Lietuviai startavo ir pergalę pelnė su 1958 m. pagamintu „Jaguar XK150“. Pirmuosius du metus lenktynininkas į ralį iškeliaudavo su MG modeliu, tačiau pergalės pasipylė persėdus į „Jaguar“. Lenktynininkas juokavo, kad, matyt, pirmus porą metų mokėsi, o persėdus į galingesnį modelį pamokos padarė savo.
„Kai tas automobilis buvo pagamintas, jis kainavo apie 2 tūkst. svarų. Pavertus tai dabartiniais pinigais, jis kainuotų apie 50 tūkst. svarų. Tačiau jei žvilgtelėtume į konkrečiai šio automobilio kainą, neparuoštas lenktynėms jis kainuotų dukart daugiau, o paruoštas lenktynėms – net keturis kartus daugiau“, – kalbėjo „Jaguar Land Rover“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė „Jaguar Land Rover“ Justė Šataitė.
23 kartą surengtose varžybose gali dalyvauti gali tik tie automobiliai, kurie bent kartą yra varžęsi įprastame Monte Karlo ralyje nuo 1911 iki 1980 metų. Turint galvoje, kad prieš startuojant greičio ruožuose dalyviai iš skirtingų Europos miestų turėjo savo eiga atvykti maždaug 1000 kilometrų į startą Buis-les-Baronnies miestelyje, iššūkiai laukė raliui dar nė neprasidėjus.
Važiuoja be šalmų
K. Raišys pasakojo, kad tai, jog į pergalę jį atvežęs „Jaguar“ buvo pastatytas Vilniaus „Jaguar Land Rover“ salone, truputį primena tuos laikus, kai automobiliai, kuriais buvo lenktyniaujama savaitgaliais, savaitės pradžioje grįždavo į automobilių salonus ir būdavo parduodami klientams.
„Tais laikais nebūdavo jokių lankų, saugos atributų, todėl tie automobiliai niekuo nesiskirdavo nuo įprastų. Būdavo grįžtama iš lenktynių, automobilis nuplaunamas, išvalomas ir kitą dieną jį galėdavo pirkti klientai“, – kalbėjo lenktynininkas.
Tiesa, dabar lenktynėse galioja kiti standartai, sakė K. Raišys. Istoriniame Monte Karlo ralyje galima važiuoti su visiškai standartiniu automobiliu, taip pat galima jį parengti pagal tų metų lenktyninių automobilių ypatumus, o galima į jį sumontuoti visiškai modernią saugumo įrangą. Būtent tas padaryta lietuvio automobilyje. Tačiau viena ypatybė yra: visas lenktynes duetas įveikė be saugos šalmų.
„Pirmiausia mes turime vidutinį greitį, kurio turime laikytis, tai teoriškai mes nelekiame. Kita vertus, mes turime įveikti 3000 km, su šalmais toks atstumas būtų varginantis“, – sakė K. Raišys, pridūręs, kad jų „Jaguar“ gali išvystyti 170 km/val. greitį ir turi apie 230 AG.
Kuo padeda ir trukdo sniegas
Šių metų lenktynėse nebuvo sniego, tas lietuviams nebuvo ypač gerai, mat sniegingais metais Monte Karlo ralyje atsilikdavo Pietų šalių lenktynininkai, o lietuviai galėdavo lėkti. Tačiau K. Raišio žodžiais, tai, kad sniego nebuvo, reiškė, kad keliai nesusiaurėja ir įmanoma prasilenkti.
„Tikrai gali būti taip, kad tu susidėlioji visą idealų planą, tačiau sutinki priešais kelią valančią mašiną ir visas planas griūva, nes tu sutikai ją, o tavo konkurentas nesutiko“, – aiškino lenktynininkas.
Tiesa, istorinis Monte Karlo ralis pasižymi gana nemaža temperatūrų kaita. Pasak lenktynininko, galima startuoti šviečiant saulei tarp palmių, o finišą pasiekti rūke, sutempus ir temperatūrai nusileidus žemiau nulio.
Tarpai taip lenktynininkų nėra dideli: pirmuosiuose ruožuose sportininkai į trasą išvažiuoja kas minutę, o paskutiniuose ruožuose, kurie patys sunkiausi, į trasą išvažiuojam kas pusę minutės.
K. Raišys pasidžiaugė, kad pavyko išvengti techninių nesklandumų ir gedimų, mat, anot jo, „Jaguar“ skiria ypatingą dėmesį visoms detalėms.
Sportinis – keturiskart brangesnis
K. Raišys Monte Karle vairavo „XK150FHC“ arba „fixed head coupe“ klasikinę kupė versiją (būta dar versijos su sulankstomu audeklo stogu ir rodsterio) su 3,4 l darbinio tūrio 6 cilindrų XK varikliu. 1957 metais pradėtas gaminti modelis pirmaisiais gamybos metais dar turėjo būgninius stabdžius, kuriuos 1958-aisiais pakeitė diskiniai stabdžiai „Dunlop“.
Į XK buvo montuojamos trys šio variklio versijos, generavusios, atitinkamai 190, 210 ir 250 AG. Nuo 1959 metų buvo galima užsakyti ir 3,8 l darbinio tūrio XK variklį, generuojantį 220 arba 265 AG. Automobilis tais laikais buvo tiesiog labai greitas – iki 100 km/h įsibėgėdavo per 7,2-7,8 s – ir pakankamai ekonomiškas – 100 km kelio suvartodavo apie 13 l benzino.
Nuo savo tiesioginio pirmtako „Jaguar XK140“ „Jaguar XK150“ skyrėsi šiek tiek patobulinta važiuokle, ištisiniu priekiniu stiklu, elegantiškesnėmis kėbulo linijomis, ilgesniu variklio dangčiu ir iš esmės pakeistu salono interjeru. Tuo metu „XK150“ kainavo apie 2000 svarų sterlingų (apie 50 000 svarų šios dienos svaro verte).
„Jaguar XK150“ versijos, pritaikytos raliui, rinkos vertė viršija 180 tūkst. eurų. Apie itin sportišką „Jaguar“ charakterį liudija ir tai, kad šios markės automobilius valdę ekipažai yra net 7 kartus laimėję seniausias pasaulyje ilgų distancijų Le Mano automobilių lenktynes.
Norėtų suburti komandą
K. Raišio ir I. Zakmans duetas savo klasėje (automobilių, pagamintų iki 1961 m.) užėmė pirmąją vietą, absoliučioje įskaitoje liko 9-oje vietoje. Pirmąją vietą komandinėje įskaitoje užėmė ir „Crisartech“ komanda, kurios dalimi būti buvo pakviestas ir lietuvio bei latvio duetas. Istorinio Monte Karlo ralio absoliučiu čempionu šiemet tapo danų piloto Henriko Bjerregaardo ir čeko šturmano Jaromiro Sveco ekipažas, važiavęs „Ford Escort RS2000“.
Ar su ta pačia komanda važiuos ir kitąmet, K. Raišys neatskleidžia, tačiau neslepia, kad norėtų suburti savo komandą ir startuoti drauge su kitais istoriniame Monte Karlo ralyje.
