
Sebastianas Rozwadowskis
© Edgaras Buiko

Svarbiausia – karštas palaikymas

Šeštadienį „General Financing team Pitlane“ komandos ekipažas startuos maratono etape, kuomet dvi dienas iš eilės Dakaro dalyviai versis tik patys savo jėgomis.

S. Rozwadowskis neabejoja, kad tai bus ypatingai sunkios dienos: „Turėsime du ilgus greičio ruožus. Kasdien nuvažiuosime beveik po penkis šimtus kilometrų. Visą šį laiką negalėsime pasinaudoti jokia technikų pagalba. Pirmąją dieną privalėsime tausoti automobilį, nors tai tikrai nelengva važiuojant tokius atstumus. Po to turėsime patys savo jėgomis su Benediktu parengti jį kitos dienos startui, dar man reikės pasiruošti kelio knygą ir galiausiai bent šiek tiek pailsėti.“

Organizatoriai ėmėsi kraštutinių priemonių neleisdami į Ujūnio miestą įvažiuoti net media komandų automobiliams, idant nepasitaikytų nesąžiningų atvejų, kai bandoma suteikti lenktynininkams pagalbą iš šalies arba perduoti reikiamas detales, kitus daiktus. B. Vanagas su S. Rozwadowskiu tam ruošiasi iš anksto į maratono etapą su savimi pasiimdami daugiau atsarginių dalių bei įrankių, kurių galėtų prireikti.

Tuo metu Seba nepraranda sau būdingo optimizmo ir sako, kad pagrindinė pagalba jų ekipažui – karštas bei ištikimas fanų palaikymas tiek iš Lietuvos, tiek ir iš jo gimtosios Lenkijos. Visa tai ekipažo nariai gerai jaučia net būdami už tūkstančių kilometrų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (13)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

„Gladiatorių mokyklos“ įkūrėjai piešia apgulties scenarijų: bus prieita iki kruvinų susidūrimų (1)

Piečiau Romos esančiu Trisulti vienuolynu ūmai susidomėjo medijos. Tačiau ne dėl jame...

Dukart išsiskyrusi Mia išdavė ilgai slėptą paslaptį: kiekviena diena buvo tragedija (313)

Skaudžiai meilės reikaluose nudegusi dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prisipažino, kad po...

Užkalnis: kvepėkite, kaip 90-ųjų Gariūnų verslininkas (44)

„Bogart by Jacques Bogart“. Žinoma, nieko blogo nėra turėti savo gyvenimo apraše Gariūnų...

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (390)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Pastebėjo tik akyliausi: Gintarės Gurevičiūtės suknelė „Žmonių“ apdovanojimų scenoje vos neiškrėtė pikto pokšto (22)

Net ir šou pasaulio vilkams stovėti scenoje, kuomet tave stebi šimtai tūkstančių žmonių, nėra...

Kaip visiems laikams atsikratyti pajuodusių paakių (2)

Išties nemalonu be perstojo girdėti tą patį, kad ir su nuoširdžiu nerimu užduodamą, bet jau...

Staiga ėmė svaigti galva – būsena tęstis gali ir labai ilgai: gydytoja nurodo, kada ieškoti pagalbos labai dažnas negalavimas (14)

Staigiai pakilote nuo sofos ir apsvaigo galva ? Su tokiu jausmu tikriausiai yra susidūręs beveik...

Žmonių elgesyje įžvelgia pavojingą tendenciją: ji niekur nebuvo dingus (205)

„Kam turėtų atitekti mergaitė – naujiesiems tėvams ar broliui?“ Toks vienos televizijos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (115)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...