„Be abejonės šis ralis buvo sudėtingas vairavimo technikos požiūriu – greičio ruožai labai įvairūs, stipriai vienas nuo kito besiskiriantys, todėl pilotai privalėjo visą laiką būti maksimaliai susikaupę. Ankstesniais metais kaip tik taip ir buvo, nes automobilius sulaužiusius sportininkus būdavo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir pernai, ir užpernai su kolegomis netgi diskutavome, kad pilotai važiuoja itin atsargiai ir nesivelia į jokias avantiūras. Tai, kad šiais metais tiek incidentų patyrė lyderiai – patys profesionaliausi ir labiausiai patyrę sportininkai, mane labai nustebino“, – prisipažino J. Balčiūnas.

„Rally Classic“ strategas nenorėjo sutikti su pastabomis, kad Druskininkų krašto keliai pernelyg agresyvūs sportiniams automobiliams. Jo teigimu, minkštas gruntas sukelia daugiau problemų važiuojantiems ralio peletono gale, kai reikia judėti sumaitotu žvyrkeliu. Tačiau šįkart didžiausios bėdos persekiojo ekipažus, kurie į greičio ruožus lėkdavo patys pirmieji ir galėdavo naudotis visais kietos ir švarios kelio dangos privalumais. Pasak J. Balčiūno, minkštas gruntas, sukėlęs daug diskusijų po birželį vykusios WRC viešnagės Dzūkijoje, buvo tik dviejuose iš dešimties greičio ruožų.

Ralio organizatorius taip pat akcentavo, kad patys sportininkai ir komandų vadovai nelaiko „Rally Classic“ „nelaimingu“ ar „prakeiktu“.

„Nors nuolat pasigirsta svarstymų, jog dabartinėmis sąlygomis lenktynės galėtų būti mažesnio formato ir tilpti į vieną dieną. Tačiau tokiu atveju lenktynės reikėtų vadinti ne raliu, o raliu-sprintu. Beje, antrąją šių varžybų dieną prie ekipažų, dalyvaujančių nacionaliniame čempionate kaip tik ir prisijungė ralio-sprinto entuziastai. Visgi klasikinis ralis privalo būti ilgesnis ir sudėtingesnis. Tiesiog tokia yra šios disciplinos filosofija“, – samprotavo J. Balčiūnas.

Iškritus favoritams Druskininkų ralyje nugalėjo Vaidoto ir Žygimanto Žalų ekipažas. Antras liko Rolands Jaunzems, trečias - Martynas Samsonas.