Lemiamas pasiruošimas
Didžiausią patirtį Dakaro raliuose turintis A. Juknevičius žino, kad maratoniniam etapui reikia ypač kruopštaus pasiruošimo.
„Darbai vyksta. Daugiausiai dėmesio skiriame visai vairo sistemai – vairo stiprintuvas, vairo kolonėlė, vairo redukcinė dėžutė. Žodžiu viskas, kas susiję su vairo mechanizmu. Iš pernai turime negeros patirties, todėl šiemet vairo sistemą patobulinome.
Kol kas ji mums atlaikė pusę Dakaro. Tai jau yra gerai. Mums yra labai svarbu, kad ji atlaikytų ir kitą pusę. Aš turiu dėl to fobiją, nes pernai dėl to praradau šešias valandas ir aišku labai pabloginau savo pozicijas. Šiemet labai norisi, kad ta sistema mūsų nepavestų“, - DELFI teigė A. Juknevičius.
Dėmesys prieš sudėtinga etapą skiriamas ir kitoms sistemoms.
„Vairo sistema Dakare gauna didžiules apkrovas. Važiuojant didžiuliu greičiu – 150-170 km/val. - per akmenis vairo mechanizmas gauna daug smūgių ir juos sugeria. Vairo sistema gauna nežmoniškas apkrovas, todėl mes viską keičiame tam, kad būtume saugesni.
Taip pat keičiame sankabą, nors ji yra gera, bet pusę Dakaro jau pravažiavo. Turime mes tų sankabų. Pernai aš visą Dakarą pravažiavau su viena sankaba, na o šiemet nutarėme pasikeisti. Greičių dėžės nekeičiame, nes ji puikiai dirba. Keičiame visus tepalus“, - pasakojo pilotas.
Kol kas ekipažo „Toyota Hilux Overdrive“ didesnių bėdų išvengė. A. Juknevičius atsakomybės nevengia – kol kas dėl visų bėdų buvo kaltas jis pats.
„Ištiko tos problemos, kurių autorius esu aš pats. Žinote, kardanas šiaip sau nenusisuka. Tai buvo mano vairavimo pasekmė. Kur trenki voži, tai pats esi kaltas. Tokių dalykų buvo, bet neplanuotų gedimų nebuvo. Kol kas viskas laiko“, - neslėpė A. Juknevičius.
Košmaras
Pirmadienį Dakaro karavanas iš La Paso pajudės į Uyuinį. Iš viso ekipažams teks įveikti 622 km, iš kurių 300 km bus greičio ruožai. Po šio etapo mechanikų pagalba nebus galima, o antradienį iš Uyuinio miesto lenktynininkai pajudės į Argentinos Saltos miestą (892 km, 492 km greičio ruožas).
„Tai yra visų lenktynininkų košmaras, nes gedimo atveju be mechanikų pagalbos važiuoti į priekį įsivaizduojate ką reiškia. Per dvi dienas teks įveikti beveik 1000 km. Ir tuos kilometrus važiuoti su sugedusia mašina, jei išvis gali važiuoti... Tai yra loterija. Jei likimas siųstų gedimą per maratono dieną, tai nubrauktų visus tavo šansus“, - neslėpė A. Juknevičius.
Į maratoninį etapą „Craft Bearings“ ekipažas pasiims ir papildomų atsarginių dalių.
„Dedamės papildomą reduktorių, dedamės du pusašius jei įprastai vežamės vieną. Vežamės granatas, taip pat pasiimsime daugiau traukių. Gal net pasiimsime vairo stiprintuvą ir vairo kolonėlę. Ne tiek jie daug sveria – blogiausiu atveju aš galėsiu pats sutvarkyti automobilį. Aš savo automobilyje galiu vežtis detales ir pats tvarkytis. Aišku, tai yra papildomas svoris, bet man svarbu pasiekti finišą“, - teigė A. Juknevičius.
Nesustoja lyti
Vos Dakaro karavanas atvyko į La Pasą – pasipylė lietus. Bivuakas vėl skendo purvuose, nors situacija buvo kiek geresnė, nei prieš tai buvusiame bivuake, į kurį apskritai buvo sudėtinga įvažiuoti.
Tačiau dėl lietaus išlieka galimybė, kad pirmadienio etapas gali būti atšauktas.
„Pastaruoju metu čia daug lijo, tai laukia purvai, akmenys, kalnų serpantinai. Viskas čia, Bolivijoje, yra suprantama, nes jau trečius metus Dakaras čia vyksta. Mes jau daugmaž žinome, ko tikėtis. Greičio ruožai sudėtinga, bet įdomūs. Mes tiesiog pasiruošiame. Man geriau, kai Dakaras vyksta. Kuo ilgiau jis vyks, kuo mažiau atšaukinės, tuo mes daugiau šansų turėsime vytis ir kopti į viršų, bei atsikovoti ką praradome dėl paskutinių nesėkmingų dienų. Kiekvienas sutrumpinimas mums yra nenaudingas. Mes nieko nebijome ir pasiruošę priimti tai, kas bus duota“, - DELFI teigė A. Juknevičius.
