aA
Lietuva, Latvija, Estija – Baltijos sesės“, „lietuviai ir latviai – broliai“, „paskutiniai baltai žemėje“ – 2014-aisiais šie lozungai tapo archajiškomis klišėmis. Šiandien lietuviai yra artimesni švedams, vokiečiams ar danams, o ne savo kaimynams latviams ar estams. Kasdieniniame gyvenime mes turime daugiau reikalų su bet kuriais kitais užsieniečiais, bet ne su artimiausiais geografiškai ir kultūriškai kaimynais.
TopGear apdovanojimai Panevėžyje
© E.Kniežausko nuotr.

Ta pati situacija ir iš kitos pusės — estai save laiko skandinavais. Įprastai kasdieniame gyvenime retai sutinkame mūsų kaimynus, tačiau „TopGear“ apdovanojimuose visos trys šalys delegavo po panašią dalį komisijos ar personalo.

DELFI pakalbino mūsų kaimynų atstovus ir pasidomėjo, ką jie dabar mano apie lietuvius, „berniukus iš pietų“. Atsakymai gali nustebinti: latviai mus laiko „pigiais“, o ekonominį šuolį padariusiems estams mūsų interneto greitis, kuriuo didžiuojasi kiekvienas lietuvis, atrodo apgailėtinas.

Nors lietuviai didžiuojasi auksarankiais garažiukų meistrais, latviai turi kiek kitokią nuomonę apie antram gyvenimui atkeliamus iš Vokietijos importuotus automobilius.

„Jei latvis nusipirko automobilį iš Lietuvos, tai kaimynai bus įsitikinę, kad jis turi metalo laužą. Lietuviai turi įprotį lipdyti automobilius iš metalo laužo“, – pasakojo latviškojo DELFI žurnalistas Raimonds Zandovskis.

Tikriausiai dauguma lietuvių savo giminėje, pora kartų atgal, dar rastų žmonių, kurie vykdavo pas Latvijos ūkininkus „bernauti“. Latvijoje buvo geriausiai išvystyta pramonė visoje carinėje Rusijoje, o jos potencialas jautėsi net ir praūžus II-ajam pasauliniam karui. Sovietmečiu saldumynų, silkės, parfumerijos lietuviai važiuodavo į šiaurę, kur net mažiausio bažnytkaimio, 300 gyventojų turinčios Ežerės, parduotuvių lentynos buvo turtingesnės už pramoninių Mažeikių.

Šiandien Latvija nuniokota recesijos ir nuo mūsų atsilieka pagal daug ekonominių faktorių, tą jaučia latviai.

Jei kultūrinio bendravimo, neskaičiuojant tautinių ansamblių ekskursijų, lyg ir nėra, tai ekonominis jaučiamas kasdien. Šiuo atžvilgiu laimi lietuviai. Vienas iš pavyzdžių – Vilniuje pastatyta „Ikea“ parduotuvė, kuri pritraukia ir ekonominių turistų iš Latvijos.

„Latviai labai džiaugėsi, kad Vilniuje buvo atidaryta „Ikea“ parduotuvė. Iki tol visi važiuodavo į Lenkiją, sutrumpėjo kelias. Tikrai daug mano draugų ten pirko baldus“, – pasakojo latvis.

Visgi, dar yra, kas sieja paskutinius baltus žemėje – pavyzdžiui, nevykę pokštai apie estų lėtumą.

„Mes taip pat estus laikome lėtais, bet apie tai, kad mes turime šešis kojos pirštus girdžiu pirmą kartą. Apie „zirga galva“ girdėjau, bet įdomiausia, kad mes jus taip pat vadiname“, – pasakojo žurnalistas.

Antropologai iš šio prasivardžiavimo tikrai rastų medžiagos ne vienam moksliniam darbui. Viena teorija šį prasivardžiavimą kildina dar iš pagoniškų laikų.

Lietuviai vienu metu savo karius laidodavo su jų žirgų galvomis. Matydami šį paprotį latviai stebėdavosi ir „zirga galva“ vadino lietuvius. Lietuviai, nesuprantamoje kalboje išgirdę „zirga galva“, taip pradėjo pravardžiuoti latvius. Grynų gryniausias nesusipratimas, bet latviai to neima giliai į širdį.

Visgi, abiejų tautų atstovai sutinka, kad estai šiuo metu yra toliau pažengę nei baltai.

„Estai turi viziją. Jie nori būti kaip skandinavai — kaip švedai ar suomiai. Mes nežinome, ko norime. Mes labai norėjome į Europos Sąjungą, NATO, bet kas toliau? Neturime jokios vizijos. Mes negalime būti pramoninė valstybė, kaip Vokietija ar Lenkija. Mums lieka bankininkystė, manau mes ten dar galime padaryti gerų dalykų“, – pasakojo latvis.

Lėtai, bet užtikrintai

Latviškojo DELFI žurnalistas rado ir kitų bendrų mūsų tautas siejančių ir nuo estų skiriančių dalykų.

„Estai mėgsta naujus automobilius. Ten net jauni vaikinai mielai sėda į naują „Ford Focus“. Mes mieliau renkamės seną, bet septintos klasės BMW“, – pasakojo jis.

„Mes tikrai nesame lėti“, – neskubėdamas pasakojo estiškojo DELFI automobilių žurnalistas Kasparas Seppas.

Kuo toliau į šiaurę, tuo lėčiau. Bent jau pagal stereotipus. Estai suomius vadina daug baisesniais žodžiais nei mes juos.

Paukščiai skrenda į pietus, lietuviai atostogauja Ispanijoje, Turkijoje ir Egipte, o estai puikiai jaučiasi saulėtoje ir šiltoje, jų standartais, Lietuvoje.

„Čia viskas taip pigu. Atvažiavęs atsigaunu. Atrodo, kad galiu sau leisti viską. Maistas čia daug pigesnis, man labai patinka čia atostogauti. Žinoma, taip tik atrodo. Estijoje pigesni nauji automobiliai, elektronika, prabangos prekės“, – vardijo estas.

Estija mus lenkia dėl saugumo keliuose ir ne todėl, kad ten asfaltas lygesnis. Ten netoleruojamas joks girtumo lygis, net pagirios iš po vakar.

„Pas mus neįmanoma papirkti policininko. Bent jau paprastam žmogui. Policininkui tektų mokėti didžiulę baudą ir jis sėstų į kalėjimą“, – pasakojo estas.

Pereinant nuo automobilių, įdomu pakalbėti apie informacines technologijas. Dar sovietmečiu Estijoje kažkokiu būdu įsikūrė amerikietiško kapitalo „Texas Industries“ kompanija, kurios gamintais skaičiuotuvais teko dar ne vienam naudotis ir 2000-aisiais. Estai šiuo metu mus lenkia visa galva informacinių technologijų srityje.

Jei lietuviai stebisi interneto trūkumu ar jo lėtumu užsienyje, tai estai jaučiasi kaip akmens amžiuje.

„Užsienyje labai sunku. Pas mus praktiškai visur yra bevielis internetas, bet aš už savo 4 GB 4 kartos mobilųjį internetą bei neribotus skambučius ir SMS žinutes moku 15 eurų. Čia, Lietuvoje, aš negaliu pasižiūrėti kokio susidomėjimo susilaukė mano straipsniai DELFI“, – labai rimtai guodėsi estas.

Jis taip pat neslėpė mums pavydo dėl demografinės situacijos. Jei tautinių mažumų klausimas pas mus išspręstas – visuomenėje tautinė segragacija praktiškai neegzistuoja, tai estams sunku su rusais, kurių ten pusė populiacijos.

„Estijoje yra vargšai, yra vidurinioji klasė, turčiai ir rusai. Su vienais rusais nori būti draugu, bet kitų negali suvokti“, – pasakojo K. Seppas.

Estas liūdnai priminė 2009 metais kilusias riaušes dėl bronzinės sovietinio kario skulptūros perkėlimo iš miesto centro. Prorusiškos organizacijos tuo metu ne tik sutelkė vietinę nepatenkintą mažumą, bet ir „importavo“ rusų šovinistų iš Rusijos.

Estų policija liko bedantė prieš Talino centrą niokojančius riaušininkus ir šie nusiaubė daugybę parduotuvių ir net kioskų.

„Jie tiesiog niokojo viską dėl chaoso“, – prisiminė estas.

Neužilgo ir prie mūsų Seimo įvyko daug mažesnio kalibro riaušės. Dėl ekonominės situacijos nepatenkinti piliečiai puolė daužyti parlamento langų. Struktūros sureagavo žaibiškai — ašarinės dujos, guminės kulkos, areštai, o po to sekę teismai greitai užgniaužė bet kokį norą Lietuvoje kelti riaušes.

Estas to klausėsi su pasigėrėjimu. Kalbinti latviai taip pat nesijautė gerai dėl savo rusakalbių situacijos.

„TopGear“ kelionėje, panašu, renkami ne vien geriausi automobiliai. Praėjusiais metais vienas lietuvių delegacijos narys rado savo mylimąją Estijoje. Jis guodėsi, kad estės šaltos, kietos ir jų įprastais triukais neapdumsi. Sauna ir karštas vynas jas jaudina labiau nei pietiečių plepalai, tačiau metus trunkanti meilės istorija suteikia vilties, kad ir platesniu lygmeniu dar gali mūsų tautos rasti kažką bendro, o ne kasmetinių pensininkų susibūrimų prie dar iki šiol iki galo neužbaigtos „Via Baltica“ magistralės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pradėjęs eiti ministro pareigas Gentvilas rado nemalonią staigmeną: Europos Komisija laukia skubaus pasiaiškinimo (172)

Tik paskirtas aplinkos ministru „valstietis” Kęstutis Mažeika iš karto žiniasklaidai...

Verslas griežia dantį dėl valstybės atsisakytų vakcinų nuo COVID-19: būtume sumokėję ir daugiau skelbia, kada verslas galėtų skiepyti darbuotojus (99)

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų 310 tūkst. „ Moderna “...

Lietuvos miestas, kuriame į būstą investuoja apsukriausieji: vilioja galimybė uždirbti (11)

Kaunas – miestas, kuris, kalbant apie būsto rinką, dažnai lieka šešėlyje. Tačiau nebūtinai...

Pasaulio ekonomikai šie metai prasidėjo prasčiau nei tikėtasi: atkurti „normalumą“ bus sunku (13)

Pasaulio ekonomikai 2021-ieji prasideda vangiau, nei tikėtasi, nes koronavirusas nepasiduoda, o...

Robbie Gramer, Amy Mackinnon, Jack Detsch, Christina Lu | D+

100 pirmųjų Bideno dienų: ko iš jo valdymo tikėtis užsienio politikoje

Nuo klimato kaitos iki Kinijos ir nesibaigiančių karų nutraukimo – štai 10 didžiausių...

Šiuos neurologinius simptomus patiria apie trečdalis susirgusių COVID-19 liga: gydytoja paragino nedelsti

Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis...

Pragariškiausia vieta Žemėje: šiame nuodingame ore gyvybei nėra jokių šansų (5)

Šiaurės Rytų Etiopijoje yra unikalus gamtos darinys – Dallol vulkanas. Ši vietovė sugeba...

Kuriame sporto erdvę namuose – ko reikia ir ką būtina žinoti?

Žiema jau perkopė į antrąją pusę, vis labiau norisi judėti ir sugrįžti į ikikarantinines...

Tyrimas atskleidė – esame pardavėjų, baldžių ir vilkikų vairuotojų Lietuva (46)

Didžioji dauguma Lietuvos darbingų žmonių dirba pardavėjais, baldžiais, vilkikų vairuotojais,...