Palaidota skola ir nauja pradžia
Vos tik pradėjus pokalbį su A. Samochinu, pirmiausia jis džiaugiasi tuo, kad nuo 2016-ųjų „Nemuno žiedas“ kvėpuoja lengviau, nes nebetempia 3,7 mln. eurų skolos. Ir nors naujas startas nebuvo lengvas, tačiau naujos įmonės įsteigimas leido paimti tuščią popieriaus lapą, kurti naują trasos gaivinimo planą ir pritraukti to, ko šiuo metu reikia labiausiai – investicijų.
„Labiausiai galime pasidžiaugti, kad kuriant naują viešąją įstaigą į naujus dalininkus pavyko pritraukti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes. Iki tol vienvaldžiais įmonės savininkai buvo tik Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Per dvejus metus Kauno miesto savivaldybė skyrė 200 tūkst., Kauno rajono savivaldybė – 110 tūkst. eurų investicijų, o Kūno kultūros ir sporto departamentas – 14,5 tūkst.
Noriu pastebėti, kad nė vienas euras nebuvo skirtas įmonės išlaikymui, nes tam pavyksta užsidirbti patiems, o visos gautos investicijos buvo skirtos infrastruktūros, saugumo ir paslaugų kokybės gerinimui bei techninio projekto parengimui“, – LRT.lt dėsto A. Samochinas.
Dar vienas A. Samochino įvardintas pasiekimas – tai galiausiai iš Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) gauta nacionalinė trasos licencija. Iki šiol trasa jos negaudavo, o tai sukeldavo daug problemų, nes LASF atstovai trasą turėjo tikrinti prieš kiekvienas lenktynes. Dėl to problemų kildavo organizatoriams, lenktynininkams ir pačiam „Nemuno žiedui“.
Dalis investicijų – saugumo gerinimui
Iš Kauno miesto gautos 200 tūkst. eurų investicijos buvo skirtos saugumo gerinimui. Buvo įrengta apie 1,3 km naujų atitvarų, kurie pakeitė senuosius, įrengtus dar 1987-aisiais.
„Išpjovus želdinius atsirado daugiau vietos, todėl saugumo atitvarai buvo nustumti kaip įmanoma toliau. Taip pat buvo atlikti ir žemės darbai, užkasti grioviai, nukasti šlaitai. Tokiu būdu buvo išplėstos saugumo zonos, kuriose išpilta specialios frakcijos skalda.
Galiausiai, buvo sudėtos ir visiškai naujos padangos smūgių gesinimui. Jos buvo suveržtos specialiais varžtais ir poveržlėmis, kaip to reikalauja ir reglamentuoja LASF saugaus eismo komitetas“, – pagrindinius darbus vardija A. Samochinas.
Kad važiuodami „Nemuno žiede“ šiemet lenktynininkai jautėsi saugesni, pritaria ir lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas.
„Šių metų sezone turėjome bent jau toliau atitrauktus atitvarus. Tai didelis pliusas, nes anksčiau net menkiausia klaidelė lemdavo kontaktą su atitvarais. Tai padidino saugumą, tačiau trasos danga kaip ir buvo, taip ir yra prastos būklės“, – tvirtina R. Čapkauskas.
Be saugumo pagerintos ir žiūrovų bei trasos svečių sąlygos, kurios, kai kuriais atvejais, buvo net gėdingos.
„Net nemalonu sakyti, tačiau iki šiol „Nemuno žiedas“ neturėjo normalių lauko tualetų, tačiau šiemet buvo įrengti nauji, higieniški konteineriniai tualetai“, – apžvelgia A. Samochinas.
Pašnekovas džiaugiasi ir tuo, kad patobulinti ne tik apčiuopiami dalykai, tačiau ir internetinė svetainė, kurioje atidaryta internetinė parduotuvė.
Trasa privalo išlaikyti savo identitetą
Dar vienas pastarųjų metų „Nemuno žiedo“ pasiekimas – tai techninio projekto įgyvendinimas, kuris atveria kelią trasos rekonstrukcijai. Kaip teigia A. Samochinas, jį finansavo Kauno rajono savivaldybė skyrusi 110 tūkst. eurų.
Nors dar 2016–2017 metais atliktas rinkos tyrimas parodė, kad techninio projekto parengimas, jei jį atliktų tarptautinė kompanija, nes Lietuvoje tuo neužsiima nė viena įmonė, kainuotų 500 tūkst. eurų. Tačiau buvo rastas sprendimas, kuris padėjo pasiekti tikslą už penkis kartus mažesnę sumą.
„Konkurso sąlygos buvo parengtos taip, kad techninį projektą galėtų parengti Lietuvos įmonė, tačiau ji arba privalėtų turėti patirties tokių projektų rengime, arba į darbus įtraukti tarptautinę kompaniją.
Tą sėkmingai pavyko įgyvendinti, nes techninį projektą atliko Lietuvos įmonė UAB „Bendrieji statybų projektai“, o juos konsultavo viena žymiausių lenktynių trasų projektavimo kompanijų APEX“, – pasakoja A. Samochinas.
Tačiau tai nebuvo vienintelis galvos skausmas rengiant naująjį lenktynių trasos techninį projektą. Nemažai klausimų ir dvejonių kilo dėl to, ar išlaikyti trasos unikalumą.
„Iš pradžių buvome nurodę, jog techninį projektą rengianti įmonė turi užtikrinti, kad trasa atitiktų FIA Grade 3 lygį. Tačiau kai APEX įmonei buvo pateikti priešprojektiniai sprendiniai, jie pateikė informaciją, kad norint pasiekti šį tikslą, reikia atlikti du pagrindinius darbus.
Pirmasis – tai vieno greito posūkio perdarymas taip, kad jis būtų labiau atitrauktas į vidinę trasos dalį ir tokiu būdu būtų padidintas atstumas iki atitvarų. Tai reiškia, kad rekonstrukcija pareikalautų kur kas didesnių lėšų.
Tačiau pagrindinis dalykas – tai unikalus trasos reljefas, kurio netektume, jei vykdytume keliamus reikalavimus. Tarptautinių projektuotojų vertinimu trasoje negali būti tokio aukščių skirtumo, todėl aukščiausia trasos vieta turėtų būti žeminama apie 11 metrų.
Žinoma, toks sprendimas gerokai padidintų trasos rekonstrukcijos sąmatą ir darbai užtruktų ilgiau. Tačiau įvykdžius tokius reikalavimus „Nemuno žiedas“ prarastų savo identitetą, išskirtinumą ir konkurencinį pranašumą palyginti su kaimyninių valstybių lenktynių trasomis.
Todėl su dalininkais, motociklų ir automobilių sporto federacijomis bei renginių organizatoriais buvo nutarta, kad aukojama teorinė galimybė gauti Grade 3 lygio standartą, nes tai neturėtų esminės įtakos, o praradimai, aukojant trasos unikalumą, būtų tikrai dideli“, – kodėl buvo priimti tam tikri sprendimai rengiant techninį projektą, LRT.lt įvardija A. Samochinas.
Tuo metu R. Čapkauskas atkreipia dėmesį į tai, jog tokių trasų kaip „Nemuno žiedas“ Europoje labai mažai, todėl būtina išsaugoti jos unikalumą, kuris labai patinka ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lenktynininkams.
„Ši lenktynių trasa dėl savo išskirtinumo ne kartą yra sulaukusi komplimentų iš lenktynininkų. Pavyzdžiui, kai teko važiuoti formulėmis, labai greiti Suomijos ir Estijos lenktynininkai klausdavo, kaip važiuoti šioje trasoje, nes dėl savo nelygumo ir reljefo joje pakankamai sudėtinga ją įveikti maksimaliai greitai“, – priduria R. Čapkauskas.
Tiesa, atliekant techninį projektą tam tikri struktūriniai trasos pokyčiai visgi buvo atlikti. Turėtų atsirasti nauji įvažiavimas ir išvažiavimas iš techninio aptarnavimo zonos.
Taip pat suprojektuotas vienas naujas lėtas posūkis prieš starto finišo tiesiąją, bet tuo pačiu paliekama ir senoji konfigūracija, todėl galima rinktis – naują posūkį naudoti, ar ne.
Laukia sprendimo
„Nemuno žiedą“ galima palyginti su kitomis artimiausiomis trasomis, tai Latvijos Bikernieku ir Estijos „Ring 24“ automobilių sporto kompleksais.
„Estijos trasa vienareikšmiškai šiuo metu yra geriausia, nes ji yra visiškai renovuota. Antroje vietoje – Latvijos Bikiernykų trasa, nes ji šiek tiek renovuota, nors vis dar išlikusi nepakankamai saugi, tačiau asfalto danga lygi ir infrastruktūra geresnė. Todėl „Nemuno žiedas“ visgi yra trečioje vietoje, todėl tikėkimės, kad renovacija pavyks ir trasa pagerės visapusiškai“, – vertina R. Čapkauskas.
„Nemuno žiedo“ direktorius teigia, kad techninis projektas yra patvirtintas ir jau paduoda paraiška statybos leidimui, kuris turėtų būti gautas netrukus – iki kitų metų vasario mėnesio.
Tačiau net jei viskas ir vyktų kaip suplanuota, didžiausias trikdis neleidžiantis pradėti darbų – tai finansavimo trūkumas. A. Samochinas įvardija tris galimus finansavimo variantus: privatizavimas, koncesija arba objekto finansavimas valstybės lėšomis.
„Mano nuomone, objekto vystymui racionaliausia ir realiausia būtų pasirinkti koncesijos metodą. Tačiau, kad tai būtų įmanoma, turime sulaukti vyriausybės pritarimo.
Jei bus patvirtintas šis metodas, bus rengiami koncesijos konkurso dokumentai ir skelbiamas konkursas, kurio būdu būtų atsirenkamas koncesininkas šios unikalios lenktynių trasos atnaujinimui.
Visų dokumentų rengimas ir investicinio projekto rengimas gali užtrukti nuo metų iki dviejų. Kuo greičiau visa tai pajudės, tuo anksčiau „Nemuno žiede“ pamatysime asfalto klojimo techniką“, – viliasi A. Samochinas.
