aA
„Dviračio išradimas – dar ne inovacija, o štai kosminis laivas – jau“, – taip stereotipišką daugelio lietuvių nuomonę apie inovacijas apibūdina MITA direktorius Kęstutis Šetkus. Tačiau šiandien, pasak jo, vis daugiau įmonių ne tik supranta, kad inovacijos gali būti paprastesnės, nebūtinai technologinės, bet ir sėkmingai jas diegia.
Utenos trikotažas
Utenos trikotažas
© Bendrovės nuotr.

Neatsiliekame nuo Europos

„Inovacija – konkurencingumo variklis, kuris asocijuojasi su didesne pridėtine verte įmonei. Skaičiuojant, ar įmonė pastaraisiais metais buvo pažangi, pirmas vertinamas požymis – ar yra naujas produktas rinkoje, t. y. išleista kažkas naujo. Jei įmonė šiuolaikiniame pasaulyje nesukuria naujo produkto ar inovacijos kasmet ar bent jau kas du metus, tai konkurencingumo prasme ji gali konkuruoti tik žemesniais kaštais, kaina, bet ne pridėtine verte“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.

Vis tik, pasak K. Šetkaus, inovacijų supratimas Lietuvoje vis dar miglotas, mat nemažai žmonių jas įsivaizduoja tik kaip išskirtinius technologinius produktus ar sprendimus. Iš tikrųjų inovacijos gali būti netechnologinės, pavyzdžiui, rinkodaros sprendimai. „Lietuva Europoje pirmauja pagal netechnologinių inovacijų diegimą – jų diegiame net 1,73 karto daugiau nei Europa“, – teigia K. Šetkus.

Pasak MITA direktoriaus, remiantis įmonių inovatyvumo, prisitaikymo prie naujų vartotojų poreikių vidurkiu, verslas Lietuvoje tikrai inovatyvus: „Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net 46,6 proc. visų įmonių save priskiria prie inovatyvių verslų, kai tuo tarpu Europos vidurkis – apie 53 proc. Turint galvoje galimą paklaidą dėl vyraujančio klaidingo požiūrio į inovacijas, mes tikriausiai net viršijame šį vidurkį“.

Kęstutis Šetkus
Kęstutis Šetkus
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip teigia K. Šetkus, vienintelė problema, susijusi su Lietuvos pažanga diegiant inovacijas, – nedidelis verslo banginių, t. y. – didelių inovatyvių įmonių, skaičius šalyje. „Europoje daugiausiai investuoja labai didelės įmonės. Tuo tarpu Lietuvoje, žvelgiant į didžiųjų įmonių dešimtuką, pavyzdžiui, energetikos ir naftos kompanijos inovacijoms neskiria nieko arba tik tiek, kiek reikia nusipirkti kažkokiems įrenginiams“, – tikina K. Šetkus.

To priežastys, kaip teigia pašnekovas, gali būti įvairios: vadovų nenoras investuoti, konservatyvi didžiosios pramonės struktūra, šiuo metu esančios palankios verslo sąlygos ir pan. Yra žinoma, kad dažniausiai į inovacijas atsisukama tada, kai rinkoje egzistuoja tam tikri iššūkiai, kuriuos reikia spręsti.

NT sektoriuje – naujausų technologijų ir tvarumo poreikis

„M.M.M. projektų“ valdybos pirmininkė Diana Dominienė sutinka, kad inovacijos stiprina įmonės konkurencinį pranašumą. „Mums, vystytojams, iš dalies yra lengviau žengti koja kojon su technologiniu proveržiu, nes kiekvieno naujo pastato statyba suteikia progą peržiūrėti, kas naujo yra rinkoje ir ką galima įdiegti. Kiekvienas naujas pastatas tampa inovacijų laboratorija“ , – įsitikinusi įmonės atstovė.

Diana Dominienė
Diana Dominienė
© Rytis Šeškaitis

Pasak D. Dominienės, kokybiškiausi Vilniaus administraciniai pastatai neatsilieka, o kai kuriais sprendiniais ir lenkia analogiškus pastatus Europoje ar net pasaulyje. „Mūsų šalyje pastatų energinio efektyvumo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje. Tai skatina statytojus investuoti į pažangiausias technologijas, užtikrinančias šiuos reikalavimus“, – tikina pašnekovė.

Kalbėdama apie konkrečias inovacijas, nekilnojamojo turto projektavimo srityje „M.M.M. projektų“ atstovė išskiria programinės įrangos naujoves – virtualią realybę, 3D pastatų projektavimą. Tuo tarpu pastatų eksploatavimo stadijoje ir jų valdyme diegiamos šios inovacijos, pvz., skatinamas dalijimasis automobiliais, per BMS sistemas kontroliuojamos komunalinės sąnaudos.

Virtuali realybė
Virtuali realybė
© Adobe Stock

„Lietuvos NT plėtros sektoriuje dabar „ant bangos“ į tvarumą orientuotos inovacijos: saulės baterijos, geoterminis šildymas, lietaus vandens panaudojimas, žali stogai ir pan. Didmiesčiuose vyksta tyli transporto revoliucija – sparčiai vystoma dviračių ir elektromobilių infrastruktūra. Į tai atsižvelgiant projektuojami ir pastatai: įrengiamos elektromobilių įkrovos vietos, dušai ir persirengimo kambariai tiems, kurie į darbą atvažiuoja dviračiais“, – pasakoja D. Dominienė.

Tekstilės pramonėje – aplinkai nekenksmingos medžiagos

Įmonė „Utenos trikotažas“ savo veiklą vysto vienoje labiausiai užterštų pramonės šakų – tekstilės pramonėje. Reaguodama į pasaulines tendencijas – augantį susirūpinimą aplinkosauga, pastaraisiais metais bendrovė sukūrė inovatyvias medžiagas su sojos, imbiero, mėtų ir kavos tirščių pluoštais. Būtent už šias inovacijas šalies gyventojai įmonę nominavo DELFI iniciatyvoje „Atsakingas požiūris“.

Tekstilė
Tekstilė
© Adobe Stock

Pasak bendrovės inovacijų ir medžiagų gamybos direktorės Ingos Prievelienės, nuo 2012 m. bendrovės strategija yra nukreipta į aukštesnės pridėtinės vertės, aplinkai nekenksmingos aukštos kokybės produkcijos gamybą, todėl bendrovės prioritetu ir tapo natūralūs, gamtoje suyrantys, neigiamo poveikio aplinkai nepaliekantys organiniai pluoštai.

Viena naujausių įmonės inovacijų – medžiaga su mėtos pluoštu, kuris ne tik draugiškas aplinkai, bet ir pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis, apsaugo kūną nuo perkaitimo ar sušalimo, nesiglamžo. Bene didžiausios sėkmės sulaukė medžiaga su sojos pluoštu. Speciali drabužių kolekcija su šiuo pluoštu atvėrė duris į prestižinius prekybos centrus visame pasaulyje – nuo Prancūzijos iki Japonijos.

„Sojos baltymo pluoštui išgauti naudojami sojos pupelių lukštai ir maisto pramonės atliekos. Kitaip tariant, šios verpalo dalies gamybai jokios žaliavos specialiai nėra auginamos, o tai yra geroji žinia visai tekstilės pramonei, kurios žaliavų auginimas paprastai pareikalauja daug gamtinių resursų, vandens, naudojami dideli kiekiai pesticidų“, – pasakoja I. Prievelienė.

Modernių, gamtą ir aplinką tausojančių gamybos paslaugų paklausa sparčiai auga visame pasaulyje. Tvarūs sprendimai ir naujų technologijų panaudojimas yra tai, kas padeda stiprinti konkurencinį pranašumą ir į ką orientuojasi sėkmingai verslą vystantys užsakovai. Atsižvelgiant į tai, „Utenos trikotažas“ investuoja ne tik į naujas technologijas, įrangą, programinių valdymo sistemų modernizavimą, bet ir daug dėmesio skiria kompetencijų stiprinimui tyrimų ir naujų medžiagų vystymo srityse.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.8333

Kryžkelėje tarp Amerikos ir Lietuvos atsidūrusi intymaus prekės ženklo įkūrėja: ten visiškai kitokios žaidimo taisyklės (40)

Gyvenimas mėgsta siurprizus. Kartais renkantis kur gyventi, o kartais – kokio verslo imtis. Taip...

Ugnė Karaliūnaitė | D+

Gamyklos Klaipėdoje sprendimams diriguoja politikai: ne visiems pavyksta išsilaikyti

Ne kiekvieną verslo gimimą padiktuoja vartotojai ir iš jų atsirandanti paklausa. Dalį ekonomikos...

Papildomą darbą susikūręs plungiškis karantinu nesiskundžia: užsakymų turi dviems mėnesiams į priekį (117)

Nueiti į prekybos centrą ar vos vienu mygtuko paspaudimu internetinės prekybos parduotuvėje...

Madingą verslą įsukusios merginos šluosto nosį tradiciniams gamintojams (113)

Lietuvoje pagaminta aplinkai draugiška kosmetika , – taip derėtų pristatyti šių jaunų...

Vienintelės Lietuvoje tokią keramiką kuriančios mama su dukra žada dar ne vieną staigmeną (28)

Šio šeimyninio tandemo kūryba skleidžiasi keliomis kryptimis. Tai „Eko dizaino studija“ –...

Top naujienos

Analitikų prognozė: jei išlaikome dabartinį kritimo tempą, tai vasario antroje pusėje būtų pasiekta esminė riba pildoma (91)

Pirmadienį į Vyriausybės pasitarimą įvertinti epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino...

Šimonytė: Vyriausybė kol kas nesvarstys parduotuvių bei grožio salonų atidarymo papildyta (92)

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad pirmadienio pasitarime Vyriausybė nesvarstys verslo...

Baltarusius treniruojantis lietuvis „laidoja Lietuvą“ ir moko protestuotojus: sėdėkit namuose (92)

Iš Panevėžio kilęs, didesnę karjeros dalį Baltarusijoje žaidęs ir Minske gyvenantis...

30 parų areštuotas Navalnas: nebijokite, išeikite į gatves prie policijos nuovados – šimtai žmonių (319)

Rusijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui paskirta 30 dienų arešto. Apie tai praneša meduza.io.

Italų komentatoriai net užkimo: lietuvis paskutinę sekundę pataikė iš savo baudos aikštelės (21)

28-erių puolėjas Paulius Sorokas tapo vakaro žvaigžde Italijoje, nors jo atstovaujama Kječio...

PSO: pasauliui gresia „katastrofiškas moralinis žlugimas“ dėl vakcinų (318)

Pasaulis yra atsidūręs prie „katastrofiško moralinio žlugimo ribos“, jei turtingosios šalys...

Iš tarnybos atleistas Lazdijų policijos komisariato tyrėjas: reikalavo kyšių iš prostitučių (9)

Vadovaujantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo...

Kosmetologė išvardijo, ką ir po ko tepti ant veido žiemą, kad oda būtų apsaugota nuo neigiamo išorės poveikio

„Šaltojo sezono metu daugelis skundžiasi veido odos išsausėjimu – dehidratacija, sudirgimu,...

Naujausias eksperimentinis Rusijos laineris MS-21 nulėkė nuo tako (92)

Naujausias rusų lėktuvas MS-21 Žukovskio oro uoste netoli Maskvos nulėkė nuo kilimo ir tūpimo...