„TopGear“ vyriausiasis redaktorius Renaldas Gabartas juokavo, kad jei A. Gibieža būtų gimęs viduramžiais, būtų sudegintas ant laužo, nes jo galimybės antžmogiškos. Ir iš tiesų, triukus, kuriuos išvydo klaipėdiečiai, kitaip nei magiškais sunku pavadinti – važiavimas atbulomis ant galvos, važiavimas piestu kojas perkėlus per vairą, sudėtingi balansavimai ir panašiai.
DELFI savo skaitytojams pateikia interviu su lietuviu, kuris susilaukė viso pasaulio ekstremalus remiančio „Redbull“ dėmesio.
- Šiemet tapai Europos čempionu. Tai nebeturi lygių Europoje?
- Laimėjau viską ką galėjau. Du čempionatų etapus Anglijoje, vieną Bulgarijoje, bet negaliu taip tvirtinti. Kolegos nuolat treniruojasi, auga ir lietuvių lygis. Negaliu užmigti ant laurų.
- Daug reikia dėl to dirbti?
- Praktiškai treniruojuosi kas antrą dieną jau penktus metus.
- Esi labai jaunas, tau tik 24-eri. Kaip atsidūrei motociklų pasaulyje?
-Motoroleriais pradėjau važinėti jau dešimties. Šešiolikos sėdau ant motociklo ir pradėjau dalyvauti žiedinėse lenktynėse, o nuo aštuoniolikos užsiimu akrobatika.
- Įdėjai tikrai labai daug darbo, bet visko, tikriausiai, neišmoksi. Reikia turėti ir talento?
- Sutinku. Pakalbu su kitais sportininkais, tai jie irgi treniruojasi panašiai, kažkas, matyt viduj slypi.
- Žmonės džiūgavo kai atlikinėjai triukus, kiti stovėjo išsižioję. Ką tu patiri ant būdamas motociklo?
- Nesu nieko panašaus patyręs gyvenime. Žmonės gali pagalvoti, kad čia atvažiuoji dešimt minučių pavažinėji ir viskas – tik toks darbas. Oi ne... Darbas yra kai tu kasdien treniruojiesi, griūni, kai tau skauda visus kaulus. O mano atlygis – jų ovacijos, palaikymas yra mano atlygis. Nepakartojamos emocijos apima.
- Apie kritimus. Kaip skaudžiausiai esi kritęs?
- Rukloje, treniravausi poligone ir susižeidžiau. Gydytojai negalėjo pasakyti lūžo man ta koja ar ne. Tikrai labai skaudėjo, susiuvo mane ir ilgai buvau sugipsuotas. Tik nebuvo kada gydytis. Po trijų savaičių laimėjau dar vienas varžybas su lūžusia koja. Traumos toks dalykas, kad greit ateina ir greit praeina. Tik dabar pavyksta išvengti jų. Matyt patobulėjau.
- O yra dar kur tobulėti?
- Savo visus triukus nušlifavau, dabar lengviau juos atlikti, bet yra kur tobulėti. Daug kas priklauso nuo aikštelės ir dangos. Ne visada atliksi gerai triukus, o reikia atkreipti dėmesį ir į saugumą. Šiandien buvo daug žmonių, sustatyti automobiliai, nenorėjau labai rizikuoti.
- Turi mėgstamiausią triuką?
- Kelis. Man labai patinka stovėti ant galvos važiuojant atbulu. Ta prasme, važiuoji motociklu, atsistoji ant galvos ir apsisuki. Taip pat patinka važiuoti ant galinio rato, apsisukti ir užlipi ant vairo. Tik šiems triukams reikia daugiau vietos ir geresnės dangos.
- Kokiu motociklu važinėji?
- 2003 metų „Kawasaki 636“. Darbinis tūris 636 kubiniai centimetrai, bet gal tik jie ir likę standartiniai. Viskas perdaryta mano ir mechanikų, kurie man padeda, rankomis.
- Susilaukei „Redbull“, kurie remia geriausius pasaulio ekstremalus, dėmesio. Kas po to pasikeitė?
- Turiu daug daugiau pasirodymų, mane pamato daug daugiau žmonių ir automatiškai jų didesnis susidomėjimas. „Redbull“ taip pat padeda su logistika, apgyvendinimu.
- Kur toliausiai buvai nuvažiavęs?
- Į Maroką. Išėjo 5500 kilometrų į vieną pusę. Važiavome trise, bet vienas kito nelabai ir sutikome. Pakaitomis vairavome ir miegojome iki pat Afrikos.
- Artėja šventės, rimtų varžybų lyg ir nenusimato, kokie dabar tavo planai?
- Organizuojame Europos čempionatą Lietuvoje. Dabar visi geriausi akrobatai suvažiuos į Lietuvą, nebereikės važiuoti patiems. Planuojame balandį arba kovą du etapus Vilniuje ir Kaune. Didžiausias mano pasirengimas ir yra šioms varžyboms.
- Turi labai mielą šuniuką? Jis keliauja į varžybas su tavimi?
- Jis mūsų abiejų su drauge, vokiečių pomeraninis špičiukas. Mažas telpa betkur, tai keliaujam visur kartu trise.
