Monte Karlo ralis – vienos seniausių ir labiausiai prestižinių lenktynių pasaulyje. Ralio sezonas Prancūzijos Alpėse pradedamas nuo pat 1911 metų. 1998-aisiais praėjus savaitei po Pasaulio čempionato etapo pradėtos rengti „Monte Carlo Historique“ istorinių automobilių lenktynės, kuriose gali dalyvauti tik originaliame ralyje iki 1982-ųjų važiavę automobilių modeliai. Stengiamasi išlaikyti ir istorinį formatą: dalyviai startuoja ne Monte Karle, o skirtinguose Europos miestuose, ir sudėtingais kalnų keliais be poilsio važiuoja šimtus kilometrų iki greičio ruožų starto.

Karolis Raišys, anksčiau startuodavęs iš Bad Homburgo Vokietijoje šiemet savo pasirodymą su „Jaguar MKII“ sausio 27-osios dienos vakare pradėjo iš Milano. Lietuviai per naktį kalnų keliais be poilsio turės pasiekti Monako apylinkes ir ten pradės greičio ruožus.

Per keturias dienas visi dalyviai turės įveikti 2000 km ilgio trasą, iš kurių 400 greičio ruožais. Istorinių automobilių ralyje greičio ruožai važiuojami tiksliam laikui. Organizatoriai yra nustatę vidutinį greitį, kuriuo sportininkas turi įveikti vieną ar kitą atkarpą, ir šie turi greičio ruožus pravažiuoti sekundžių tikslumu.

Nenuspėjamas ralis

„Monte Karlo ralis yra ypatingas savo specifika. Jis vyksta sausį, kalnuose, tad niekada nežinai, kas tavęs laukia. Greičio ruožo pradžioje asfaltas gali būti sausas, gali šviesti saulė, o jį įpusėjus, pakilus į kalną ar pervažiavus į kitą kalno pusę gali pasitikti plikledis ir sniegas“, - aiškino K. Raišys.

Kalnų keliai – siauri, akli ir pavojingi. Sąlygos kintančios. Jie iš vairuotojų reikalauja itin didelio meistriškumo. Organizatoriai parenka tokius vidutinius greičius, kad dažnu atveju iš senų automobilių tenka išspausti viską. Vis tik prieš savaitę vykusiame WRC etape oras buvo gana šiltas, o trasos buvo pakankamai sausos. Jeigu tokios pat sąlygos laikysis ir šį savaitgalį, „Monte Carlo Historique“ ralio dalyviams važiuoti nebus sunku.

Su „Jaguar“ naujesnių varžovų nebijo

Vis tik dėl to iššūkių nesumažės. Šiemet seniausių automobilių kategorijoje, kurioje važiuoja Karolio ir Ovidijaus ekipažas, atsirado naujesnių mašinų. Organizatoriai leido varžybose startuoti naujesniais automobiliais, pačių seniausių modelių klases sujungė.

Vis tik Karolis nelinkęs pasiduoti. Paskutinės dvi Monte Karlo lenktynės su „Jaguar“ jam buvo itin sėkmingos. XK150 modeliu jis 2019-aisiais ir 2020-ais nugalėjo seniausių automobilių klasėse ir bendroje įskaitoje užėmė 4-ą bei 9-tą pozicijas. Tai itin aukštas pasiekimas.

„Jaguar“ man tiesiog prilipo, dėl to nedvejodamas vėl pasirinkau šios markės automobilį“, - sakė K. Raišys.

Jis važiuoja 1961-ųjų metų „Jaguar MKII“ modeliu su 3,8 litro varikliu. Savo laiku tai buvo greičiausias sedanas pasaulyje. Ir jo gebėjimas 100 km/val greitį pasiekti per 8 sekundes įspūdingas net ir šiandien.

Į trasas išvažiavę lietuviai neapsikrovė prognozėmis ar išsikeltais tikslais. Tai per daug sudėtingos ir permainingos varžybos, kad galėtum ką nors planuoti. Didesnė tikimybė prisikalbėti. „Jaguar“ ekipažas tiesiog stengsis trasoje visus darbus atlikti kaip gali geriausiai.

Paskui Karolį – dar vienas lietuvių ekipažas

Tuo pačiu pasidžiaugė, kad šalia startuos ir kitas lietuvių ekipažas. Tadas Vitkevičius ir Vėjūnas Toleikis legendines trasas šturmuos 1968-ųjų metų gamybos „Zaporožečiu“. Jie startuos naujoje „Classique“ įskaitoje, kurioje galima važiuoti su įvairesnėmis transporto priemonėmis. „Monte Carlo Classique“ įskaitos dalyvių greičio ruožų įveikimo laikas nėra fiksuojamas, jie važiuoja kitu maršrutu, tačiau dalis jo sutaps su sportininkų greičio ruožais, kuriais važiuos ir Karolis Raišys.

„Džiaugiuosi, kad sulaukėme kolegų iš Lietuvos. Visada norėjau parodyti magišką klasikinių automobilių ralio dvasią ir ja užkrėsti daugiau tautiečių. Džiugu, kad Alpėse matysiu dar vieną lietuvišką vėliavą ir tikiuosi, kad ateityje jų tik daugės“, - sakė tituluočiausias klasikinių automobilių ralių lenktynininkas Lietuvoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją