Darbo iš namų iššūkiai
COVID-19 pandemija į mūsų gyvenimą įnešė daug pokyčių. Vienas iš didžiausių – visų įmanomų darbų perkėlimas į namus. Daugelis jau spėjome įsitikinti, kaip dirbant iš namų svarbu iš anksto susitarti su šeimos nariais dėl darbo zonos, poilsio ir darbo laiko. Su didesniais iššūkiais susiduria vaikus auginantys darbuotojai. Nepamirškime ir daugybės virtualių susitikimų.
Konferencijų vertimo sfera – ne išimtis. „Dažnas vertėjas augina mažus vaikus, tad namuose negali visavertiškai dirbti. Net geriausios ausinės neužgoš vaikų klegesio, foninių garsų iš lauko, kaimynų atliekamo remonto atgarsių ir kitokio triukšmo. Visa tai trukdo susikaupti, dėl to gali nukentėti ir profesionaliausio vertėjo darbas. Be to, neužtikrinus garsui nelaidžios aplinkos, visus iš aplinkos sklindančius garsus išgirsta ir vertimo besiklausantys klientai – to nebūna dirbant įprastinėse ISO standartus atitinkančiose sinchroninio vertimo kabinose.
Kitas svarbus aspektas – daug procesų vyksta nuotoliniu būdu, bet dažniausiai per vertėjų darbui netinkamas platformas.
„Žinoma, sinchroniškai verčiantys vertėjai turi dirbti kartu vienoje patalpoje – tai komandinio darbo ašis, kuri užtikrina nuoseklų bei džiuginantį rezultatą“, – teigia Monika Matulevičiūtė, viena iš UAB „Metropolio vertimai“ įmonės įkūrėjų.
2001 m. du profesionalūs konferencijų vertėjai įsteigė vertimų biurą UAB „Metropolio vertimai“. Sėkmingai vystoma veikla lėmė įmonės plėtrą, pritraukė daugiau specialistų.
„Šiandien esame patikima profesionalų komanda. Mūsų vertimai nėra vien žodžiai. Tai perteiktos klientų mintys ir idėjos. Dėl to nusprendėme, kad pats metas žengti į dar aukštesnį lygį ir sudarėme sąlygas atsirasti pirmajam konferencijų nuotolinio vertimo centrui Lietuvoje“, – džiaugiasi žodinių vertimų vadovė M. Matulevičiūtė.
Konferencijų nuotolinio vertimo centro pirmtakas Lietuvoje
Konferencijų nuotolinio vertimo centro (angl. hub) idėją įmonė puoselėjo jau senokai, tačiau būtent COVID-19 pandemija ir renginys „Our Baltic Conference“, kuris, planuojama, sulauks apie 10 tūkst. klausytojų, paskatino pagaliau ją paversti realybe.
„Virtualios vertėjų platformos dabar itin populiarios. Tiesa, jos buvo kuriamos orientuojantis į klientą, bet, norint gauti kokybišką rezultatą, būtina užtikrinti geras darbo sąlygas ir vertėjams. O namuose, kaip minėjau, dažniausiai to padaryti nepavyksta.
Šis renginys buvo suplanuotas dar kovą ir turėjo vykti Palangoje įprastiniu formatu, tačiau, pandemijai nesitraukiant, rugpjūčio pabaigoje buvo nuspręsta jį perkelti į virtualią erdvę. Dėl to UAB „Metropolio vertimai“ organizuojant šio renginio vertimą reikėjo staigiai persiorientuoti. Renginiui bus naudojama speciali vertimo platforma, kurią sukūrė lietuvių startuolis. O mūsų įmonės patalpos tam renginiui bus transformuotos į konferencijų nuotolinio vertimo centrą, kuriame vertėjams bus užtikrintos visos sąlygos atlikti profesionalų sinchroninį vertimą – kiekvienas turės savo darbo vietą su visa reikalinga įranga“, – apie šiuolaikiškus sprendimus pasakoja UAB „Metropolio vertimai“ atstovė.
Pasak M. Matulevičiūtės, labai svarbu, kad tokios vertėjų komandos organizavimas būtų perduotas profesionaliam vertėjui-konsultantui, turinčiam daug patirties suburiant daugiakalbes vertėjų komandas.
Ilgametę patirtį daugiakalbių vertimo komandų organizavimo srityje turinti specialistė sakė, kad rugsėjo 28 d. vyksiančioje virtualioje aplinkosaugos konferencijoje „Our Baltic Conference“ 16 vertėjų vers net iš devynių kalbų: lietuvių, latvių, estų, lenkų, vokiečių, danų, švedų, suomių ir, žinoma, anglų. Šeši vertėjai ‒ anglų, vokiečių ir danų kalbų ‒ dirbs minėtajame laikinajame konferencijų vertimo centre. M. Matulevičiūtės suformuotą vertėjų komandą sudaro nariai, kurie verčia iš 3–4 ar daugiau kalbų bei yra akredituoti Europos Sąjungos konferencijų vertėjai, daug dirbantys ir ES institucijose.
„Vertėjo kompetencijai įgyti reikia daug laiko ir pastangų. Geras specialistas ne tik puikiai išmano kalbas, jų kultūrinius niuansus, bet taip pat turi perprasti įvairias vertimo technologijas bei technikas. Šio amato mokomasi, o įgūdžiai lavinami bei patirtis įgyjama kruopščiai dirbant ir savikritiškai vertinant savo žinias.
Dėl to tikimės, kad šio konferencijų nuotolinio vertimo centro pirmtakas, precedento neturinti praktika, bus ideali erdvė dinamiškai ir profesionaliai koordinuoti vertimą.
Tai – analogų neturintis sprendimas, kuris, tikėtina, ateityje bus pasitelkiamas vis dažniau ir taps norma, vertėjui suteikiančia visas būtinas sąlygas kokybiškai dirbti“, – viliasi 21 metų patirtį konferencijų vertimų srityje turinti M. Matulevičiūtė.
Ką išgirsite šioje konferencijoje?
Virtualioje konferencijoje „Our Baltic Conference“ bus aptartos bendrojo pobūdžio grėsmės (pavyzdžiui, biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita) ir konkretūs vietos lygmens pavojai (t. y. eutrofikacija, pernelyg intensyvi žvejyba, išaugęs tokių teršalų kaip vaistai kiekis ir šiukšlės, visų pirma plastiko atliekos), darančios didelį neigiamą poveikį Baltijos jūrai. Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, susirūpinęs dėl jūros ir jūrinės aplinkos prastos būklės, rengia aukšto lygio konferenciją dėl galimų veiksmų padėčiai ištaisyti.
„Tokio lygio konferencijos – tai galimybė mažesnėms šalims atkreipti dėmesį į save bei savo kalbą. Džiaugiamės, kad net trys mūsų šalies atstovai kalbės lietuviškai – tai puikus būdas puoselėti gimtąją kalbą“, – džiaugiasi UAB „Metropolio vertimai“ vertėja.
Konferencijoje, į kurią iš regiono ir visos ES nuotoliniu būdu susirinks valstybių narių ministrai, politikai, mokslininkai ir kitos suinteresuotosios šalys – nevyriausybinių organizacijų ir pramonės atstovai, bus aptariamos Baltijos jūros problemos. Atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją ir Europos žaliojo kurso nulinės taršos tikslą, konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama siekiui sumažinti žuvininkystės žalą ir teršalų, šiukšlių ir taršiųjų priemaišų, įskaitant vaistus, patekimą į aplinką. Taip pat bus stengiamasi sustiprinti įsipareigojimą siekti ES teisės aktuose nustatytų šios srities tikslų, sudaryti sąlygas prisiimti tolesnius įsipareigojimus ir imtis naujų veiksmų šioms problemoms spręsti.
Konferencijoje vyks aukšto lygio ministrų posėdis ir dalyvių diskusijos. Dalyvauti konferencijoje pakviesti aštuonių Baltijos jūros regiono ES valstybių narių – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos – aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai. Tikimasi, kad jie pasirašys ministrų deklaraciją.
Transliacija internetu rugsėjo 28 d. – konferencijos dieną.
Registruotis galite ČIA.
Renginio dieną bus platinamos nuorodos žiūrėjimui be registracijos per feisbuką ir per renginio svetainę.