Lietuvių lenktynininkai Monte Karlo ralyje rokenrolins su „MGB Roadster“

1965 metais Jungtinės Karalystės įtaka pasauliui buvo išskirtinė ne tik muzikoje, kai „The Rolling Stones“ pirmas tarptautinis hitas „(I Can't Get No) Satisfaction“ tapo dešimtmečio himnu, o „The Beatles“ koncertai rinko pilnus JAV miestų stadionus, bet ir automobilių sporte. Tais pačiais metais pagrindinio Europos ralio Monake čempionas pergalę pasiekė važiuodamas britišku „Mini Cooper S“, o savo klasėje nugalėjo dar viena britų ikona – „MGB Roadster“. Su tokiu pačiu 1965 metų gamybos „MGB Roadster“ šiemet Lietuvą į istorinį Monte Karlo ralį vėl grąžina „Flameris Racing“ komanda.

„Seni hitai toliau veža, o senos sportinės mašinos toliau rokenrolina“, – sako „Flameris Racing“ komandos lenktynininkas ir tris kartus Lietuvos ralio čempionas Karolis Raišys.

Vasario 2 dieną „Rallye Monte Carlo Historique“ startuojantis jo ir šturmano Vidimanto Gečiausko ekipažas iš Reimso miesto Prancūzijoje iki finišo Monake per 5 dienas nuvažiuos daugiau kaip 2200 kilometrų. Didžioji dalis maršruto eis apsnigtais ir siauriais Alpių kalnų keliukais, kuriuos jie įveiks 1965 metais pagamintu atviru dviviečiu „MGB Roadster“ automobiliu.

Nuo Abingdone prie Temzės buvusių „Morris Garages“ (MG) konvejerių šita mašina nuriedėjo taip seniai, kad šiandien neliko net pačios MG gamyklos. Tačiau nuo originalios mašinos ji skiriasi tik tuo, kad joje sumontuoti raliui homologuoti saugos lankai ir profesionali tikslaus laiko bei nuvažiuoto atstumo matavimo įranga. Visa kita yra taip, kaip šita mašina atrodė ir važiavo 1965 metais.

Du tūkstančiai restauracijos valandų

Prieš keletą metų Kalifornijos aukcione įsigijęs „MGB Roadster“ K. Raišys turėjo labai aiškų tikslą: su klasikine mašina dalyvauti seniausiame pasaulio ralyje – Monte Karle. Tačiau paruošti seną britišką kabrioletą lenktynėms „Flameris Racing“ komandos dirbtuvių komandai užtruko apie du tūkstančius darbo valandų. Kalifornijos saulėje stovėjęs automobilis nebuvo surūdijęs, bet mašina stovėjo nejudinama daugiau kaip 30 metų.

„Stengiausi išlaikyti visišką restauruojamos mašinos originalumą. Ir nors dažnai tai buvo brangesnis kelias, istorinėse Monte Karlo lenktynėse antrą kartą startuosiu visiškai autentišku automobiliu, – sako K. Raišys. – Pernai mašina buvo visiškai išrinkta, tačiau kėbulo smėliuoti net nereikėjo – jo būklė buvo stebėtinai gera. Vienintelė vieta, kuri neatlaikė net Kalifornijos klimato buvo mašinos dugnas, ant kurio daug metų kaupėsi pro kabrioleto stogo mechanizmus patenkantis vanduo. Sprendimas – iš Anglijos atkeliavo naujas dugnas ir dar apie 500 detalių. Pakeitėme beveik viską, įskaitant ir varikliui atliktą kapitalinį remontą.“

Šiemet sportinis automobilis buvo dar kartą iš esmės atnaujintas. „Pernykštė patirtis Monte Karlo ralyje parodė, kad nepaisant didžiulių laiko ir piniginių investicijų, automobiliai patiria tokią didelę apkrovą, kad net menki gedimai rezultatui gali turėti didelės įtakos. Šiame ralyje dalyviai neturi teisės mašinų taisyti naktimis, o bet koks poilsis ar remontas yra įmanomas tik sutaupyto laiko ar rezultato sąskaita“, – kalbėjo K. Raišys.

Startuos 284 numeriu

Nuo sausio 30 iki vasario 7 dienos trunkančiose ir veiksmo pilnose vintažinėse lenktynėse šiemet dalyvauja 317 komandų iš viso pasaulio. 2018 metų ralyje lenktynininkai startuoja iš šešių Europos miestų: Glazgo, Oslo, Barselonos, Bad Homburgo, Reimso ir paties Monte Karlo. „ORLEN Lietuvos“ antrus metus iš eilės remiamas K. Raišio ir V. Gečiausko ekipažas startuos 284 numeriu iš šampano sostine vadinamo Reimso miesto šiaurinėje Prancūzijoje.

Daugiausiai dalyvių paprastai atvyksta iš Europos – Prancūzijos, Italijos, Norvegijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, tačiau kasmet čia atvykta lenktynininkai ir iš Japonijos. Dalyvių atranką riboja ne tik organizatorių keliami kriterijai, bet ir startinis mokestis – vien už teisę dalyvauti šiame ralyje ekipažas turi sumokėti apie 5000 eurų.

Vienas iš įspūdingiausių ralio momentų fiksuojamas, kai per finalą Monako prieplaukoje sustoja šimtai įspūdingų automobilių, kurie būna ką tik įveikę tūkstančius kilometrų – nuo dvitakčiu 10 kW varikliu varomos „Vespa 400“, iš Japonijos atvežtų pirmos kartos „Honda Civic“ ar „Fuji Subaru FF1-G“ modelių iki dešimtimis skaičiuojamų „Porsche 911“, „BMW 2002“, ““Jaguar E-Type“ ar kitų ralio legendų, tokių kaip „Lancia Stratos“.

Lietuviai pasirinko britų klasiką

Britiški rodsteriai yra tikra šio žanro klasika – dvivietis galu varomas kabrioletas, lengvai valdomas, manevringas ir patikimas ne tik užmiesčio keliuose, bet ir automobilių sporte. Tokias mašinas gamino dešimtys gamintojų įvairiuose Jungtinės Karalystės kampeliuose, dažnai jie buvo renkami ir rankomis.

Nuo 1962 iki 1980 metų gamintas MGB per 18 metų tapo populiariausiu pasaulyje sportiniu automobiliu. Didžiausia MGB rinka per visą laiką buvo JAV. Iš viso buvo pagaminta daugiau kaip 523 tūkstančiai MGB modelio mašinų.

Gamybos pradžioje tai buvo inovatyvios konstrukcijos ir modernaus dizaino mašina, kuri, skirtingai nei tradiciniai to meto automobiliai, turėjo ne rėminę, o laikančiojo kėbulo konstrukciją. Nors MGB stabdžiai, važiuoklė ar net variklis buvo tik paimti ir patobulinti iš ankstesniojo MGA modelio, tačiau MGB kėbulas buvo lengvesnis ir tvirtesnis.

Vos 750 kg sverianti mašina su keturių cilindrų 96 AG (71 kW) galios 1798 kubinių centimetrų darbinio tūrio varikliu iki 100 km/val. lengvai įsibėgėja per 11 sekundžių

MGB buvo viena pirmųjų serijinių mašinų, kurios kėbulas turėjo smūgio sugėrimo zoną, kuri, važiuojant iki 48 km/val. greičiu ir atsitrenkus į nejudančią kliūtį, turėjo apsaugoti vairuotoją ir keleivį. Žinoma, šiais laikais tokia apsauga yra visiškai pasenusi ir neatitinka net minimalių reikalavimų, todėl Monte Karlo ralio organizatoriai komandoms leidžia didinti automobilių saugumą lankais.

Griežta automobilių atranka, bet yra ir išimčių

Monte Karlo ralyje gali važiuoti tik tie automobilių modeliai, kurie yra pagaminti nuo 1955 iki 1980 metų. Bet to dar negana – į lenktynes atrenkamos tik tos mašinos, kurių gamybos metais identiškas modelis dalyvavo Monte Karlo ralyje. Paprastas pavyzdys: 1970 m. gamybos britiškas roadsteris „Triumph Spitfire“ ralyje dalyvauti negalės, nes paskutinis „Spitfire“ Monte Karle dalyvavo 1965 metais.

„Tačiau Monte Karlo ralio organizatoriai retais atvejais daro ir kurioziškų išimčių. Iš pagarbos techninėms komandoms, Karališkasis Monako automobilių klubas lenktynėse dalyvauti leidžia ir to laikmečio „Ladas“ ir „Volgas“ aptarnavusiems „Moskvič 408“ modeliams“, – pasakojo K. Raišys.

Tačiau jis pabrėžia, kad visos klasikiniame ralyje važiuojančios mašinos turi būti originalios, nors jose leidžiama įrengti saugumo lankus ir montuoti GPS įrenginius tikslaus laiko ir atstumo matavimui. Šiemet lenktynių organizatoriai dar kartą primena, kad „Xenon“ ar LED lempų naudojimas yra griežtai draudžiamas.

Istorinės pamokos dėl žibintų naudojimo reguliavimo pažeidimo tikriausiai niekas nenori pakartoti – 1966 metų Monte Karlo finalas iki šiol yra vienas iš polemiškiausių ir skandalingiausio automobilių sporto istorijoje. Tuomet dėl priekiniuose žibintuose įmontuotų kitokių, nei organizatorių nustatytos standartinės lemputės, buvo diskvalifikuoti pirmąsias keturias vietas užėmę ekipažai, trys pirmieji važiavę „Mini Cooper S“ ir ketvirtos vietos laimėtojas su „Ford Cortina“.

Esminės ralio taisyklės ir kategorijos

Monte Karlo ralis yra pagrindinis klasikinių automobilių sporto renginys Europoje. Šiemet jis rengiamas 21 kartą nuo 1998 m., kada jį organizuojantis Karališkasis Monako automobilių klubas (AMC) nusprendė grąžinti seniausiam Europos automobilių sporto renginiui istorinę dvasią. Monte Karlo ralio ištakos siekia net 1911 m., tačiau legendinę epochą jis išgyveno praėjusio amžiaus šeštąjį-aštuntąjį dešimtmetį, kai automobilių sporte karaliavo tokios legendos kaip Erikas Carlssonas, Paddy Hopkirkas ar Walteris Roehrlas.

Ralyje dalyvaujančios mašinos skirstomos į keturias kategorijas pagal gamybos metus:

– iki 1961 metų
– nuo 1962 iki 1965 metų pabaigos
– nuo 1966 iki 1971 metų pabaigos
– nuo 1972 iki 1979 metų pabaigos.

Kiekviena iš amžiaus kategorijų dar skirstoma į tris klases pagal automobilio variklio darbinį tūrį:

– iki 1300 kubinių centimetrų (kc)
– nuo 1301 iki 2000 kubinių centimetrų
– daugiau kaip 2000 kubinių centimetrų.

Istorinis Monte Karlo ralis nėra greičio lenktynės, jos vyksta laikantis kelių eismo taisyklių ir dalyviai turi važiuoti kiek įmanoma tiksliau pagal kiekvienam etapui nustatytą laiką. Tačiau K. Raišys sako, kad klasikinės Monte Karlo lenktynės toli gražu nėra savaitės laiko pasivažinėjimas Alpių keliukais.

„Organizatorių nustatytas vidutinis apie 50 km/val. greitis snieguotais ir apledėjusiais kalnų serpantinais, apie pustrečio tūkstančio kilometrų sudėtingo maršruto, įskaitant ir naktinius etapus, yra fizinės ir techninės ištvermės maratonas“.

Nors istorinio Monte Karlo ralio dalyviams nėra keliami profesionalių lenktynininkų reikalavimai, tačiau tradiciškai čia suvažiuoja geriausi Europos tikslaus laiko ralių entuziastai, žinomi savo šalyse.