Raišys nemoka būti nuobodus – per du paskutinius ir techniškai labai sudėtingus naktinius greičio ruožus ekipažas iš Lietuvos sugebėjo atkovoti beveik 40 pozicijų ir bendroje istorinio Monte Karlo ralio įskaitoje pakilo į geriausiųjų dešimtuką. Dar daugiau – „ilgųjų peilių naktimi“ pramintame etape jam pavyko „pasmeigti“ toje pačioje klasėje beveik visas lenktynes pirmavusią gamyklinę „Seat“ komandą iš Ispanijos. Buvusį Barselonos taksi automobilį „suėdė“ Col de Turini pakilime, kuris per 75 metus matė ne vieną dramatišką pasikeitimą rezultatų lentelėje.
Nors katalonų komanda finiše neslėpė kartėlio, tačiau buvęs Ispanijos ralio čempionas Josepas Maria Bardoletas pasveikino K. Raišį ir abu lenktynininkai po beveik savaitę trukusios sekundžių kovos draugiškai pakėlė taures gėrimo, kurį ankstesniuose etapuose Lietuvos komandai buvo padovanoję tos pačios „Seat“ ekipos nariai iš Barselonos. Monte Karlas yra sportinis, bet dar daugiau – džentelmeniškumo ralis, kuris ir šiemet pateisino savo vardą.
„Plaukiojančios trasos“
Didžiausiu ralio iššūkiu K. Raišiui ir visai Prancūzijos „Crisartech“ komandai šiemet tapo kelio knygose nurodytų laiko atžymų neatitikimai. Pirmuose dviejuose etapuose absoliučioje įskaitoje ir seniausių automobilių klasėje pirmavęs lietuvio „Jaguar XK150” po to greičio ruožuose smuko žemyn iki 64 pozicijos. Panašų kritimą rezultatų lentelėje fiksavo ir kiti „Crisartech“ komandos ekipažai, kurių patirties stoka neapkaltinti nepavyktų – joje važiavo praėjusių dviejų istorinių Monte Karlo ralio absoliutūs čempionai Michelis Badosa ir Michelis Decremer bei Prancūzijos ralio legenda Bruno Saby.
„Iš pradžių nieko nesupratau, kas vyksta – važiuojame idealiu laiku pagal mūsų laikrodį ir netgi tomis pačiomis trasomis kaip pernai, tačiau po to greičio ruožo rezultatų lentelėje „bam!“ – nemažas laiko neatitikimas. Visai komandai kilo nemažai klausimų, kas buvo padaryta ne taip rengiant kelio knygas ir kokios strategijos reikia laikytis toliau – važiuoti pridėjus keliasdešimt sekundžių, ar toliau laikytis savo laikrodžių. Kiekvienas šią dilemą sprendėme savaip ir mūsų strategija pasiteisino“, – kalbėjo K. Raišys.
Tačiau, panašu, kad šiemet plaukiojo ne tik lenktynininkų laikrodžiai, bet ir organizatorių nustatytos distancijos. Kelis kartus buvo oficialiai pakeistos startų vietos, dėl kurių lenktynininkams teko staigiai perkalibruoti vidutinio laiko skaičiavimo įrenginius, persibraižyti kelio knygas ir persiskaičiuoti laiką. K. Raišys šios situacijos nė kiek nedramatizuoja.
„Turime pasitikėti tais pačiais žmonėmis, tais pačiais dalykais, tik kitais metais dar labiau pasistengti. Organizatoriai tikrai daro viską, kad tai nebūtų smagus pasivažinėjimas kalnų keliais su iš anksto žinomais laimėtojais, o tikras sportinio meistriškumo išbandymas“, – sakė lenktynininkas.
Mažiau įrenginių ir sniego
Šiemetinis Monte Karlo ralis išsiskyrė ne tik nuo lenktynininkų „pabėgusiais“ laikais, bet ir nauju laiko matavimo įrenginių reglamentu. Nuo šiol istorinėse lenktynėse mašinos viduje leidžiama turėti ne daugiau kaip du ekranus – įskaitant ir dubliuojantį vidutinio laiko matavimo įrenginio ekraną, ir išmaniuosius telefonus.
Kita aplinkybė, kurią jautė ne tik lenktynininkai, bet ir nuolatiniai šio tradicinio žiemos sporto renginio žiūrovai buvo sniegas. Tiksliau, visiškas jo nebuvimas, dėl to tarp daugelio dalyvių buvo tikrai maži laiko skirtumai, kuriuos paprastai gerokai padidindavo nevienodi lenktynininkų vairavimo įgūdžiai ekstremaliomis oro sąlygomis.
Snieguotais ir siaurais kalnų keliais į posūkius ir iš jų skersai išeinančiam sporto meistrui iš Šiaulių toks rokenrolo trūkumas tikrai nebuvo naudingas.
Istorinio Monte Karlo ralio absoliučiu čempionu šiemet tapo danų piloto Henriko Bjerregaardo ir čeko šturmano Jaromiro Sveco ekipažas, važiavęs „Ford Escort RS2000“. Būtent šis automobilis šįvakar stovės Monako „Grand Casino“ restorano salėje, kurioje pasipuošę smokingais ir vakarinėmis suknelėmis į galos vakarienę susirinks daugiau kaip 350 dvidešimt trečiojo istorinio Monte Karlo ralio komandų nariai.
