Kodėl Lietuvoje leidžiama visiškai laisvai rinkis tarp specialaus „sportinio benzino“, A98 ir E85 bioetanolio (t. y. etilo alkoholio pagrindu gaminamo „kokteilio“, kuriame yra 85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino), o Latvijoje pastarasis kuras draudžiamas? Kur driekiasi riboženkliai tarp sveiko proto ir protekcionizmo, tarp racionalumo ir padidintos rizikos, susijusios su bioetanolio ypatumais?

Nepriklausomas naftos produktų ekspertas Albinas Aleksiejūnas, visapusiškai išbandęs (mokslininkas etanolio „dietą“ buvo skyręs ir nuosavam automobiliui: 20 000 km su „Honda Civic“, turinčiu 1,8 l darbinio tūrio variklį, jis įveikė naudodamas vien tik spiritu atskiestą benziną) ir nagrinėjęs E85 sąsajas su automobilių sportu patikino, kad skirtumų nuo A98 benzino šie degalai turi labai nedaug.

„Spiritiniai degalai turi gerokai aukštesnį – maždaug 105-110 – oktaninį skaičių, todėl tinkamai sureguliavus variklį ir padidinus suspaudimo laipsnį motoras generuoja šiek tiek daugiau galios ir didesnį maksimalų sukimo momentą. Šiuo požiūriu bioetanolis labai artimas specialiam sportiniam benzinui“, – teigė A. Aleksiejūnas.

Klausiamas, ar E85 degalai kelia kokių nors papildomų rūpesčių saugumo požiūriu, ekspertas patikino esant vieninteliam skirtumui: tik užsidegęs bioetanolis būna sunkiai pastebimas, nes jo liepsna labai skaidri. Kad ugnis įsiplieskė ne ten kur reikia, paprastai pamatoma tik tuomet, kai pradeda degti kokie nors aplink esantys daiktai – automobilio kėbulo detalės, dažai, žarnelės ir panašiai. Bet, siekiant užkirsti kelią bent menkiausiai nelaimės galimybei, automobilių sporte žymimi automobiliai kurie naudoja bioetanolį arba kitaip tariant E85 benziną, ant tokių automobilių šonų dedamas ryškus žalias ženklas su užrašu „E85“.

„Bioetanolis buvo naudojamas Amerikoje NASCAR lenktynėse, tačiau po keleto incidentų, kai mechanikai pildami degalus į kelioms akimirkoms stabtelėjusius bolidus sukėlė gaisrus, buvo paversti savotišku „atpirkimo ožiu“. Tačiau faktas, kad panašių nelaimių pasitaiko ir tose varžybose, kurių metu naudojami tradiciniai degalai“, – patikino A. Aleksiejūnas.

Jo teigimu, skirtumas tarp E85 ar A98 liepsnos maždaug toks pat, kaip tarp laužo, sukrauto iš beržinių ar pušinių malkų.

Šiuos dalykus komentuodamas Tarptautinio FIA tribunolo narys Arnas Paliukėnas, pastaraisiais metais atliekantis daugumos Baltijos šalyse vykstančių ralių oficialaus stebėtojo funkcijas teigė, kad drausti E85 degalus pradėta dėl dviejų priežasčių: visų pirma, jie nėra homologuoti, todėl iš esmės neįmanoma sukontroliuoti ar toje pat klasėje besivaržantys sportininkai iš tiesų naudoja vienodą kurą, antra, greičio ruožuose budintys ugniagesiai tvirtina, esą bioetanolį užgesinti sunkiau nei paprastą benziną.

„Nenoriu būti kategoriškas kalbėdamas apie degimo charakteristikas, tačiau FIA bioetanolio naudojimą draudžia tiek Pasaulio ralio čempionate (WRC), tiek Europos ralio čempionate (ERC). Tik nacionaliniuose lenktynių serialuose sprendimo teisė leisti E85 ar neleisti palikta juos rengiančių šalių federacijoms. Latvijoje šie degalai pernai buvo uždrausti, o Lietuvoje – ne. Dėl šios priežasties ir kilo debatai, kas iš tiesų buvo greitesnis „Rally Talsi“ – Vytautas Švedas su bioetanoliu ar Dominykas Butvilas su sportiniu benzinu“, – pastebėjo A. Paliukėnas.

Klubo N40 vadovas Algirdas Kazlauskas kalbas apie bioetanolio keliamą padidintą grėsmę saugumui ir galimai nesąžiningu būdu įgyjamą pranašumą trasoje pavadino pliurpalais.

„E85 parduodamas daugelyje paprastų degalinių ir yra skirtas serijiniams automobiliams. Ralio žmonės jį taip pat perka „Statoil“ ar „Lukoil“ dėl vienintelės priežasties – bioetanolis yra maždaug keturis kartus pigesnis už sportinį benziną, paprastai vadinamą „karlesu“ (mūsų rinkoje stipriausias pozicijas užima homologuotą benziną gaminanti kompanija „Petrochem Carless Ltd.“). Čia nėra jokios mistikos ar bandymo gudrauti – tik noras bent šiek tiek sumažinti išlaidas. Turint galvoje, kad greičio ruože sportinis automobilis degalų naudoja apie 80 l / 100 km, ir per vienas varžybas reikia mažiausiai 120-150 litrų, kainos skirtumas tarp E85 ir „karleso“ pasiekia keturženkles sumas“, – sakė A. Kazlauskas.

Jo manymu, išvedžiojimus apie tariamą E85 degalų nesaugumą sunku paaiškinti kitaip nei sportinio benzino pardavėjų protekcionizmą.

„Sportinis benzinas užgesinamas dar sunkiau, nes jis labiau prisotintas deguonies ir yra aukštesnio oktaninio skaičiaus – pagrindinių dalykų, lemiančių degimo greitį ir temperatūrą, taigi ir variklio galingumą. Kita vertus visiškai neįtikėtina, kad „neužgesinamas“ bioetanolis būtų lyg niekur nieko pardavinėjamas daugybėje degalinių visiems pageidaujantiems“, – samprotavo A. Kazlauskas.

Specialiosios priešgaisrinės valdybos vyriausias specialistas, mokslų daktaras Vladimiras Suslavičius klausiamas, ar E85 degalų iš tiesų yra ugniagesių galvos skausmas, patikino, kad taip tikrai nėra.

„Vienintelis skirtumas – gesinant alkoholio liepsną reiktų naudoti kiek kitokius putokšlius, kurie ant degančių paviršių suformuoja tam tikrą plėvelę. Paprastą putokšlį alkoholis tirpdo putas ir ugnies malšinimas tampa sudėtingesnis, tenka didinti intensyvumą ar naudoti miltelinius gesintuvus. Šiaip mūsų automobiliuose yra atsargos universalesnių medžiagų, skirtų būtent tokioms problemoms spręsti. Važiuojant budėti į automobilių lenktynes šiuos dalykus reiktų turėti galvoje ir jokių netikėtumų neturėtų nutikti“, – pastebėjo V. Suslavičius.