Kaunietis verslininkas vėl balotiruojasi rinkimuose į LASF (Lietuvos automobilių sporto federacija) prezidento postą, dėl kurio varžysis su esamu vadovu Gintaru Furmanavičiumi.
- Kas skatina jus palikti komforto zoną ir užsikrauti ant pečių papildomų rūpesčių naštą, susijusią su darbu LASF?
- Esu vadovavęs federacijai dvi kadencijas ir puikiai žinau, ko galima tikėtis imantis šios veiklos. Čia tikrai nėra kokių nors galimybių disponuoti dideliais pinigais ar įtaka. Šiuo metu įvairiuose čempionatuose startuojantys sportininkai ir klubų vadovai beveik dvejus metus įkalbinėjo prisidėti prie permainų LASF, kurių jie nori ir kurių tikrai reikia. Labai ilgai apie tuos dalykus galvojau, kuo galėčiau būti naudingas ir galiausiai sutikau priimti iššūkį. Iš tiesų nesu abejingas automobilių sportui ir matau nemažai dalykų, kuriuos būtų galima keisti. Nenorėčiau viešoje erdvėje detalizuoti ir įvairiais pjūviais narstyti ką kaip neteisingai daro dabartinė LASF vadovybė. Žmonės, kuriems šie dalykai aktualūs, patys turi pakankamai informacijos ar bent jau galimybę ją gauti.
- Praėjusiuose rinkimuose, kai taip pat varžėtės su G. Furmanavičiumi, jus ir jūsų oponentą palaikančių klubų skaičius buvo pasidalinęs į beveik identiško dydžio stovyklas. Ar ruošėte namų darbus ir ar šiuo metu galėtumėte prognozuoti, kokio palaikymo sulauksite?
- Tuomet balsai pasiskirstė 19:21 ar bent jau labai panašiai. Ko gero kiekvienas pretendentas prieš rinkimus galvoja, kad savo rankose turi pakankamai kozirių ir bus išrinktas. Esu pristatęs savo programą, sulaukęs nemažai palaikymo, tačiau mūsų bendruomenėje gana dažnai nutinka taip, kad žmonės sako vieną, o balsuoja kitaip. Kaip kad kartais juokaujama: trys lietuviai – penkios partijos.
Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad esu apsisprendęs Lietuvos automobilių sportui skirti visas savo jėgas, o ką pasirinks LASF nariai netrukus bus aišku. Labai tikiuosi, kad balsuojama bus ne „iš draugiškumo“, o atidžiai panagrinėjus kandidatų siūlomas programas ir idėjas. Kitas klausimas, ar LASF suvažiavime dalyvausiantys delegatai savo klubuose šiuo metu daro kažką panašaus? Nenoriu būti kategoriškas, bet spėju, kad taip besielgiančių yra mažuma.
- Ar nebūgštaujate, kad jus vertins kaip Benedikto Vanago žmogų?
- Koks jūsų asmeninis santykis su automobilių sportu?
- Į lenktynių pasaulį patekau 1977-aisiais. Studijų tuometiniame KPI metais buvau „Politechnikos“ klubo narys, dirbau ralio meistro Romo Jakučionio mechaniku. Jis buvo pirmasis mano mokytojas, atvėręs duris į automobilių sportą. Vėliau turėjau nemažai startų ralyje su Gintautu Firantu, Jonu Dereškevičium. Po ilgokos pertraukos dirbau garsaus klubo „Banga“ administratoriumi, dar vėliau tapau kartingo federacijos prezidentu. Nuo 2004-ųjų dvi kadencijas vadovavau LASF. T. y. turiu ir patirties, ir pakankamai daug žinių, kas kuo gyvena šiandienos lenktynių pasaulyje ir kam ką skauda.
- Kokias svarbiausias permainas inicijuotumėte gavęs įgaliojimus vadovauti LASF?
- Bet kokių svarbių permainų pagrindas – jauni ir iniciatyvūs žmonės. Šiandien svarbiausiuose LASF komitetuose to nepaprastai trūksta. Paskaitykite posėdžių protokolus ir nustebsite, kokie klausimai kaip ten narstomi ir kokių rezultatų pasiekiama. Šioje rinkiminėje kampanijoje jau buvau apibūdintas kaip „autokratas“. Tai mane kiek nustebino ir privertė nusišypsoti, tačiau tokia „autokratija“, kokią siūlau turbūt yra geriau už vegetavimą ir plaukimą pasroviui. Iš tiesų esu pakankamai iniciatyvus ir noriu dirbti su tokiais pat energingais, aiškius tikslus turinčiais ir nebijančiais atsakomybės. Tokių principų laikausi tiek versle, tiek gyvenime, tiek autosporte.
Jei LASF atsiras jauni, išsilavinę, užsienio kalbas mokantys, komunikabilūs ir darbštūs žmonės, pajudės visi esminiai reikalai. Bankams ir didžiausioms korporacijoms vadovauja trisdešimtmečiai, tačiau LASF laikomasi nuostatų, kad geriausiai viską žino „veteranai“.
- Kuo, kviesdami į savo komandą, gundysite jaunas asmenybes?
- Jie turi vidinės energijos ir noro savo darbais pelnyti gerą reputaciją. Pirmą kartą rinkiminės kampanijos metu esu visiškai patenkintas, kaip dirba visi mūsų komandos žmonės.
- Ar įsivaizduojate, kokiais būdais būtų galima atpiginti automobilių sportą ir paversti labiau prieinamu didesnei auditorijai?
Teoriškai pradėti reiktų nuo techninių reglamentų inventorizacijos ir diskusijos, kokius automobilius į kokio lygio varžybas galima įsileisti. Tačiau esminis momentas – būsimų ir esamų lenktynininkų požiūris į automobilių sportą. Patirti visas arba beveik visas gerąsias emocijas, kokias tik generuojamos lenktynėse, galima startuojant paprasčiausiame slalome.. Kažkodėl labai daug vaikinų laikosi nuostatos, kad jei negaliu turėti „Mitsubishi EVO X“ ar „Subaru Impreza STI“, ralyje nėra ką veikti. Nes su kuklesne technike nebūsi čempionas, negausi taurės ir garbės? Mano galva, tokios nuostatos ydingos. Čempionais žmonės tampa išmokę gerai valdyti automobilius, o to pasiekti peršokant pamatinius automobilių sporto piramidės laiptelius neįmanoma. Neabejoju, kad galima suorganizuoti puikius renginius, kuriuose žmonės pasikrautų geromis emocijomis net ir naudodami tą techniką, su kuria kasdien važinėja į darbus.
